Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Byla Nr. ATP-190-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
ATP-190-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-190-348/2014
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01692-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nutarimo L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) specialistė Lina Asipavičiūtė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 15.03 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Corsa-C“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline pavara nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino sau bei kitam asmeniui – priklausančias transporto priemones – pačios vairuojamą automobilį „Opel Corsa-C“, v/n (duomenys neskelbtini) bei J. Ž. priklausantį aikštelėje stovėjusį a/m VW „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) bei iš įvykio vietos, su kuriuo yra susijusi pasišalino apie tai nepranešusi policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais L. L. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 234 punktų reikalavimų ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2d., 130 str. 1d.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nutarimu L. L. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, ir paskyrė: už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d.–150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą; už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. - 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2d., L. L. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą - 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Šalies argumentai

L. L., nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kurie savo liudijimuose negalėjo nurodyti pažeidimą padariusio asmens, net jo lyties, jie byloje liudijo tik apie faktą, kuris jų akivaizdoje įvyko. Atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas D. V. savo apklausoje nurodė, kad peržiūrėjus (duomenys neskelbtini)" kavinės vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą buvo nustatyta, kad 2013-09-24 apie 15 val. 03 min. automobilis Opel Corsa pilkos spalvos, kurio valstybinio numerio ženklų nesimato, važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi kliudo aikštelėje stovintį automobilį VW „Passat“, tačiau traukiamos atsakomybėn L. L. automobilis yra „Opel Corsa-C“, todėl neatitinka nurodyto automobilio markė. Transporto priemonės techninės apžiūros akte liudytojas D. V. nurodė, kad ant L. L. automobilio galinio bamperio rado įspaudus po kontakto su priekabos sukabinimo kabliu, tačiau apklausoje nepaaiškina, kaip jis tai nustatė, kuo remdamasis padarė išvadas ir nenurodo ar jis tokioms išvadoms teikti turi būtiną kvalifikacija atitinkančią reikalavimus keliamus ekspertams ar specialistams, be to jis nenurodo kokio senumo šie įbrėžimai ir kokiame eismo įvykyje atsirado. Pareiškėja kategoriškai neigė savo dalyvavimą šiame įvykyje, nurodė asmenį S. R., kuris žodžiu pareiškėjai prisipažino vairavęs be jos žinios automobilį, tačiau byloje jis nebuvo neapklaustas. Iš dalies L. L. sutinka, kad jai priklausančiu automobiliu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, tačiau, kad tai padarė ji, kategoriškai neigia.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą Institucija prašo L. L. skundą atmesti, apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

L. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėja savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje. L. L. kaltė įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.1), tarnybiniais pranešimais (b. l.7, 8, 20, 21), J. Ž. paaiškinimu (b. l. 10), A. M. paaiškinimu (b. l. 11), L. S. paaiškinimu (b. l. 12), L. L. paaiškinimu (b. l. 13), R. B. paaiškinimu (b. l. 14), A. K. paaiškinimu (b. l. 15), avarijos vietos schema (b. l. 16), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 26), bei CD laikmena su vaizdo įrašu.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama L. L. savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, teigdama, kad jai priklausančiu automobiliu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, tačiau ji apie tai nieko nežinojo, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų duotų apklausiant ją policijoje (b. l. 13) ir teismo posėdžio metu (b. l. 37; 48), jos parodymai nėra nuoseklūs, juos keičia. Pirminės apklausos metu L. L. teigė, kad susisiekusi per kompiuterinę „Skype“ programą su tėvo draugu S. R., kuris įšvykęs šiuo metu į užsienį, jis prisipažino, kad kai L. L. buvo kažkur išėjusi, jam t. y. S. R. kažkam reikėjo patraukti automobilį, todėl jis persėdęs į vairuotojo pusę betraukdamas mašiną, atsitrenkė į VW „Passat“ automobilį, po to persėdo į keleivio pusės vietą ir laukė kol ateis L. L.. Tuo metu, kaip teigė pati pareiškėja, jie buvo sustoję Draugystės g. esančioje kažkurioje aikštelėje ar tai prie kebabinės ar tai prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 37) jau pareiškėja ar buvo įvykio dieną Draugystės g. pasakyti negalėjo, teigė, kad tą dieną iš viso nebuvusi minėtoje aikštelėje. Į teisėjo klausimą po peržiūrėto vaizdo įrašo (b. l. 48) L. L. kategoriškai teigė nebuvusi sustojusi aikštelėje Draugystės g., paaiškino, jog mašiną galėjo vairuoti S. R., kadangi jis pats ir prisipažino, nurodė, jog iš mašinos buvo išlipusi kitoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog būtent L. L. tik po to, kai teismo posėdžio metu pirmą kartą susipažino su vaizdo medžiaga, pradėjo keisti parodymus, neigdama, jog būtent nurodytoje aikštelėje buvo sustojusi su S. R. ir ėjusi pirkti kebabų. Įrašas paneigė jos pasakojimą, kad ji išlipo ir kad keleivis persėdo. Kadangi šios aplinkybės nenaudingos jos gynybinei versijai, ji jas pradėjo teisme neigti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog liudytojas D. V. savo apklausoje nurodė, kad automobilis Opel Corsa pilkos spalvos, kurio valstybinio numerio ženklai nesimato, važiuodamas atbuline eiga galine dalimi kliudo aikštelėje stovintį automobilį VW Passat, tačiau traukiamos atsakomybėn L. L. automobilis yra Opel Corsa-C ir todėl neatitinka automobilio markė, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad įvykyje dalyvavo būtent L. L. naudojamas automobilis, patvirtina specifiniai sužalojimai palikti ant pareiškėjos automobilio nukentėjusiojo automobilio priekabos kabliu, tai užfiksuota Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 26) bei avarijos vietos schemoje (b. l. 16), taip pat šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas pareigūnas D. V., jo parodymai yra nuoseklūs bei atitinka faktines bylos aplinkybes, be to, šis liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Niekuo nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog Opel Corsa ir Opel Corsa C, tai nevienoda mašinos markė. Teismas atkreipia dėmesį, jog Opel Corsa ir Opel Corsa C tai viena ir ta pati automobilio markė, modeliai šios markės mašinos gali skirtis tik priklausomai nuo automobilio pagaminimo metų (Corsa A (1982 – 1993), Corsa B (1993 – 2000), Corsa C (2000 – 2006), Corsa D (2006 –present).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati pareiškėja, savo apeliaciniame skunde, motyvus nurodo prieštaringai ir nenuosekliai. Vienoje dalyje skundo pareiškėja kaip ir neigia, kad tai jos automobilis dalyvavo įvykyje, kadangi nesutinka su liudytojo pareigūno D. V. parodymais, teigia, jog liudytojas D. V. apklausoje nurodė ne tą automobilio markę, taip pat nesutinka, su jos automobilio apgadinimų įvertinimu, kitoje skundo dalyje - L. L. jau sutinka, kad jai priklausančiu automobiliu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, tačiau, kad tai padarė ji, kategoriškai neigia. Kad jos automobilis dalyvavo įvykyje pareiškėja pripažino ir duodama parodymus apklausiant ją policijoje, nurodydama, jog jos tėvo draugas S. R. prisipažino, jog betraukdamas L. L. mašiną, atsitrenkė į VW „Passat“ automobilį. Tokie nenuoseklūs L. L. skundo argumentai, kuomet jų negalima patikrinti iškviečiant ir apklausiant liudytoju nurodytą asmenį S. R., kuris nežinia kur išvykęs iš Lietuvos ir nežinia kada grįš, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog yra nustatyta, kad įvykio metu be pačios L. L., jos naudojamu automobiliu negalėjo naudotis niekas kitas ir juo sukelti autoįvykį. Vienintelis asmuo, kuris be pareiškėjos turėjo galimybę ir teisę pasinaudoti šiuo automobiliu yra jos teta I. B.. Tačiau apklausta teismo posėdžio metu (b. l. 51) ji paneigė įvykio metu naudojusis automobiliu, kadangi dėl užimtumo darbo vietoje to negalėjo padaryti. Taip pat pati L. L. paneigė galimybę, kad automobilio remonto metu juo būtų galėjęs pasinaudoti meistras, nes ji iki remonto pabaigos buvo remonto vietoje ir meistras be jos žinios būtų negalėjęs išvažiuoti.

Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės, o taip pat įvykio metu padaryti abiejų automobilių nubrozdinimai, ką patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei liudytojo D. V. parodymai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja suvokė, jog padarė eismo įvykį, todėl privalėjo vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, tačiau to nepadarė. Nustatytos šios objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad L. L. veikė tyčia, suprato sukėlusi eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdama, kad elgiasi neteisėtai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė ir nukentėjusiosios automobilį apgadino būtent L. L. ir, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET taisykles neteisėtai iš jos pasišalino, todėl jos veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė