Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. L. įgaliotajam atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotajai atstovei Gitanai Beresnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas R. B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta dėl to, kad jis, nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė privalomojo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Taip pat neturi sąskaitų bankuose: sąskaita (duomenys neskelbtini) OP Corporate Bank plc Lietuvos filiale buvo atidaryta 2018 m. sausio 5 d., uždaryta 2020 m. kovo 17 d. Išnagrinėjus OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo 2021 m. lapkričio 22 d. pateiktą sąskaitos išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos, nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. (nepriemokos susidarymo data) lėšų likutis buvo 19790,81 Eur, per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 18 d. gauta 267575,8 Eur įplaukų, patirta 287366,61 Eur išlaidų, lėšų likutis laikotarpio pabaigoje – 0,00 Eur. Pagal OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo pateiktą informaciją, bendrovė visas įplaukas gavo iš užsienio juridinių asmenų, pvz., (duomenys neskelbtini) (Suomija), (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai), (duomenys neskelbtini) (Suomija), (duomenys neskelbtini) ?/S (Danija). Įvertinus PVM ir PLN mokesčio teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, kad bendrovė nevykdė mokesčių įstatymuose nustatytų pareigų ir valstybės biudžetui turėjo nepadengtą PVM ir PLN mokesčio mokestinę nepriemoką. Bendrovė, neturėdama finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi ir tuo bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Ji nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. vasario 13 d. atliko eilę finansinių operacijų, pervesdama lėšas bendrovės kreditoriui T. C. O. (detalus operacijų sąrašas pateikiamas VMI pareiškime).

Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio nepriemoką. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, bendrovės 4.537,00 PLN nepriemokos mokėjimo terminas buvo 2019 m. birželio 17 d. Bendrovė nevykdė įstatymų jai nustatytų pareigų, t. y. PLN įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo PLN už 2018 metus, buvo atsiskaityta su kitu kreditoriumi ir 4537,00 Eur PLN nepriemoka valstybės biudžetui liko nepadengta. Pagal pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėjimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 26 d. Bendrovė PVM įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo PVM už 2019 metų liepos, rugsėjo - gruodžio mėnesius, 2020 metų sausio - vasario mėnesius, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, todėl PVM nepriemoka liko nepadengta. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruodama ir laiku nesumokėdama nustatytų mokesčių, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, mokėdama kitiems kreditoriams pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškėja, neatlikusi tyrimo, nepagrįstai prašė taikyti administracinio poveikio priemones buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. B. L. Tai, kad naujai deklaruoti sandoriai yra tariami, VMI iki kreipimosi į teismą turėjo galimybę nustatyti savarankiškai, be kreipimosi teismą prašant taikyti administracinės prievartos priemones. Atsižvelgdami į tai, prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pilnai tenkinti prašymą R. B. L. naudai priteisti iš valstybės 1694 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (b. l. 176-197).

R. B. L. įgaliotasis atstovas advokatas Vytautas Šulija teismo posėdžiuose palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir paaiškino, kad prievolės mokėti VMI Bendrovei nebuvo. R. B. L. buvo įmonės komercijos direktorius, buhalterinę apskaitą tvarkė kita bendrovė, kuri ir teikė mokestines deklaracijas. Bendrovė buvo du kartus perleista kitiems asmenims. Pats R. B. L. savo akcijas perleido 2020 m. balandį ir tuo metu jokios deklaracijos tikslinamos nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nupirko bendrovės akcijas, jas perleido dar kartą ir nuo 2021 m. gegužės 26 d. Bendrovės direktore tapo J. P. Būtent šis asmuo ar jo įgaliotas žmogus tikslino deklaracijas atbuline data, galimai įtraukdama prekių tiekimą Lietuvos teritorijoje. O šito įmonė niekuomet nedarė, kol ji priklausė po R. B. L. Visi pardavimai buvo tik užsienio šalių įmonėms, o šiems sandoriams PVM netaikomas. Bendrovės sąskaitos įrodo, kad mokėjimai buvo atliekami tik iš užsienio įmonių. R. B. L. atsiuntė savo vadovavimo laikotarpio PVM sąskaitų registrų išrašus, sąskaitos turėjo labai nuoseklią numeraciją. Naujai įtrauktos sąskaitos neturi to nuoseklaus numeravimo. Tai rodo, jog į bendrovės apskaitą atbuline data buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, kurios niekada realiai išrašytos nebuvo laikotarpiu, kol bendrovei vadovavo R. B. L. Atitinkamai patikslintos mokestinės deklaracijos buvo suklastotos. VMI neatliko jokio mokestinio patikrinimo prieš reikšdama kaltinimus. Netikrino, ar patikslintos deklaracijos atitinka tikrovę. Jo žiniomis, mokestinis patikrinimas vykdomas tik dabar ir tai atlieka kitas VMI departamentas. Prašo administracinio nusižengimo bylą R. B. L. atžvilgiu nutraukti ir priteisti jo naudai iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra tam tikrų rūšių administracinių nusižengimų. ANK 590 straipsnio 4 dalis numato, jog Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Tokiu būdu ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintys teisę inicijuoti administracinio nusižengimo bylos procesą dėl ANK 119, 120, 204, 119¹, 547 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Iš esmės pareiškėjai šiuo atveju – tai asmenys, kurie teigia, kad jų teisės ir teisėti interesai nukentėjo nuo neteisėtos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veikos.

VMI, inicijavusi administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui R. B. L. pagal požymius nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad nebepalaiko savo pareiškimo teismui. Toks procesinis pareiškimas reiškia, kad administracinę teiseną inicijavusi institucija pripažįsta, kad pareiškime nurodytos aplinkybės galimai neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu atstovė pripažino, kad VMI, įvertinusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, pateiktą medžiagą, atliko papildomą šių aplinkybių patikrinimą ir sutiko, jog naujieji bendrovės vadovai, tikslindami mokestines deklaracijas, galimai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to bus atliekamas tyrimas (bendrovės stebėsena), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą R. B. L. patraukti atsakomybėn prašoma nepagrįstai.

Kaip nustatyta iš Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija, R. B. L. bendrovės vadovu buvo registruotas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 19 d., įgaliojimų pabaigos data nurodyta – 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 80-82, 83). Kreditorės VMI pareiškime teigiama, kad bendrovė nedeklaravo pelno mokesčio už 2018 metus, atsiskaitė su kitu kreditoriumi, o pelno mokesčio nepriemoka valstybės biudžetui liko nepadengta; taipogi teigiama, kad bendrovė PVM įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo pridėtinės vertės mokesčio už 2019 metų liepos, rugsėjo-gruodžio mėnesius, 2020 metų sausio-vasario mėnesius, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, todėl pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka liko nepadengta. Tačiau iš pareiškime pateiktos nepriemokų susidarymo detalizacijos matyti, kad pelno mokesčio nepriemoka (be delspinigių 4 537 Eur), kaip ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (be delspinigių 39 738 Eur), grindžiamos 2021 metais, jau bendrovei vadovaujant J. P., pateiktais patikslintais dokumentais. Be to pareiškėja nepaneigė advokato argumentų, kad bendrovė neturėjo kasos, o pinigines lėšas gaudavo tik per banko sąskaitą, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo nepritarti advokatui, kad pareiškėjai turėjo kilti klausimas, kaip kilo PVM prievolė, jeigu bendrovė visas įplaukas gavo iš užsienio juridinių asmenų, taip pat – kodėl su patikslintomis deklaracijomis pateiktos sąskaitos išrašytos ne eilės tvarka, juolab įvertinus tai, kad visi patikslinti dokumentai buvo pateikti naujosios vadovės, o ir visos minėtos deklaracijos pateiktos už laikotarpį, kuomet įmonės vadovas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 103-118). Kaip minėta, VMI nurodė nebepalaikanti savo pareiškimo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki pareiškimo surašymo netikrino, ar buvęs vadovas pasirašė kažkokius aktus, paaiškinimų iš asmens neprašė, o patikrino deklaracijas tik tuomet, kai buvęs vadovas susisiekė ir teigė, jog visus duomenis pateikė teisingai; įvertinus deklaracijas gauti duomenys, kad galimai yra sukčiavimas.

Administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatyta jo kaltė ir surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog nusižengimas padarytas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, į tai, kad pačiai pareiškimą teikiančiai institucijai iškilo abejonių dėl esminių faktinių aplinkybių, kuriomis ji grindė reikalavimą patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusį vadovą R. B. L. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, į pareiškėjos papildomai pateiktus 2019-06-01 – 2020-02-18 mokestinio laikotarpio pirminių ir patikslintų PVM deklaracijų bei pirminių ir patikslintų PVM sąskaitų - faktūrų registrų iSAF sistemoje išrašus, daro išvadą, kad nepasitvirtino kreditorės teismui pateiktame pareiškime nurodytos esminės faktinės aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būnant UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, bendrovė turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką ir jai buvo kilusi pareiga laikytis CK 6.930(1) straipsnyje nustatytos privalomos mokėjimų eiliškumo tvarkos. Atitinkamai, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad bendrovė R. B. L. vadovavimo laikotarpiu pažeisdama šią privalomą mokėjimų eiliškumo tvarką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Todėl administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį R. B. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

Dėl proceso išlaidų

Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros, bankinės operacijos išrašo, b. l. 73-74) matyti, kad R. B. L., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, patyrė 1694 Eur išlaidų advokato pagalbai (už kliento atstovavimą administracinio nusižengimo byloje) apmokėti. Šias išlaidas, kaip jau minėta, pareiškėjas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš valstybės.

Institucija, kurios pareiškimo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, prašė sumažinti prašomą priteisti sumą.

Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog nutraukus administracinę teisena asmens atžvilgiu, asmuo turi teisę gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2AT-7-6-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, advokato argumentus dėl kliento atstovavimo ypatumų, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma laikytina proporcinga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas išlaidų sumą grindė tuo, kad ši byla buvo sudėtingesnė nei įprastos administracinių nusižengimų bylos, jam teko gilintis į VMI reiškiamas mokestines pretenzijas bendrovei, bendrovės finansinius dokumentus, atlikti VMI ir kliento teikiamų duomenų analizę ir gretinimą, iš esmės už VMI atlikti tyrimą, ruošti rašytinius paaiškinimus ir prašymus teismui, klientas yra užsienio valstybės pilietis, su juo teko bendrauti tik nuotoliniu būdu ir tik anglų kalba, todėl mano, kad prašoma priteisti išlaidų suma nėra pernelyg didelė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais. Bylos duomenys patvirtina, kad tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotajam atstovui atlikus pareiškimo bei jo priedų teisinį vertinimą pareiškėja ėmėsi veiksmų, siekdama patikrinti savo pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių pagrįstumą; R. B. L. yra užsienio pilietis, yra nurodęs savo kontaktus, kuriais teismui išsiuntus pareiškimą, šis asmeniui buvo įteiktas, ir asmuo, būdamas užsienyje, nemokėdamas lietuvių kalbos (šios aplinkybės byloje nebuvo ginčijamos), turėjo imtis priemonių savo teisėtiems interesams apginti, t. y. kreiptis profesionalios teisinės pagalbos; pati pareiškėja, kaip minėta, paaiškinimų iš asmens neprašė, o jo paties veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti vengimo bendradarbiauti požymių. Pritartina ir advokato argumentams, kad ši byla, įvertinus būtinumą atlikti finansinių dokumentų išsamią analizę, laikytina sudėtingesne už įprastas kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas. Taigi nors byloje buvo tik du teismo posėdžiai, vis tik vien advokato pastangos, t. y. tiek rašytiniai ar žodiniai argumentai, tiek įsigilinimas į finansinius bendrovės dokumentus, kas iš esmės laikytina tyrimo atlikimu (nes, kaip minėta, pareiškėja tyrimo neatliko), lėmė, kad VMI pripažino savo klaidas, taip galimai išvengdama didesnių proceso kaštų. Apibendrinant konstatuotina, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra proporcinga, todėl priteistina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 2AT-8-788/2022 yra pasisakęs, kad nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint galvoje, kad jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas).

Atsižvelgus į tai, kad administracinio nusižengimo teisena inicijuota Valstybinės mokesčių inspekcijos, advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

R. B. L. (R. B. L.) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti R. B. L. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.