- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e1-1543-1033/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05986-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinius 4 kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, – 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad bausmę atliko;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu ir 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. 2022 m. vasario 20 d., laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 14.00 val., būdamas bute esančiame (duomenys neskelbtini), išlaužė durų staktą ir pateko į užrakintą, V. Ž. priklausantį kambarį, kur iš spintoje buvusios V. Ž. striukės kišenės pavogė 350 eurų grynųjų pinigų ir pasišalino iš buto, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, V. Ž. priklausantį, 350 Eur vertės turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja daugiau nei pusę metų, yra registruotas narkologinėje įskaitoje, įrašytas į metadono programą. Vasario mėnesį gyveno namuose pas mamą V. Ž. 3-jų kambarių bute, kur nerakinamas tik jo kambarys. Rakto nuo mamos kambario neturėjo, tačiau turėjo buto raktą. Dienos metu, kol mama dirbo ir nieko nebuvo namuose, jis išmušė motinos kambario duris, išlaužė staktą prie durų užrakto, ir taip pateko į mamos kambarį. Kambaryje iš spintoje buvusios mamos striukės kišenės paėmė 350 eurų grynųjų pinigų ir išėjo iš namų. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms balandžio 1-2 dienomis grąžino mamai dalį pinigų – 280 Eur. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Su mama palaiko ryšius, bendrauja. Papildomos apklausos metu nurodė, kad grąžino motinai 350 Eur.
Nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi A. Ž., kuris yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartoja nuo 18 metų. Su sūnumi jau yra anksčiau turėjusi problemų, ne kartą yra pavogęs po 100 Eur ir po 200 Eur, tačiau į policiją nesikreipė. Pinigus buvo pasidėjusi savo kambaryje, į spintoje kabančios striukės kišenę. 2022 m. vasario 20 d. apie 09.00 val. prieš jai išeinant iš namų, pinigai dar buvo kišenėje. Sugrįžusi į namus apie 14.00 val., pastebėjo, kad yra išstumtos kambario durys, į jos gyvenamąjį kambarį pateko sūnus ir iš spintoje kabėjusios striukės kišenės pavogė 350 Eur, dėl ko ji patyrė turtinę žalą. Bute laiko duris užrakintas, nes sūnus turi raktą nuo buto durų, tačiau neturi nuo kitų kambarių, sūnui yra paliktas vienas neužrakintas kambarys, kuriame jis gyvena. Raktus nuo savo kambario ir kitų patalpų, turi tik ji. Konfliktai tarp jos ir sūnaus yra kilę ir anksčiau, sūnus pastoviai iš jos reikalauja pinigų. Jei neduoda pinigų sūnui, tai jis vis kažką pavagia iš namų. Anksčiau nesikreipė į policiją, tačiau šį kartą suma buvo didelė – pavogė visą pensiją. Bandė sūnų gydyti, tačiau sūnus vėl pradėdavo vartoti narkotines medžiagas. Kur dabar yra sūnus negali pasakyti, mano, kad grįš po kelių dienų, nes jam baigsis pinigai. Sūnus vagystę įvykdė tarp 12.00 val.-14.00 val. Civilinio ieškinio nereikš.
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime V. Ž. nurodė, kad 2022 m. vasario 20 d. nuo 09.00 val. iki 14.00 val. iš jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojo kambario, sūnus A. Ž. išstūmęs kambario duris pateko į vidų ir iš spintoje buvusios striukės kišenės pavogė 350 eurų. Dėl įvykio patyrė 350 eurų turtinę žalą.
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus dešinėje yra medinės durys, kurių yra sugadinta stakta. Durys rakinamos viena įleidžiama spyna, kuri nesugadinta. Kambario kairėje stovi spinta, kurios durys pravertos, spintoje kabo striukė. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos.
2022 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad V. Ž. sūnus grąžino 350 Eur. Civilinio ieškinio ji nereikš, pretenzijų sūnui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbia reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 14.00 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), išlaužė durų staktą ir pateko į užrakintą, V. Ž. priklausantį kambarį, kur iš spintoje buvusios V. Ž. striukės kišenės pavogė 350 eurų grynųjų pinigų, po ko pasišalino iš buto. Kaltinamojo A. Ž. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios V. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas.
A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. Ž. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Nukentėjusioji V. Ž. 2022 m. balandžio 19 d. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė.
Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, pasekmes (padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, įsibrovė į savo mamos užrakintą kambarį, padarė turtinę žalą, kurią atlygino, civilinis ieškinys nepareikštas), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, anksčiau teistas 13 kartų, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skiria jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės siūlomas maksimalus bausmės dydis (90 paros arešto) šiuo atveju yra per didelis, todėl mažintinas.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą A. Ž. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
1) jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija;
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.