Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-2582-800/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2-2582-800/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02778-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
B. S.
Atsakovas
J. K., A. K.
Advokatai
Audronė Jasinskienė
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2582-800/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02778-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 35.6.1; 41.; 45.6.; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramintai Vainaitei,dalyvaujant ieškovui B. S., jo atstovei advokatei Audronei Jasinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovams J. K. ir A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ( actio Pauliana)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis 2010 09 06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-2-4669 ir 2010 09 22 pirkimo pardavimo sutartį r. 5-2-4991 pagal kurias J. K. pardavė, o A. K. nupirko gyvenamąjį namą ( duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą ( duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius ( duomenys neskelbtini) esančius ( duomenys neskelbtini); Taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2010 09 06 pirkimo paradavimo sutartį Nr. 5-2-4669 ir 2010 09 22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-2-4991; Priteisti iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui A. K. ieškinio nuorašas su priedais įteiktas 2012-12-21.

Iki teismo nustatyto termino atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui J. K. procesiniai dokumentai įteikti, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Per teismo nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ( b.l. 54-55)

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti ir priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas B. S. ieškinyje nurodė, kad 2009 09 07 sutartimi atsakovui J. K. suteikė 49 900 Lt paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2010 03 07. Sutarties įvykdymo užtikrinimui paskolos gavėjas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus ( duomenys neskelbtini). Hipoteka užtikrinta prievolė, suėjus paskolos grąžinimo terminui, nebuvo įvykdytą, todėl Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 03 07 nutartimi buvo pradėtas priverstinis 49 900 Lt paskolos, 18 163 Lt delspinigių, bei 133 Lt žyminio mokesčio ( viso 68 196 Lt) išieškojimas, jį nukreipiant į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Pabaigus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, paaiškėjo likusio nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dydis, kuris 2012 09 13 antstolio patvarkymu buvo nustatytas 39 963, 30 Lt ir vykdomasis dokumentas persiųstas antstoliui Regimantui Budreikai.

Tolimesnio skolos išieškojimo procese paaiškėjo, kad atsakovas J. K. neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o jam priklausiusius statinius ( duomenys neskelbtini) 2010 09 06 ir 2011 09 22 sutartimis jis pardavė savo sūnui – atsakovui A. K..

Ieškovas savo ieškinį grindė LR CK 6.66 str. Nurodo, kad remiantis CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip įžeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsakovui J. K. sandoriais perleidus turtą, yra visos nurodytos sąlygos taikyti LR CK 6.66 str. nuostatas.

Ieškinys tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-09-07 d. tarp ieškovo B. S. ir atsakovo J. K. sudaryta paskolos sutartis Nr. RK-3394 ( b.l. 5-6). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. nutartis patvirtina, kad buvo nuspręsta išieškoti B. S. naudai iš J. K. 49 900,00 Lt paskolos, 18 163,00 delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus( b.l. 19) 2012-09-13 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento persiuntimo, bei nustatytas skolos likutis 2012 09 13 dienai 39 963,30 litų ( b.l. 8)

Ieškovas B. S. prašė sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kurio paskirtis ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus ieškinį Actio Paulina pagrindu reikalinga išspręsti ar yra actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas sudarydamas sutartį ir už ją per nustatytą laiką neapmokėjęs, o ieškovas negavęs apmokėjimo įgijo ir turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tokią reikalavimo teisę ieškovas turėjo ir atsakovų sandorio sudarymo metu.

Antra sąlyga ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad sandoris pažeidė kreditoriaus teises, nes iki šio laiko jam nėra atlyginta pilnai teismo sprendimu priteista skola. Turtas kurį atsakovas turi yra suvaržytas, todėl išieškojimas yra apsunkintas. Pardavęs turtą sūnui neatsiskaitė su kreditoriumi, o pinigų panaudojo faktas nenustatytas.

