- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-575-2302-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05272-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis, būdamas UAB „DLD“ (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, bet nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. leido S. S. dirbti jo vadovaujamos Įmonės gamybinėse patalpose. Protokole nurodyta, kad D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutarė pripažinti D. D. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 Lt dydžio baudą. Teismas nustatė nelegalaus darbo faktą, kadangi UAB „DLD“ direktorius D. D. leido S. S. dirbti, nesudarius su ja darbo sutarties. Tačiau, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi dėl pažeidimo, kuris padarytas dėl sunkios Įmonės finansinės padėties, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę nei nustatyta sankcijoje baudą.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir skirti sankcijoje numatytą baudos dydį. Teigia, kad aplinkybė, jog Įmonės finansinė padėtis yra sunki, neturi reikšmės traukiant administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Taip pat abejoja, ar paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. D. prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarime nurodytą baudą. Teigia, kad jo, kaip Įmonės savininko, bei Įmonės materialinė padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos teismo nurodytos aplinkybės – sunki įmonės finansinė padėtis, nors tai įrodančių objektyvių duomenų byloje nėra – sutinkamai su teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, socialinio draudimo fondų įmokos sudaro didelę išmokamų sumų dalį, palyginus su darbuotojui mokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei daroma neigiama įtaka darbo rinkai. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra akivaizdžiai per švelni, kadangi jis padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.