- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eI3-911-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00318-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Panevėžio departamentas
- Trečiasis asmuo
- R. J., E. J.
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl patikrinimo akto panaikinimo atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J. ir E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, ir Administracija) kreipėsi į administracinį teismą prašymu panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. (5-12 4.80 E)2-49370 „Dėl patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80)PA-7525) pateikimo pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Seimo kontrolieriaus raštą, tiriant pakartotiną E. J. skundą“ ir 2019 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (5-12 4.80)PA-7525) (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Administracijos prašyme suformuluotas reikalavimas panaikinti Departamento 2019 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (5-12 4.80)PA-7525) nagrinėti teisme buvo priimtas teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašyme nurodė, kad skundžiamas Patikrinimo aktas buvo gautas 2019 m. spalio 14 d. kartu su Departamento 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5-12 4.80 E)2-49370 „Dėl patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80)PA-7525) pateikimo pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Seimo kontrolieriaus raštą, tiriant pakartotiną E. J. skundą“. Administracija, remdamasi Departamentui pateiktais 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. 19-306(4.45E-1) „Dėl pateiktų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje“ ir 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-803(4.45E-1) „Dėl pateiktų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje“, teigė nesutinkanti su Patikrinimo aktu. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 4 straipsniu ir 22 straipsnio 4 dalimi, Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktu, Valstybinės triukšmo kontrolės vykdymo taisyklėmis, tvirtino, kad Administracija, kaip vietos savivaldybės institucija, nėra triukšmo šaltinių valdytoja, todėl negali būti įpareigota vykdyti Patikrinimo akte suformuluotą nurodymą. Be to, Administracija tvirtino, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pasinaudojusi visomis galimomis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje savivaldybių institucijoms suteiktomis teisėmis ir taikiusi visas galimas priemones, skirtas sumažinti Patikrinimo akte nurodytą triukšmą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas atsiliepimu prašė Administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nurodė, kad operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, t. y. neplaninė valstybinė triukšmo kontrolė (toliau – triukšmo kontrolė), buvo atlikta, gavus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 4D-2019/2-1049/3D-2306 „Dėl informacijos Seimo kontrolieriui pateikimo“ (toliau – Seimo kontrolieriaus raštas), parengtą tiriant 2019 m. rugpjūčio 13 d. E. J. (toliau – E. J.) skundą dėl Administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su šalia jo gyvenamojo namo esančios „A.“ autobusų sustojimo stotelės (toliau – „A.“ stotelė) keliamu triukšmu susijusius klausimus. Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje pateikta kelio sąvoka, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – HN 33:2011) 6.14 punkte pateikta transporto sukeliamo triukšmo sąvoka, atsižvelgęs į HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, taikytinus viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais, teigė, kad kelių eismo triukšmas pripažįstamas stacionariu triukšmo šaltiniu. Paaiškino, kad triukšmo, sklindančio iš gatvių, magistralinių, krašto, rajoninių ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, atvejais, taikomi HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai. Nurodė, kad akustinio triukšmo matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, akredituota atlikti fizikinių veiksnių – akustinio triukšmo matavimus, kuriai akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.138, galiojantį iki 2020 m. vasario 19 d., išdavė Nacionalinio akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos. Atliekant triukšmo kontrolę 2019 m. spalio 2 d., nuo 15.45 val. iki 16.50 val., buvo nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant lengvajam, keleiviniam ir krovininiam transportui, esant sausai asfalto dangai ir greičiui iki 50 km/h, išmatuotas maksimalus garso slėgio lygis 81,2±4,8 dBA, o įvertinus neapibrėžtį, tikroji maksimalaus garso slėgio lygio vertė buvo nuo 76,4 dBA iki 86 dBA ir viršijo HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje dienos metu nurodytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius (leidžiamas maksimalus garso slėgio lygis – 70 dBA). Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte nurodymas buvo suformuluotas, remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikta kelio savininko sąvoka, šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje pateiktu kelių suskirstymu pagal nuosavybės formas. Triukšmo kontrolės metu nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimą gyvenamojoje aplinkoje, vadovaujantis Reglamento 35 ir 36 punktais, Administracijai buvo duotas trijų mėnesių terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savivaldybių institucijos kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, t. y. Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą, taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones, suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą. Atsakovas, atsižvelgęs į 2019 m. lapkričio 22 d. gautą Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 19 d. Pažymą Nr. 4D-2019/2-1049 ,,Dėl E. J. skundo prieš Panevėžio miesto savivaldybės administraciją“, pažymėjo, kad šioje pažymoje pateiktas Administracijos ir Departamento veiksmų teisinis vertinimas, priimti Seimo kontrolieriaus sprendimai ir rekomendacijos patvirtina, jog Administracijos keliamas reikalavimas yra nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. J. ir R. J. iki teismo posėdžio atsiliepimų į priimtą nagrinėti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymo reikalavimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad:
- Seimo kontrolierius, tyręs gautą E. J. skundą dėl Administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų(neveikimo) sprendžiant su šalia jo gyvenamojo namo esančios „A.“ stotelės keliamu triukšmu, 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 4d-2019/2-1049/3D-2306 „Dėl informacijos Seimo kontrolieriui pateikimo“ kreipėsi į Departamentą ir prašė atlikti patikrinimą bei pateikti išvadą, ar „A.“ stotelėje keliamas triukšmas neviršija normatyvinių dydžių ribų (6.6 punktas);
- Departamentas, vykdydamas Seimo kontrolierius prašymą, 2019 m. spalio 1 d. parengė Pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (5-12 4.80)PP-8179, kuriuo Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistams buvo pavesta įvertinti dienos metu (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio transporto skleidžiamo triukšmo į gyvenamąją aplinką, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atitiktį HN 33:2011 reikalavimams, atliekant neplaninę valstybinės triukšmo kontrolę E. J. gyvenamojoje aplinkoje;
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyris 2019 m. spalio 2 d., nuo 15 val. 45 min. iki 16 val. 50 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), atliko aplinkos triukšmo tyrimą, kurio rezultatus užfiksavo 2019 m. spalio 3 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-544/2019;
- Departamentas, įvertinęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2019 m. spalio 3 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-544/2019 duomenis, 2019 m. spalio 11 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. (5-12 4.80)PA-7525, kuriame padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio transporto skleidžiamas triukšmas E. J. gyvenamojoje aplinkoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikiamoje transporto keliamo triukšmo, viršijo HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausią leidžiamą maksimalų garso slėgio lygį, bei suformulavo nurodymą iki 2020 m. sausio 10 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, užtikrinančias, kad maksimalus garso slėgio lygis E. J. gyvenamojoje aplinkoje neviršytų HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nurodyto didžiausio leidžiamo triukšmo ribinio dydžio;
- Departamentas 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5-12 4.80 E)2-49370 „Dėl patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80)PA-7525) pateikimo pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Seimo kontrolieriaus raštą, tiriant pakartotiną E. J. skundą“ Patikrinimo aktą pateikė Administracijai susipažinti ir vykdyti, išaiškino administracinę atsakomybę už nurodymų neįvykdymą.
Byloje nagrinėjamas visuomenės sveikatos saugos srityje kilęs ginčas dėl kompetentingo viešojo administravimo subjekto patikrinimo akto, kuriame vietos savivaldybės institucijai suformuluotas nurodymas įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, užtikrinančias, kad maksimalus garso slėgio lygis fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje neviršytų HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nurodyto didžiausio leidžiamo triukšmo ribinio dydžio.
Administracijos reikalavimą panaikinti Departamento 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. (5-12 4.80 E)2-49370 „Dėl patikrinimo akto Nr. (5-12 4.80)PA-7525) pateikimo pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Seimo kontrolieriaus raštą, tiriant pakartotiną E. J. skundą“ atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti reikalavimą atskiruoju skundu nebuvo apskųsta. Dėl šios priežasties teismas sprendime nepasisakys dėl Administracijos argumentų, susijusių dėl aukščiau nurodytame rašte pateiktu Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo 13 punkto taikymo aiškinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Be to, ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-166 redakcija), Lietuvos standartas LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“, Lietuvos standartas LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą sveikatos saugos kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VKE-396 patvirtintos Valstybinės triukšmo kontrolės vykdymo taisyklės.
Administracija, ginčydama Patikrinimo aktą, kuriame suformuluotas jai skirtas privalomojo pobūdžio nurodymas, visų pirma, tvirtino, kad ji negali būti laikoma triukšmo šaltinio valdytoja. Tokį argumentą pareiškėja grindė Triukšmo valdymo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pagal kurias, savivaldybių institucijos priskiriamos prie triukšmo valdymą įgyvendinančių institucijų, kurių kompetenciją apibrėžia šio įstatymo 13 straipsnis.
Minėta, kad Patikrinimo aktas buvo parengtas, vykdant Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 4d-2019/2-1049/3D-2306 „Dėl informacijos Seimo kontrolieriui pateikimo“ suformuluotą prašymą atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtoje „A.“ stotelėje keliamas triukšmas neviršija normatyvinių dydžių ribų. Išanalizavus nurodyto Seimo kontrolieriaus rašto turinį, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. kreipėsi į Seimo kontrolierių skundu dėl Administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) sprendžiant su šalia trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamojo namo įrengtoje „A.“ stotelėje kylančiu triukšmu susijusius klausimus. E. J. Seimo kontrolieriui nurodė, kad jo šeima gyvena gyvenamajame name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prie kurio įrengta „A.“ stotelė ir kurioje, E. J. teigimu, sustoja miesto, priemiestiniais, tarpmiestiniais ir tarptautiniais maršrutais važiuojantys autobusai; (duomenys neskelbtini) gatve vyksta intensyvus eismas, gatvė labai užteršta, jaučiama vibracija ir triukšmas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką, šiose normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas, pagal kurį, visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai ir joje gyvenantiems žmonėms, bet ir nustatomos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos subjektams, nesilaikantiems nustatytų imperatyvų (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 35 punktą, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas ir veikdama per savivaldybės institucijas, privalo vadovautis pagrindiniais principais, tarp jų – ir atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5-8 punktai).
Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas iš pagrindinių triukšmo valdymo principų yra žmogaus apsauga nuo triukšmo, reiškiantis, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (1 punktas); žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas (2 punktas). Įstatymų leidėjas Triukšmo valdymo įstatymo 30 straipsnio 3 punktu suteikė asmenims teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. Triukšmo valdymo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją, be kitų institucijų, įgyvendina ir savivaldybių institucijos (4 punktas). Savivaldybių institucijų kompetenciją vykdant triukšmo valdymą nustato Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnis, kurio 1 dalyje apibrėžta savivaldybių tarybų kompetencija, o 2 dalyje -savivaldybių vykdomųjų institucijų, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetencija. Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnis nustato, kokias priemones turi teisę laikinai taikyti savivaldybių institucijos kartu su įgaliotomis institucijomis.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas, turintis pareigą įgyvendinti triukšmo valdymo priemonės, skirtas užtikrinti žmogaus apsaugą nuo triukšmo.
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas, rengdamas Patikrinimo aktą, rėmėsi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2019 m. spalio 2 d., nuo 15 val. 45 min. iki 16 val. 50 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), atlikto aplinkos triukšmo tyrimo rezultatais, užfiksuotais 2019 m. spalio 3 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-544/2019. Teismas, atsižvelgęs į šiame protokole užfiksuotus duomenis, kaip pagrįstą vertina Patikrinimo akto išvadą, kad dienos metu (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio transporto skleidžiamas triukšmas E. J. gyvenamojoje aplinkoje, veikiamoje transporto keliamo triukšmo, viršijo HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausią leidžiamą maksimalų garso slėgio lygį.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti Departamento pateiktais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikto matavimo duomenimis. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad matavimus atliko Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 48 punkte nurodytas subjektas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, konkrečiai, jos struktūrinis padalinys – Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyris. Viešai skelbiamais duomenimis (žr. adresu: http://www.nab.lt/), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra nustatyta tvarka akredituota atlikti fizikinių veiksnių, įskaitant ir akustinio triukšmo, tyrimus. Be to, vertinant atlikto matavimo duomenis, atsižvelgiama į tai, kad Administracija pareiškime argumentų, ginčijančių Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-544/2019 užfiksuotų tyrimo rezultatus, nenurodė, savo iniciatyva E. J. gyvenamojoje aplinkoje atliktų aplinkos triukšmo tyrimų nepateikė.