Trečia sąlyga nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamus sandorius sužinojo 2012 11 06 d. Ieškovui ieškinį pareiškus 2012-11-23 d. darytina išvada, ieškovas vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Ketvirta sąlyga, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovai jokių paaiškinimų apie sandorių sudarymo būtinumą teismui nepateikė, todėl teismas vertindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, be to J. K. nesąžiningumas, sudarius sandorį su savo sūnumi atsakovu A. K. yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Kaip matyti atsakovai yra artimi giminės, todėl turėjo galimybę visiškai išsiaiškinti vienas kito finansinę padėtį. Civiliniame procese vertinant įrodymus taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė. Ši taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Būtent nurodytos aplinkybės dėl atsakovų glaudžių tarpusavio ryšių teismui duoda labiau tikėtiną pagrindą spręsti, kad atsakovui A. K. buvo žinoma apie skolininko atsakovo ( tėvo) J. K. turtinę padėtį, kuomet staiga per trumpą laiką sudaromos dvi pirkimo-pardavimo sutartys. A. K. turėjo suprasti, kad atsakovo J. K. turtinė padėtis yra sunki ir pasidomėti ar sandoriai nepažeis kreditorių interesų, todėl teismas sprendžia, kad sandorio sudarymas neįvertinus šių aplinkybių duoda pagrindo abejoti atsakovų sąžiningumu. Teismas daro išvadą, kad įrodytos ir penkta bei šešta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Septinta sąlyga kreditoriaus reikalavimas nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra kreditoriaus ieškovo reikalavimo ir prašomų panaikinti sandorių vertės disproporcijos (septintoji sąlyga). Teismas ištyręs ir įvertinęs aplinkybes turi pakankamai pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė, jog pirkimo pardavimo sutartys, kuriomis atsakovas J. K. pardavė A. K. turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius( duomenys neskelbtini) pažeidė ieškovo teises, nes skolininkas atsakovas J. K. dėl to tapo nemokus, todėl – ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.66 straipsnio 1 dalis ).

Pripažinus negaliojančia pirkimo-pardavimo sandorį, spręstinas restitucijos klausimas. Reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) taikyti ją ar ne; 2) jeigu taikyti, tai kokiu būdu – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais.

Teismas nenustatė jokių išimtinių atvejų netaikyti restitucijos (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), todėl sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovai įpareigotini grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2010 09 06 pirkimo paradavimo sutartį Nr. 5-2-4669 ir 2010 09 22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-2-4991.

Ieškinį patenkinus visiškai, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1571.00 Lt žyminį mokestį ( b.l. 4). Žyminis mokestis ieškovui priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovo atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 609996, kuriame nurodė, jog 2500 Lt. sumą sudaro atstovavimas ir dokumento surašymas, jokio detalizuoto prašymo teismui pateikta nebuvo ( LR CPK 98 str.) Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85; toliau Rekomendacijos), kurių 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Nustatyta, kad ieškovo atstovė surašė ieškinio pareiškimą, pateikė teismui prašymą ( b.l. 29), bei dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 15 min. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovės pateiktos išlaidos yra per didelės, byla nepareikalavo sudėtingų ar naujų teisės klausimų reikalaujančių specialių žinių, bylos aplinkybės nebuvo sudėtingos, o teismo posėdis vyko trumpai. Teismas sprendžia, kad Rekomendacijas atitinka ieškovės atstovės prašymas priteisti 800 Lt už ieškinį (Rekomendacijų 8.2 punktas); už kitus advokato rengtus dokumentus – 120 Lt (0,12 x 1 000 Lt) (Rekomendacijų 8.16 punktas); už atstovavimą teisme – 37,50 Lt (0,15 x 1 000 Lt : 4 (15 min×4=60 min.) ), todėl teismas iš atsakovų ieškovo naudai priteisia 957,50 Lt.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2010-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-2-4669 ir 2010 09 22 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5-2-4991 pagal kurias J. K. ( a.k (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. K. ( a.k (duomenys neskelbtini) nupirko žemės sklypą ( unikalus Nr. duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą ( unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius ( unikalus Nr. duomenys neskelbtini) esančius ( duomenys neskelbtini) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2010 09 06 pirkimo paradavimo sutartį Nr. 5-2-4669 ir 2010 09 22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-2-4991.

Priteisti iš atsakovų J. K.( a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. ( a.k (duomenys neskelbtini) ieškovui B. S. ( a.k (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atsakovo po 785,50 ( septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus, 50 ct.) žyminio mokesčio, bei po 478,75 Lt ( keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 75 ct) bylos vedimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų J. K.( a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. ( a.k (duomenys neskelbtini) valstybei po 10 Lt ( dešimt litų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2,3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė