- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-250-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02363-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5619-375/2013 pagal J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6946-254/2007 iš atsakovo priteistą 300 Lt išlaikymą dukrai P. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinį grindė tuo, kad po Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6946-254/2007 priėmimo ieškovės pajamos sumažėjo nuo 5 875,75 Lt iki 1 100 Lt per mėnesį. Teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime konstatavo, kad dukters poreikių patenkinimui reikalinga skirti per mėnesį ne mažesnį negu 1 000 Lt vertės išlaikymą ir, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, dukros išlaikymui iš ieškovės priteisė 700 Lt, iš atsakovo 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė skiria dukrai didžiąją išlaikymo dalį, t. y. 700 Lt ir daugiau, tačiau tai daryti nėra lengva, kadangi jos pajamos yra sumažėjusios. Dėl to prašo pakeisti išlaikymo nepilnametei dukrai proporcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6946-254/2007 iš atsakovo dukrai P. P. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros P. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nebevykdo individualios veiklos, jos pajamos yra sumažėjusios daugiau nei 4,5 karto, ieškovės turtinę padėtį pripažino iš esmės pablogėjusia. Konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Pažymėjo, kad atsakovas be dukros P. neturi kitų išlaikytinių, yra sveikas ir darbingas, studijuoja. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas žmogus, būtų ėmęsis kokių nors priemonių geriau apmokamam ar papildomam darbui susirasti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį bei galimybes teikti didesnį išlaikymą savo vaikui. Laikė, kad būtiniems dukros P. poreikiams patenkinti pakankama suma yra 1 000 Lt. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas padidinti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai iki 700 Lt yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, tačiau sutiko, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimu nustatyta išlaikymo proporcija negali būti palikta dėl iš esmės pasikeitusios ieškovės turtinės padėties. Įvertinęs šalių dukros P. poreikius, aplinkybę, kad dabartinės šalių pajamos yra panašios, ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jai tenka didesnė kasdieninės vaiko priežiūros, ugdymo bei auklėjimo našta, ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį padidindamas iki 500 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažeistas proporcingumo principas, numatantis, kad teismas negali priteisti iš tėvų vaikų išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, nesivadovauta įstatymo leidėjo nuostata, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, išskaičius valstybinio socialinio draudimo sumas (privalomąsias išskaitas), siekė 1 350,95 Lt. Atsakovas kas mėnesį moka 300 Lt dukters išlaikymui, 313,45 Lt vartojimo kredito (paskolos) padengimui, apie 30 Lt už mobilaus ryšio tiekimo paslaugas, apie 350 Lt už gyvenamosios vietos naudojimą, 235,1 Lt už studijas Kauno technologijos universitete, todėl atsakovui pragyvenimui vienam mėnesiui lieka apie 122,4 Lt.
Netinkamai vertintos atsakovo pastangos gauti savo amžiui ir profesijai atitinkančias pajamas, iš kurių jis galėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai. Atsakovas nuolat aktyviai ieško geresnio, geriau apmokamo darbo. Atsakovas keletą kartų buvo pakviestas į pokalbius dėl darbo, tačiau su esamu išsilavinimu jam nepavyko išsiderėti geresnio nei gaunamas darbo atlygis. Dėl to atsakovas 2009 metais pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete. Mokslas mokamas, paskaitos vyksta šeštadieniais, laboratoriniai darbai ir atsiskaitymai – eilinėmis savaitės dienomis nuo 17 iki 21 val. Dėl to po darbo pagrindinėje darbovietėje (atsakovas dirba nuo 9 iki 18 val.) atsakovui nelieka laiko papildomam darbui dirbti.
Nepagrįstai nevertinti duomenys apie atsakovo mokamas vartojimo kredito įmokas. Iš 2011 m. gegužės 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 11-023780-GV matyti, kad kas mėnesį atsakovas moka po 313,45 Lt „Swedbank“, AB.
Nepagrįstai spręsta, kad Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatytas 1 000 Lt dydžio minimalios mėnesinės algos (MMA) išlaikymas laikytinas atskaitos tašku nustatant išmokos, skirtos dukros P. P. būtiniems poreikiams tenkinti, dydį. Nevertinta aplinkybė, kad tai yra tik orientacinis kriterijus, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, be to, Vyriausybės nustatytas 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos dydis yra neatskaičius mokesčių.