Minėta, jog Administracija pareiškime nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju pasinaudojo visomis galimomis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje savivaldybių institucijoms suteiktomis teisėmis ir ėmėsi visų galimų priemonių, skirtų sumažinti Patikrinimo akte nustatytą triukšmą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, Departamento užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyris transporto priemonių keliamo triukšmo tyrimą gyvenamojoje aplinkoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 107 šalia „A.“ stotelės, atliko 2018 m. birželio 14 d., nuo 15 val. 50 min. iki 17 val. 00 min. ir parengė 2018 m. birželio 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-203/2018. Departamentas, vykdydamas operatyviąją kontrolę pagal E. J. skundą, įvertinęs tyrimo rezultatus, 2018 m. birželio 19 d. parengtame Patikrinimo akte Nr. (5-12 4.80)PA-3913 padarė išvadą, kad išvažiuojantys iš „A.“ stotelės autobusai viršijo HN 33:20111 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausią leidžiamą maksimalų garso slėgio lygį dienos metu, ir nurodė Administracijai iki 2018 m. rugsėjo 19 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, užtikrinančias, kad maksimalus garso slėgio lygis E. J. gyvenamojoje aplinkoje neviršytų HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nurodyto didžiausio leidžiamo triukšmo ribinio dydžio. Be to, Departamentas, atlikęs grįžtamąją kontrolę, 2018 m. spalio 19 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. (5-12 4.80)PA-7089, kuriame padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojančių transporto priemonių keliamas triukšmas viršijo HN 33:20111 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausią leidžiamą maksimalų garso slėgio lygį dienos metu dienos metu. Departamentas nurodytą išvadą grindė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2018 m. spalio 12 d., nuo 8 val. 30 min. iki 9 val. 30 min. atlikto aplinkos triukšmo tyrimo rezultatais, užfiksuotais 2018 m. spalio 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-435/2018. Departamentas aukščiau nurodytame patikrinimo akte konstatavo, jog Administracija neįgyvendino triukšmo mažinimo priemonių, skirtų užtikrinti, kad triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neviršytų HN 33:20111 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausio leidžiamo ribinio dydžio.
Administracija pareiškime nurodė, kad ji siekė sumažinti Patikrinimo akte nustatytą triukšmą ir atliko šiuos veiksmų: 1) ieškojo galimybių apriboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo įvažiavimo į miestą iki Paliūniškio gatvės, tačiau nusprendė, kad šios priemonės taikymas negalimas, kadangi nurodytos atkarpos apvažiavimui kita tinkama gatvė nėra įrengta, nurodyta problema gali būti išspręsta, įgyvendinus Šiaurinės gatvės statybos projektą; 2) vertino galimybę statyti triukšmo užtvarą ties (duomenys neskelbtini) esančia namų valda, tačiau padarė išvadą, kad šios priemonės taikymas nėra galimas dėl per mažo atstumo nuo važiuojamosios gatvės dalies iki sklypo ribos, be to, triukšmo užtvaras turėtų būti planuojamas abiejuose gatvės pusėse, nes atspindėtas triukšmas padidintų triukšmingumą kitoje gatvės pusėje gyvenantiems asmenims, kur atstumas iki važiuojamosios dalies dar mažesnis; 3) 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 19-2302(4.8.) kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos prašymu svarstyti galimybę laikinai, iki bus vykdomi aplinkkelio darbai, apriboti tranzitinio transporto maršrutus per Panevėžio miestą, nukreipiant jį kelio „Via Baltica“ aplinkkeliu; Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2E-3473 pareiškėją informavo, jog nėra tikslinga įrengti kelio ženklus, ribojančius tranzitinio transporto eismą Panevėžyje; 4) 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. IS-570(121.5.) kreipėsi į UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašymu organizuoti viešojo transporto priemonių eismą taip, kad Smėlynes gatve visais maršrutais važiuotų autobusai, skleidžiantys mažesnį triukšmą, tačiau UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1-1771 pareiškėją informavo, kad visi miesto maršrutais važiuojantys autobusai yra techniškai tvarkingi ir atitinka keliamus techninius reikalavimus.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą (1 punktas), taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones (2 punktas), suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą (3 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Triukšmo prevencijos Panevėžio miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1-53-7 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1-37 redakcija) 15.1-15.3 punktuose. Vertinant Administracijos pareiškimo argumentus, kad buvo ieškoma galimybių apriboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo įvažiavimo į miestą iki Paliūniškio gatvės, bei apsvarstyta galimybė statyti triukšmo užtvarą ties (duomenys neskelbtini) esančia namų valda, mažesnį triukšmą skleidžiančių autobusų nukreipimo į maršrutus (duomenys neskelbtini) gatve, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėja šiems teiginiams patvirtinti nepateikė rašytinių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti galimybių taikyti nurodytas priemones aptarimas, specialistų parengtos išvados dėl triukšmo užtvaro įrengimo. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto savivaldybėje veikia Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-317 sudaryta Panevėžio miesto eismo saugumo komisija, kuriai pavesta spręsti eismo organizavimo klausimus Panevėžio mieste, bei Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A-468 sudaryta Eismo organizavimo darbo grupė prie Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos, kurios funkcija yra spręsti atskirų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, jų tolesnio naudojimo tikslingumo, esamų priemonių pakeitimo ir modernizavimo klausimus. Administracija nepateikė įrodymų, kad, siekdama užtikrinti, jog gyvenamojoje aplinkoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), triukšmas neviršytų HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, kreipėsi į Panevėžio miesto eismo saugumo komisiją ir (ar) prie jos veikiančią Eismo organizavimo darbo grupę prašymais apsvarstyti transporto priemonių, įskaitant ir maršrutinių autobusų, eismo (duomenys neskelbtini) gatve organizavimo klausimus. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji pasinaudojo Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise prašymu suderinti tranzitinių transporto priemonių judėjimo (duomenys neskelbtini) gatve laikiną apribojimą ar šių transporto priemonių eismo draudimą kreiptis į kreiptis kompetentingą instituciją - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Minėta, kad Departamentas 2018 m. spalio 19 d. Patikrinimo akte Nr. (5-12 4.80)PA-7089 konstatavo, jog Administracija neįgyvendino triukšmo mažinimo priemonių, užtikrinančių, kad triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neviršytų HN 33:20111 1 lentelės 3 eilutėje nurodytą didžiausio leidžiamo ribinio dydžio. Duomenų, kad Departamento 2018 m. spalio 19 d. Patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80)PA-7089 būtų panaikintas, Administracija nepateikė. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti nurodyto individualaus administracinio akto pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Administracijos prašyme išvardinti veiksmai, kuriuos pareiškėja įvertino kaip priemones, skirtas užtikrinti, kad gyvenamojoje aplinkoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), triukšmas neviršytų HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nebuvo efektyvūs ir pageidaujamo tikslo nepasiekė. Departamentas, Patikrinimo akte formuluodamas nurodymą, neįvardino, kokias konkrečias triukšmo mažinimo priemones privalo įgyvendinti Administracija, vykdydama vietos savivaldybei priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimo funkciją. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 26¹ punktas triukšmo valdymą apibrėžia kaip visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas, o šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad viena iš pagrindinių triukšmo valdymo priemonių yra transporto srautų planavimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigotas spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1-8 (duomenys neskelbtini) gatvė įtraukta į Panevėžio miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-332 redakcija), Departamentas, patikrinimo metu nustatęs visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, vykdydamas Reglamento 35 ir 36 punktus, pagrįstai Administracijai nurodė įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones bei nustatė šio nurodymo įvykdymo terminą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis aukščiau nurodytu vietos savivaldybių tarybų, savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetenciją reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu sprendžia, kad Patikrinimo akte suformuluotas nurodymas adresuotas tinkamam subjektui, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis, Patikrinimo aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Be to, išanalizavus Patikrinimo aktą ir kitus duomenis, daroma išvada, kad nurodytas individualus administracinis aktas priimtas, laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių: triukšmo kontrolės tikslu patikrinimas atliktas vykdant Pavedimą Nr. (5-12 4.80)PP-8179, parengtą pagal Seimo kontrolieriaus motyvuotą prašymą (Reglamento 13.3.1, 17, 43 punktai); Patikrinimo akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, atliktų matavimų duomenys, naudotos matavimo priemonės, matavimo laikas ir trukmė, aplinkos sąlygos, triukšmo šaltinio veikimo sąlygos aprašytos protokole Nr. F-AT-544/2019, kuris pridėtas prie Patikrinimo akto ir yra jo dalis (Reglamento 30, 32 punktai); Patikrinimo aktas ir jo priedas 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5-12 4.80E)2-49370 buvo pateiktas Administracijai, nurodant teisės aktų nustatytą apskundimo tvarką (Reglamento 34 punktas). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad pagrindo naikinti Patikrinimo aktą nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia : Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Dalia Pranckienė Dalytė Zlatkuvienė