Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-462-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
AN2-462-317/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01543-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-462-317/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01543-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 16.9.7.1; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo V. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. 2019 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2019 m. liepos 10 d. 02.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „FORD FOCUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,57 promilės, įvertinus paklaidą – 0,55 promilės), nesilaikė visų atsargumo priemonių, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į bortelį, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į stulpelius ir medį, dėl ko buvo sugadintas automobilis, stulpeliai ir medis. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu V. S. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jai paskirta 10 eurų bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį - 1 200 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

3. V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde apeliantė atkreipia dėmesį, jog jai buvo nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis - 0,55 promilės. Be to, ji alkoholį vartojo ne transporto priemonėje. Anot V. S., ji tiesiog nesuvokė, kad yra neblaivi, kadangi alkoholinius gėrimus vartoja itin retai, todėl neturi nuovokos koks alkoholio kiekis jai yra pakankamas tam, kad nebegalėtų vairuoti transporto priemonės. Šiuo konkrečiu atveju ji suvartojo labai mažą alkoholio kiekį. Apeliantės teigimu, kadangi ji padarė materialiosios sudėties administracinį nusižengimą, administracinė atsakomybė turėtų būti individualizuojama pagal kilusius padarinius. Šiuo atveju jos padaryto pažeidimo padariniai nėra labai pavojingi – ji viso labo apgadino kelio bortelį, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į stulpelius ir medį. Jokios žalos kitiems eismo dalyviams nepadaryta. Manytina, kad atsiradę padariniai nėra tokio pavojingumo, kad būtų reikalinga ir proporcinga atimti teisę vairuoti transporto priemones net 36 mėnesiams.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog pagrindą išvadai, kad apeliantei gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, sudaro ir jos asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Ji studijuoja (duomenys neskelbtini), atostogų metu stengiasi gauti pajamų, kurios reikalingos ne tik sumokėti už mokslą, bet ir pragyvenimui. Darbo teisinius santykius Lietuvoje atspindi tiek laikinojo darbo sutartys, tiek pastovesnio darbo sutartis. Taigi, jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. Be to, ji nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebandė išvengti atsakomybės, nekėlė jokių savo kaltę neigiančių versijų. Tai, kad administracinis nusižengimas, už kurio padarymą V. S. nubausta nagrinėjamoje byloje, yra atsitiktinis, niekaip neatspindintis jos skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pagrindžia išrašas apie jos praeityje padarytus administracinius nusižengimus. Jo turinys atspindi, kad V. S. nėra padariusi beveik jokio teisės pažeidimo – nors apeliantė bausta administracine tvarka, tačiau tik vieną kartą, be to, praeityje padarytas pažeidimas yra labai smulkus, bauda už jį sumokėta, o ir su transporto priemonės vairavimu jis nėra niekaip susijęs.

Šalies argumentai

3.3. Apeliantės teigimu, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą šiuo atveju sąlygoja ir tai, kad egzistuoja kelios jos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), be to, kilusi žala yra atlyginta pilna apimtimi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

3.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantei reikalinga dėl galimybės dirbti trumpalaikius ir (ar) sezoninius darbus. Iš prie skundo pridėtų darbo sutarčių matyti, kad V. S. yra darbšti asmenybė, o pajamos jai reikalingos dėl turimų įsipareigojimų dėl studijų paskolos, taip pat dėl pragyvenimo užsienyje. Jos darbo vieta Lietuvoje neretai būna pakankamai nutolusi nuo gyvenamosios vietos (pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) rajono gyvenvietės - (duomenys neskelbtini)). Šios specialiosios teisės pagrindu apeliantė įsidarbindavo ir užsienyje. Užsienyje ji žada įsidarbinti ir ateityje. Neretai vienas iš papildomų reikalavimų įsidarbinant yra vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Darbas užsienyje reikalauja mobilumo, o ir atstumas nuo jos gyvenamosios vietos iki darbo vietos užsienyje yra didesnis. Be to, teisė vairuoti V. S. reikalinga dar ir dėl to, kad, būdama Lietuvoje, ji prisideda prie savo senelių žemės ūkio. Apeliantės senelis turi ūkininko statusą nuo 2003 metų, jis augina gyvulius, jo vardu taip pat registruota žemės ūkio technika. Apeliantė senelių ūkyje padeda jiems kaip galėdama: į reikiamas vietas nuveža senelę, kuri neturi teisės vairuoti transporto priemonių, pati važiuoja į specializuotas parduotuves nupirkti reikiamų prekių, atlieka darbus, susijusius su gyvulių priežiūra, ir t. t. Atėmus teisę vairuoti, apeliantė negalės net nuvykti pas senelius, kadangi jos gyvenamoji vieta skiriasi nuo senelių - pastarieji gyvena ir ūkininkauja (duomenys neskelbtini) savivaldybės rajone, o apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.

3.5. Taip pat skunde teigiama, jog net ir pritaikius apeliantės atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. V. S. neprašo mažinti jai paskirtos baudos, taigi, ji neliks nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Administracinės nuobaudos rūšis – bauda – įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi, įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad ji yra efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju bauda yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Baudos mokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiai apeliantei, bet ir visai jos šeimai. Be to, V. S. dėl padaryto administracinio nusižengimo privalės baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu bus įgyvendinta ir auklėjamoji ir prevencinė administracinės nuobaudos paskirtis. Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantė jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius asmenis. Šio skundo argumento kontekste apeliantė taip pat nurodo administracinio nusižengimo bylas, kuriose apylinkės teismai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Andrius Bubulis prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas - prašoma pritaikyti V. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 417 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinkamam laikotarpiui gali būti skiriamas tik už šio straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Taigi, už V. S. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas. Nagrinėjamo klausimo kontekste esminę reikšmę turi V. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi ANK 423 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

9. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš V. S. skunde nurodomų motyvų, apeliantės manymu, žemesnės instancijos teismas turėjo nustatyti ir kitą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad ji savo noru atlygino nuostolius ar pašalino žalą. Su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina kaltininką ir parodo jo požiūrį į padarytą žalą. Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais neteisėtų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas paties pažeidėjo iniciatyva parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę. Žalos atlyginimo būdai gali būti labai įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Tam tikrais atvejais kaltininko teisei priešingais veiksmais padarytą žalą gali atlyginti ir kiti asmenys. Tai taip pat pripažįstama lengvinančia aplinkybe, bet tik jei minėti asmenys patirtą žalą atlygina ar ją pašalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva arba jo sutikimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S., vairuodama automobilį neblaivi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą. Padaryta 1 184,56 eurų žala (b. l. 7). Šią žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino ne pati apeliantė, o draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 63). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto SEPA mokėjimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ADB „(duomenys neskelbtini)“ jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtą draudimo išmoką atitinkančią pinigų sumą pervedė taip pat ne pati V. S., o jos tėvas R. S. (b. l. 64). Be to, ne savo iniciatyva, o gavęs draudimo bendrovės pretenziją. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad neteisėtais apeliantės veiksmais padaryta žala nagrinėjamu atveju buvo atlyginta ne jos pačios iniciatyva, todėl apylinkės teismas pagrįstai ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, V. S. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – būdama neblaivi padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė eismo įvykio kilimą ir kitiems asmenims priklausančio turto (kelio apsauginio atitvaro, šaligatvio plytelių) apgadinimą. Vien tai, jog eismo įvykio metu nebuvo sužaloti asmenys ar apgadintos kitiems asmenimis priklausančios transporto priemonės, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu apeliantė kliudė kokią tai kitą transporto priemonę ar pėsčiąjį, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jos elgesys nekėlė didelio pavojaus tiek jos, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog V. S. transporto priemonę, būdama neblaivi, vairavo turėdama vos 3 mėnesių vairavimo stažą, t. y. dar neturėdama pakankamų vairavimo įgūdžių, kartu su ja automobilyje važiavo dar 5 asmenys. Be to, jai inkriminuotus veiksmus ji atliko pakankamai judrioje miesto gatvėje, tamsiu paros metu, kelio dangai esant slidžiai, t. y. esant tokiai situacijai, kai eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atsargumo. Taigi akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško jos elgesio pasekmių.

11. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir V. S. asmenybė. Nors skunde apeliantė teigia, jog ji studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra pateikta. Kartu su skundu dėl apylinkės teismo nutarimo apeliantė pateikė laikinojo darbo sutartis bei paslaugų sutartį, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie V. S. darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliantė šiuo metu nedirba - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą ji drausta 2019 m. rugsėjo 27 d., individualia veikla vertėsi nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (b. l. 81-82). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje byloje jai inkriminuotus administracinius nusižengimus apeliantė padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą. Neigiamai V. S. charakterizuoja ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu), V. S. jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės - dėl padarytos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

12. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad V. S. nuoširdžiai suklydo vertindama savo galėjimą vairuoti transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėja yra priskiriama pradedančiųjų vairuotojų kategorijai, o pagal Lietuvos Respublikos saugos eismo įstatymo nuostatas, pradedantysis vairuotojas laikomas neblaiviu, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams V. S. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus – 2 bokalus alaus, ji išgėrė likus valandai iki vairavimo (b. l. 4-5). Išgertas alkoholio kiekis ir jo vartojimo laikas akivaizdžiai rodo, kad V. S. negalėjo nesuprasti, kad vairavimo metu etilo alkoholio koncentracija jos organizme viršys 0 promilių ribą, dėl ko vairuoti transporto priemonės, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ji negali. Ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, be kita ko, parodo, jog V. S. padarytas teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepaisant to, jog už analogiškus pažeidimus ji bausta nebuvo.

13. Prašymą taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliantė motyvuoja ir tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant padėti seneliams ūkyje bei dirbant. Nors kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina faktą, jog V. S. senelis yra įregistravęs ūkį ir verčiasi gyvulininkyste, tačiau juose nėra jokių duomenų apie tai, kad prie senelių vykdomos veiklos prisidėtų ir pati nubaustoji. Kaip jau minėta, duomenų, kad V. S. šiuo metu dirba, taip pat nėra, o vien deklaratyvus nurodymas, jog pažeidėja žada įsidarbinti ateityje, o vairuotojo pažymėjimas yra vienas iš kriterijų, kuriuos rinkdamiesi darbuotojus vertina darbdaviai, jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atsakydamas į šį skundo argumentą apygardos teismas taip pat pažymi, jog teismų praktikoje administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, įprastai nešvelninama netgi tais atvejais, kai kaltininko darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, nes skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantė nenurodė, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesių terminui atėmimo apeliantei kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, juolab įvertinus tai, kad V. S. buvo nustatytas minimalus galimos skirti baudos dydis bei netaikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

14. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog tai, kad V. S. nekėlė jokių savo kaltę neigiančių versijų, o prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir gailėjosi, jau buvo įvertinta apylinkės teismo nutarimu, jai nustatant minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Nenustačius pažeidimų, padarytų skiriant apeliantei nuobaudą, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją nuobaudą švelninti remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau įvertino žemesnės instancijos teismas.

15. Vertinant V. S. nurodytą teismų praktiką, visų pirma pasisakytina tai, jog apeliaciniame skunde minimi tik apylinkės teismų administracinių nusižengimų bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas neprivalo vadovautis net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, skunde minimose administracinio nusižengimo bylose nustatytos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, kadangi visose šiose bylose asmenys buvo nubausti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kas reiškia, jog, vairuodami transporto priemonę, būdami neblaivūs, jie nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Jau vien ši aplinkybė rodo, jog apeliantės padarytas administracinis nusižengimas iš esmės skiriasi savo pavojingumu nuo skunde minimose bylose pažeidėjams inkriminuotų pažeidimų, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs V. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas