Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto F. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad panaudojo tėvų valdžią, priešingą vaiko interesams, nes neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, saugios aplinkos, nepakankamai ir netinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, t. y. jis 2014-09-21, buvusios gyvenimo draugės S. V. namuose (duomenys neskelbtini) dukros F. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, smurtavo prieš S. V. Mergaitė išsigando, verkė, patyrė stresą, neigiamų išgyvenimų. Tuo F. K. padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylose procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalį, nes jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis teisine advokato pagalba, taip ginantis nuo pareikšto kaltinimo.

Prieš pradedant nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, bylą nagrinėjančiam teisėjui jis sakė, kad nėra teisininkas, neišmano teisės aktų, todėl prašė bylos nagrinėjimą paskirti kitai dienai, leidžiant jam pasirinkti gynėją. Minėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos gana prieštaringos aplinkybės, todėl ištyrus visas aplinkybes išsamiai ir objektyviai, būtų galima tinkamai taikyti įstatymą. Bylą nagrinėjęs teisėjęs jam paaiškino ir nurodė, kad jam gynėjas nėra reikalingas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje ir taip viskas aišku, o jam dėl neva padaryto teisės pažeidimo yra skiriamas tik įspėjimas.

Vykstant posėdžiui, dalyvavo jis ir teisėjas, teismo posėdžio sekretorius nedalyvavo, teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, nežino, ar posėdžio garso įrašas buvo daromas, todėl supranta, kad apeliacinės instancijos teismui bus sudėtinga įvertinti jo nurodytą aplinkybę, kad bylą nagrinėjančiam teisėjui išreiškė prašymą užtikrinti jo teisę turėti gynėją. Tačiau patvirtina, kad toks jo prašymas teismui buvo išreikštas. Remiantis nurodyta aplinkybe, galima daryti pagrįstą išvadą, kad teismas padarė proceso vedimo pažeidimą, suvaržė jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisę naudotis teisine advokato pagalba bei kitomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis, dėl ko jau šiuo pagrindu nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas dėl jo skundžiamą nutarimą, padarė išvadas, kad pažeidimas įrodytas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta medžiaga, jo prisipažinimu ir kita bylos medžiaga.

Jam Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2014-10-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodytas kaltinimas, kaip ir teismo 2014-10-23 priimtame nutarime. Prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. B. jis papasakojo visas faktines aplinkybes, buvusias 2014-09-21, tačiau specialistė manė, kad dėl įvykio kaltas yra jis, todėl ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ši specialistė nurodė protokole pasirašyti bei pažymėti, jog įvykį pripažįsta ir nuoširdžiai galisi. Tačiau jis pažymi, kad kaip ir teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. B. papasakojo visas tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau, kaip dabar mato, ji nefiksavo buvusių aplinkybių, nepasistengė objektyviai ir teisingai surinkti visus duomenis, todėl tai teismui iš esmės sukliudė vėliau teisingai įvertinti faktines aplinkybes ir tinkamai taikyti įstatymą.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad Kretingos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje netinkamai išaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą, nes Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. B. galimai žinojo, tačiau teismui nepateikė visos medžiagos, o teismas kitos medžiagos nerinko ir nevertino, būtent dėl to jis ir norėjo turėti gynėją nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl mano, kad teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalį, nes administracinio teisės pažeidimo nutarime neišdėstė ir negalėjo išdėstyti objektyviai visų aplinkybių, todėl vertina, kad pažeidė ATPK 286 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. V. pareiškimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiame pradėtame ikiteisminiame tyrime jis yra įtariamas tuo, kad 2014-09-21 prieš S. V. pavartojo smurtą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atliekančiam tyrimą, parodė, kad ne jis, o S. V., būdama girta, namuose pradėjo triukšmauti, provokavo ir išprovokavo konfliktą, po ko jis savo telefonu skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė trumpai įvykio aplinkybes, kvietė pagalbą. Atvykus policijos pareigūnui į įvykio vietą, šis matė, kad ne jis, o būtent S. V. buvo ne tik girta, bet ir agresyvi, nusiteikusi priešiškai prieš jį, ji savo pirštų nagais jį buvo apibraižiusi. Jam pareigūnas patarė nepasilikti namuose, geriau išeiti iš namų ir laikytis atokiau nuo tokios moters, jis taip ir padarė. Įvykio dieną pareigūnas matė ir jų dukrą F. K. Policijos pareigūnui sprendžiant šį konfliktą vietoje, pareigūnas patarė jam pareiškimo dėl S. V. nerašyti, nes visgi ji yra jo vaiko motina, o jeigu tokį pareiškimą pateiks, tuomet ji susilauktų netinkamų veiksmų vertinimo. Tai, kad būtent jis, o ne S. V. kvietėsi policijos pareigūnų pagalbą, labai lengva yra patikrinti tiek apklausiant patį policijos pareigūną, tiek gaunant telefoninio pokalbio įrašą, kuomet skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Įvykio dieną policijos pareigūnas nei iš jo, nei iš S. V. pareiškimo nepriėmė, tiesiog, kaip supranta, konfliktuojančias šalis sutaikė ir tuo baigė tyrimą. Tačiau praėjus kelioms dienoms buvo iškviestas į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatą, kur jam aiškiai buvo pasakyta, kad dėl jo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. V. pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau kad yra kaltas dėl neva pavartoto smurto prieš S. V., nepripažino.

Apeliantas toliau akcentuoja, kad jis nėra teisininkas, yra naivus ir pasitikintis žmogus. Jo pagrindinė klaida buvo ta, kad jis pats įvykio dieną iškvietė policijos pareigūnų pagalbą, nes ne jis, o S. V. girta pradėjo konfliktą, vartojo smurtą, nors tiek jis, tiek jo dukra tai stebėjo, t. y. ne jis, o tik S. V. neužtikrino vaiko teisės gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, jis nesurašė tuoj pat pareiškimo, juo nepaprašė teisine prasme įvertinti netinkamus ir priešingus teisei S. V. veiksmus. Todėl visos neigiamos pasekmės dėl įvykio yra nukreiptos į jį. Tačiau su tuo sutikti negali, kad taip neteisingai yra dėstomos faktinės aplinkybės, po ko priimami neteisingi sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą, liečiančius pažeidėjo asmenį. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, detaliai įvertinęs visą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma daug argumentų apie tai, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, numatytos ATPK 272 str. Tačiau apygardos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

ATPK 272 str. 1 d. yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 str. 1 d.).

Byloje esantis 2014-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas apeliantas pasirašytinai patvirtino, jog su administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino ir jo vieną egzempliorių gavo, jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str. Be to, F. K. pasirašytinai patvirtino, jog susipažino, kad teismo posėdis administracinio teisės pažeidimo byloje yra paskirtas 2014-10-23 (b. l. 3–4). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui dar 2014-10-08 buvo gerai žinoma paskirta teismo posėdžio data, todėl jis turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą (advokatą), jeigu manė, kad advokatas šioje byloje jam yra iš tikrųjų reikalingas.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad apeliantas teismui būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl kokių nors objektyvių priežasčių (pvz., prašydamas skirti daugiau laiko susirasti kvalifikuotam atstovui ar pan.). Tačiau tokius argumentus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išdėstė tik pateiktame apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kuriais apeliantas tiesiog siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Apygardos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto F. K. teisės, numatytos ATPK 272 str., pažeistos nebuvo. Todėl grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

ATPK 181 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.

Iš byloje esančio S. V. 2014-10-08 paaiškinimo matyti, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai ji nurodė, jog F. K. jai trenkė į peties ir kaklo sritį, vaikas pradėjo klykti, tada F. K. trenkė ir jai. Kad vaikas tokių konfliktų nematytų, ji nutraukė santykius su F. K. Jai ir jos vaikui buvo rekomenduota psichologinė pagalba (b. l. 6). Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-09-26 rašto matyti, kad buvo gautas S. V. pranešimas apie tai, kad 2014-09-21, apie 22.30 val., į pareiškėjos butą įsibrovė buvęs sugyventinis F. K. ir trenkė į peties ir kaklo sritį pareiškėjai. Kartu buvusi mažametė dukra F. K. pradėjo klykti, dėl ko F. K. trenkė ranka vaikui per veidą. Pagal šį faktą Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 5). Taigi, rašytiniai byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Teisiškai reikšminga yra tai, kad byloje esantis 2014-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, jog protokolo grafoje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas“ F. K. parašė: „Kaltę pripažįstu, gailiuosi“, ir po to pasirašė (b. l. 3). Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui neleidžia abejoti, kad apeliantas iš tikrųjų padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pripažintas kaltu ir nubaustas už tai įspėjimu yra visiškai pagrįstai. Apygardos teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu dar nebuvo sugalvojęs jokios gynybinės versijos, todėl realiai ir prisipažino dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog F. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto F. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.