- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-100-928/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00221-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. LK-N-36 netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. V. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 1 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2026 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. LK-N-36 nutarta netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad asmuo teistas tris kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, nusikalstamos veikos sunkėjančios, nusikaltimą jis padarė tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje, kurią pats subūrė ir jai vadovavo. Asmuo savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, neigia organizatoriaus vaidmenį, linkęs minimizuoti savo indėlį. Šiuo metu vis dar aktualios mąstymo ir nuostatų problemos, kurios buvo svarbios nusikalstamam elgesiui. Pastaruoju laikotarpiu ne visada buvo stebima asmens pažanga, 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo rengtas pranešimas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo termino atidėjimo, kadangi nebuvo nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pasižymi aukštu savęs vertinimu, stebimas ribotas savikritiškumas, savo nusikalstamo elgesio kritiškai neanalizuoja. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo problemų sprendimų įgūdžių spektras yra ribotas, dėl ko mano, jog nuteistajam dar būtų tikslinga tęsti dalyvavimą priemonėse, nukreiptose į mąstymo ir elgesio, nuostatų sričių kriminogeninių poreikių valdymą. Nuteistasis turi nuosekliai išlaikyti asmenines pastangas bei motyvaciją siekiant įtvirtinti teigiamą savo elgesio pokytį. Nuteistasis pilnai nevykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų – nevykdė nenuolatinio pobūdžio darbų, argumentuojant, jog dirba ir tam neturi laiko. Reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta, liko didelė neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nesutinkant su Komisijos nutarimu, nuteistasis T. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Nutartyje nurodyta, kad nuteistajam tik 2025 m. gruodžio 17 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neleidžia teismui spręsti, kad šis trumpas laikotarpis gali pagrįsti, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų yra teigiama ir tokia gali išlikti ilgesnį laiką. Akcentavo tai, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyti trys statiniai ir šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Pažymėjo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau konstatavo, jog jos nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, kad savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti. Įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės dydį ir sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra baigtas.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad vadovaujantis BVK, įstatymų leidėjas įtvirtino du esminius alternatyvius kriterijus, kuriuos atliekant nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, o būtent: nuteistojo nusikalstama rizika turi būti maža ir nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Apelianto teigimu, jis šiuos kriterijus atitinka, tai patvirtina rašytiniai bylos duomenys, tačiau apylinkės teismas šias aplinkybes ignoruoja, nepagrįstai pažymėdamas, kad žemas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo terminas dar yra per trumpas. Pabrėžia, kad vertinimai vykdomi tik 1 kartą per metus ir tai nuo nuteistojo valios nepriklauso.
5.2. Skunde kritiškai vertina teismo argumentus dėl neva likusios didelės neatliktos bausmės dalies. Teigia, kad 2026 m. kovo 1 d. duomenimis yra likę 1 metai 1 mėnuo ir 2 paros iki bausmės atlikimo pabaigos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Tuo tarpu teismo argumentus dėl paskirtos minimalios bausmės už nusikalstamą veiką, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, taip pat laiko nepagrįstais.
5.3. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į šią dieną aktualius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie patvirtina, kad T. V. kardinaliai pakeitė gyvenimo įpročius, yra įsteigęs įmonę darbo vietoms kurti. Tuo tarpu teismas nepagrįstai vertina tai, kas buvo 2013 metais ir tapatina tai su šia diena, už ką jau atlikta didelė bausmės dalis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. V. skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei susipažinusi su apygardos teismui pateikta medžiaga ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais T. V. asmenybės pokyčiais, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuo 2024 m. spalio 29 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmės atlikimo metu jo elgesys nepriekaištingas, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas, nestebima kriminalinės subkultūros apraiškų. Nuteistasis turi oficialios darbinės patirties laisvėje, iki įkalinimo buvo savo vadovaujamos įmonės direktoriumi, šioje įmonėje dirba iki šiol bei galės dirbti lygtinio paleidimo atveju. Finansinių įsiskolinimų neturi, prisideda prie dukters išlaikymo. Bausmės atlikimo metu, 2023 m. gijo siuvėjo – operatoriaus profesinę kvalifikaciją, nuo 2022 m. liepos 14 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri kalėjimo direktoriaus sprendimu prilyginta darbinei veiklai.
10. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinus nuteistojo T. V. elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, darytina išvada, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, vien tik laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklių laikymasis nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas nuteistojo T. V. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog lygtiniam paleidimui sąlygų, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakanka.
