- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-216-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00275-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į laisvės atėmimo bausmė laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (viena para).
Nutrauktas procesas dėl nukentėjusiosios V. B. civilinio ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. L. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra 2021 m. sausio 1 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie tilto, rado ir paėmė V. B. vardu išduotą banko AS „L. B.“ „Debit“ elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę iki 2021 m. sausio 2 d., 16.55 val., kol ją paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai.
2. Be to, S. L. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra 2021 m. sausio 2 d., 9.03 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , neteisėtai panaudojo AS „L. B.“ banko „Debit“ elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo, tai yra nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, per tris kartus atsiskaitė už prekes 13,50 eurų, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 14.14 val., individualios A. K. įmonės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo AS „L. B.“ banko „Debit“ elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo, tai yra nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, per šešis kartus atsiskaitė už prekes 51,81 eurų, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 16.28 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo AS „L. B.“ banko „Debit“ elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo, tai yra nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją ir bandė atsiskaityti už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes operacijai atlikti buvo reikalinga suvesti kortelės PIN kodą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą. Skunde nurodoma, kad jis pripažino kaltę, labai galisi dėl tokio savo elgesio. Atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, neturėjo pretenzijų. Turi galimybę sumokėti paskirtą baudą.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. L. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
7. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (S. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę: nedirbantis (2 t., b. l. 50), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 49), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 31–48), dešimt kartų teistas, iš jų net šešis kartus už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 7–19, 20–26), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (kaltininkas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų pirmosios instancijos teismas S. L. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą straipsnio sankcijos minimumui. Paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėjo minimalią bausmės dalį, t. y. tik 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas parinkto nuteistajam palankiausią įmanomą bausmių bendrinimo būdą.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam neturėjo pretenzijų.
9. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021, 21 punktas). Nors apeliantas tvirtina esąs darbingo amžiaus ir turi galimybę sumokėti baudą, teisėjų kolegija šiuos jo argumentus laiko deklaratyviais. Visų pirma, remiantis oficialiais „Sodros“ duomenimis, S. L. paskutinį kartą dirbo 2015 m. (2 t., b. l. 50), Užimtumo tarnyboje darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis šešis mėnesius (2 t., b. l. 49). Antra, nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kad „gyvena iš socialinės pašalpos“, nukentėjusiajai padarytą žalą padėjo atlyginti motina (2 t., b. l. 125). Pastebėtina ir tai, kad už padarytus administracinius nusižengimus S. L. ne kartą buvo paskirtos baudos, tačiau jų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 31–48). Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšį, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog S. L. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90.00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas, kad skundas atmestas, iš nuteistojo išieškotinos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. L. apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo S. L. valstybės naudai 90.00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.