Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Amico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „ALG knygynai“, R. D., uždarosios akcinės bendrovės „Amico“ ir M. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai UAB „ALG knygynai“, R. D., UAB „Amico“, M. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami patvirtinti 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

3. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėja UAB „ALG knygynai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą skolininkų UAB „Amico“, R. D. ir M. D. atžvilgiu 15 547,16 Eur sumai. Nurodė, jog skolininkai nesilaikė taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir nuo 2023 m. vasario 10 d. numatyti skolos dalį ir kitas sumas dengiantys mokėjimai yra pradelsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas nutartį išduoti vykdomąjį raštą priėmė nesulaukęs apeliantės atsiliepimo į pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

14. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė pareiškėjos UAB „ALG knygynai“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 8 d. Nutartimi teismas taip pat išsiuntė prašymo su priedais kopiją suinteresuotiems asmenims – UAB „Amico“, M. D. ir R. D., pasiūlydamas jiems per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minima teismo nutartis, kaip liudija bylos kortelės duomenys, apeliantei buvo įteikta 2023 m. gegužės 27 d. Patikrinus siuntos sekimo duomenis, nurodytus ant apeliantės siuntos, kuria buvo siunčiamas atsiliepimas į pareiškimą, nustatyta, jog apeliantė siuntą pašto tarnybai perdavė 2023 m. birželio 9 d., taigi, nepraleidusi jai nustatyto 14 dienų termino atsiliepimui į pareiškimą pateikti, tačiau jau po įvykusio teismo posėdžio, apie kurio datą ir laiką apeliantei buvo pranešta (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

15. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo dar nesuėjus terminams atsiliepimams į pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti.

16. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas gali pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, susijusius su tinkamu ir visapusišku klausimo dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo išnagrinėjimu, ir šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

19. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.

20. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

21. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų UAB „ALG knygynai“, UAB „Amico“, R. D. ir M. D. sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkė UAB „Amico“ ir solidarūs skolininkai R. D. bei M. D. įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „ALG knygynai“ 22 210,69 Eur skolą pagal taikos sutartyje nustatytą skolos grąžinimo grafiką, t. y. iki 2023 m. balandžio 7 d. Patvirtintos taikos sutarties 5 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei skolininkė arba solidarūs skolininkai pradels bent vienos šios taikos sutarties 2 punkte nurodytos sumos ar palūkanų mokėjimo terminą ilgiau nei 1 darbo dieną, kreditorė jau kitą dieną turi teisę, apie tai neįspėjusi skolininkės ir solidarių skolininkų, kreiptis į teismą su prašymų išduoti vykdomąjį raštą dėl visos šios taikos sutarties 1 punkte nurodytos skolos sumos išieškojimo.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė UAB „Amico“ savo įsipareigojimų pagal taikos sutarties sąlygas nėra įvykdžiusi. Apeliantė procesiniuose dokumentuose neginčija skolos dydžio. Iš pateikto atsiliepimo į pareiškimą matyti, jog skolininkė prievolės grąžinti įsiskolinimą nevykdymą motyvuoja pablogėjusia finansine padėtimi, tuo pačiu nurodydama, jog deda visas pastangas padengti skolą kreditorei. Iš kreditorės UAB „ALG knygynai“ banko išrašo nustatyta, jog skolininkė paskutinę įmoką atliko 2023 m. vasario 7 d., o nesumokėtos skolos likutis sudaro 15 547,16 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorės dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga dėl 22 210,69 Eur skolos sumokėjimo nebuvo laiku ir tinkamai įvykdyta. Kadangi taikos sutartyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jei skolininkė arba solidarūs skolininkai pradels bent vienos šios taikos sutarties 2 punkte nurodytos sumos ar palūkanų mokėjimo terminą ilgiau nei 1 darbo dieną, kreditorė jau kitą dieną turi teisę, apie tai neįspėjusi skolininkės ir solidarių skolininkų, kreiptis į teismą su prašymų išduoti vykdomąjį raštą dėl visos šios taikos sutarties 1 punkte nurodytos skolos sumos išieškojimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas.

23. Atsiliepime į pareiškimą nurodyti skolininkės argumentai dėl to, kad pasikeitė jos turtinė/finansinė padėtis, nepaneigia kreditorės teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei skolininkės pareigos vykdyti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas ir neturi reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti, todėl vykdytina (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pagrindo patenkinti atskirąjį skundą bei panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą nėra. Esant nurodytam, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.