11. Iš 2025 m. gruodžio 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-7647 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad T. V. šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ši aplinkybė yra aktuali, tačiau priešingai, nei skunde mano nuteistasis, tai nėra absoliuti sąlyga tokiu atveju visiems nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik viena iš nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Šiame kontekste, pažymėtina tai, kad iš T. V. asmens byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesnių vertinimų (2022 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 4 d., 2025 m. kovo 12 d.) metu, nuteistajam buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, be to, nuteistojo T. V. atžvilgiu dar 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo rengtas pranešimas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo termino atidėjimo, kadangi nebuvo nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių pakartotinis nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas buvo numatytas 2025 m. gruodžio mėn. ir tik nuo 2025 m. gruodžio 17 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. spalio 1 d. Taigi, tik po kiek daugiau nei keturių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, t. y. iš vidutinės tapo žema. Nors nuteistasis pateiktame skunde itin akcentuoja šios rizikos sumažėjimą, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pažymėta, jog ši rizika egzistuoja sąlyginai ne ilgą laikotarpį (apie 3 mėn.), dėl ko spręsti apie ilgalaikį, bei stabilų nuteistojo elgesio teigiamą pokytį yra per anksti. Akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti.
12. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog nepaisant to, kad nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikus daugiau nei pusę iš paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam taip pat yra nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimas); buvo įtakojamas nusikalsti linkusių asmenų grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl šie veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atitinkamai nustatytas vienas apsauginis veiksnys (teigiami santykiai su sugyventine), šiuo atvejų neatsveria nustatytų kriminogeninių veiksnių visumos, juolab, kad nuteistasis su sugyventine gyveno ir darydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nebuvo paskata keisti nusikalstamą elgesio modelį. Šiuo atveju, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.
13. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. svarbu įvertinti ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nepažeis įstatymų. Dėl ko, yra būtina įvertinti ne tik nuteistojo elgesį restruktūrizuotoje aplinkoje, tačiau ir jo elgesį praeityje, jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kas visiškai pagrįstai ir buvo padaryta skundžiamoje teismo nutartyje. Tokiu būdu skundo argumentai dėl nepagrįstai vertinamo nuteistojo ankstesnio elgesio, laikytini nepagrįstais.
14. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis T. V. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje padarymą. Organizuotą grupę pats ir subūrė, jai vadovavo, rūpinosi uždraustų medžiagų gavimu ir realizavimu, kontroliavo grupės narius - vykdytojus. T. V. buvo kelių organizuotų grupių intelektualus sumanytojas, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaudavęs didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų bei jas per kitus asmenis platinęs bei gavęs materialinę naudą. Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis jau buvo teistas ir anksčiau, nusikalstamose veikose dominuoja finansiniai neteisėto praturtėjimo motyvai. Susidūręs su finansiniais sunkumais, nuteistasis anksčiau nesirinko konstruktyvių jų sprendimų būdų, o lėšų siekė gauti nusikalstamu keliu. Rizikingas elgesys, neįvertinant galimų pasekmių buvo reikšmingai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Nusikaltimas susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dideliu jų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aukščiau aptartos aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, juolab, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog vis dar egzistuoja rizika, jog nuteistasis gali nesilaikyti įstatymų bei pakartotinai nusikalsti.
16. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad nuteistasis išlieka selektyviai atviras, pasižymi gana aukštu savęs vertinimu ir siekia sudaryti teigiamą įspūdį. Pastebimas ribotas savikritiškumas. Kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą, jis linkęs minimizuoti savo vaidmenį tačiau pripažįsta, kad sprendimus priėmė skubotai, neįvertinęs visų galimų savo elgesio pasekmių. Analizuojant nuteistojo elgesį praeityje matyti impulsyvumas ir polinkis kartoti tas pačias klaidas, nedarant pakankamų išvadų iš ankstesnių teistumų. Vertinimo metu nuteistasis neišreiškė aiškaus apgailestavimo dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio kritiškai neanalizuoja, labiau pasižymi konkrečiu mąstymu – orientuojasi į „čia ir dabar“, sunkiau įžvelgia reiškinių tarpusavio ryšius, ribotai taiko alternatyvius situacijų vertinimo modelius. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžių spektras yra ribotas, tačiau dalyvaujant programose buvo stiprinami trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų planavimo įgūdžiai, taikant prosocialius metodus. Nors nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Todėl siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu toliau didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą, šį procesą toliau tęsiant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Šiuo atveju tokio pagrindo manyti nenustatė nei Komisija, nei apylinkės teismas, tam neprieštarauja ir aukštesnės instancijos teismas.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dydis, įvertinus bausmės pradžią 2021 m. spalio 1 d., ir jos pabaiga – 2029 m. balandžio 4 d. taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien tik bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Nors taikant lygtinį paleidimą, iš esmės nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės, jis yra prižiūrimas probacijos tarnybos bei jam yra taikomi tam tikri draudimai bei įpareigojimai. Vis tik, svarbu įvertini ir tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į pačio nuteistojo interesus bei siekį kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau kaip jau ir minėta, į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, jog šis laikytųsi įstatymų bei, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Ir nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šie duomenys vertinami kartu kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.
19. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Taigi, nuteistajam yra sudaromos palankios sąlygos dirbti bei tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme bei tinkamai integruotis į visuomenę. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.
20. Joks teisės aktas neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atlikta bausmės dalis taip pat savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, kadangi lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota ir apylinkės teismo, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai T. V. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
21. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, tad jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.