Prašo pakeisti sprendimą, iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. iš atsakovo dukrai P. P. nustatant išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (kol atsakovas baigs mokslus ir išmokės paskolą), nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iš atsakovo dukrai P. P. priteisiant išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovui valstybė garantuoja nemokamą aukštąjį išsilavinimą, todėl atsakovas turi galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukros išlaikymo naštą paskirstė abiems šalims lygiomis dalimis, nepaisant to, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė nepilnametės dukros išlaikymo našta. Atsakovo asmeninės prievolės, įsipareigojimai bei veikla neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Su apeliaciniu skundu pateiktoje vartojimo kredito sutartyje Nr. 11-023780-GV kredito paskirtis nurodyta „Automobiliui pirkti, 9 000 Lt“. Darytina išvada, kad atsakovas galbūt nuslepia savo tikrąją turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį buvimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu iš atsakovo šalių dukrai P. P. buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas. Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dukrai dydį grindė savo turtinės padėties pablogėjimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš esmės pablogėjo ieškovės turtinė padėtis (pajamos sumažėjo 4,5 karto), todėl iš dalies patenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį padidino iki 500 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). Visgi apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime konstatavo, kad dėl specialių P. poreikių jos būtinų vystytis sąlygų sudarymui tėvai galėtų skirti per mėnesį ne mažesnės negu 1 000 Lt vertės išlaikymą. Tuo metu šalių dukrai tebuvo šešeri metai, tačiau jos poreikiams patenkinti būtina suma sudarė 1 000 Lt. Atsakovas neginčijo, kad ši suma yra per didelė šešiametės dukters poreikiams patenkinti. Šiuo metu šalių dukrai yra beveik trylika metų. Nors šalių dukra specialių poreikių nebeturi (t. 1, b. l. 75), tačiau per šešerius metus neišvengiamai padidėjo kiti jos poreikiai, nes padidėjo išlaidos šalių dukters maistui, aprangai, laisvalaikiui, atsirado papildomos išlaidos ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime nustatytą dukters poreikių patenkinimui reikalingą sumą, aplinkybes, kad šalių dukra paaugo, jai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 1 000 Lt per mėnesį suma yra pakankama šalių dukters poreikiams patenkinti. Apygardos teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys dirba, ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 116,5 Lt (t. 1, b. l. 90-92), atsakovo – 1 372 Lt (t. 1, b. l. 40-41). Abi šalys neturi transporto priemonių, atsakovas neturi ir nekilnojamojo turto, ieškovės vardu yra registruotas butas, du žemės ūkio paskirties (sodų) sklypai ir sodo pastatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2007 m., yra iš esmės pablogėjusi, nes tuo metu jos pajamos buvo 5 875 Lt per mėnesį, o šiuo metu – 1 116,5 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat neginčija šios pirmosios instancijos teismo išvados.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pasikeitusią ieškovės turtinę padėtį ir iš esmės nepasikeitusią atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl išlaikymo naštą padalijo šalims per pusę. Apygardos teismas šią išvadą pripažįsta pagrįsta. Aplinkybė, kad ieškovė turi nuosavą būstą, du žemės ūkio paskirties (sodų) sklypus ir sodo pastatą, nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį laikyti žymiai geresne nei atsakovo. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertindamas atsakovo argumentą, kad jo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka padidintam išlaikymui mokėti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir gali siekti gauti geriau apmokamą darbą. Atsakovo argumentas apie netinkamai įvertintas jo pastangas gauti savo amžiui ir profesijai atitinkančias pajamas atmestinas, kadangi dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintinos kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis vaiko poreikių ribojimą. Be to, priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovui beveik trylikos metų amžiaus dukteriai išlaikyti kas mėnesį mokant po 300 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 500 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis moka vartojimo kredito įmokas taip pat nesudaro pagrindo mažinti iš jo priteisto išlaikymo dydžio, tuo labiau, kad kreditas paimtas automobiliui pirkti (t. 1, b. l. 159), nors pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovas jo neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš kredito sutarties Nr. 11-023780-GV kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad paskutinė įmoka mokėtina 2014 m. gegužės 22 d. (t. 1, b. l. 165-166), todėl apeliantas netrukus nebeturės išlaidų kredito įmokoms.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės prašoma priteisti 605 Lt suma už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl ieškovei ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.