Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5855-1004/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. O. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ištaisyti neteisingus kadastrinius duomenis viešajame registre ir priteisti iš atsakovo K. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1999-02-02 ir 1999-02-03 rengtuose žemės sklypo laikinuose planuose buvo suklysta, todėl abu sklypai - 8,07 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir 7,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo pažymėti priešingose vietose, nei nurodyta abrise (t. y. sukeisti vietomis). Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė M. O. nurodė, kad atsakovas K. V. gali kėsintis jėga užimti ūkio paskirties žemės sklypą, taip dar labiau pažeisdamas ieškovės teises ir sukeldamas naujus pažeidimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą K. V. netrukdyti ieškovei M. O. ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo, išaiškino atsakovui K. V., kad už nustatytų įpareigojimų pažeidimą gali būti skiriama bauda.

Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai iš esmės nėra deklaratyvūs, o patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones, nukreiptas į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Teismas konstatavo, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės būtų paneigta ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise galimai priklausančiu ir faktiškai naudojamu žemės sklypu, kas sąlygotų ieškovės teisių pažeidimą, žalos atsiradimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė M. O. ieškiniu dėl pažeistų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą gynimo (dėl nekilnojamųjų daiktų faktinės vietos nustatymo bei pirkimo – pardavimo sutartimis perduoto turto identifikavimo), dėl kadastro ir registro duomenų ištaisymo kreipėsi į teismą, prašydama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ištaisyti neteisingus kadastrinius duomenis viešajame registre ir priteisti iš atsakovo K. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui K. V. trukdyti naudotis ieškovei M. O. ar jos leidimu kitiems asmenims ieškovės M. O. faktiškai valdomu 7,2500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodydamas, kad teismas be jokio teisėto pagrindo leido iškovei M. O. naudotis svetimu žemės sklypu, kuris nuosavybes teise priklauso apeliantui.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio/priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės, apelianto skunde nurodomi su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl ginčo sklypų valdymo nuosavybės teise ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės vertintini teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

10. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė M. O. teigia nuo 1992 m. valdanti ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovas nurodo, kad šis sklypas jam priklauso nuosavybės teise pagal 2015-01-27 pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, šiuo atveju byloje kilęs ginčas tarp žemės sklypų savininkų (ieškovės ir atsakovo) dėl nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą: abi šalys tvirtina esančios to paties nekilnojamojo daikto – žemės ūkio paskirties žemės sklypo - savininkais. Ieškovė minėtą žemės sklypą sutarčių pagrindu yra suteikusi panaudai E. A., žemės ūkio naudmenos deklaruojamos, duomenys pateikiami Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė priskirtina prie prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro turto savininkui žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą K. V. netrukdyti ieškovei M. O. ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra teisėtas ginčo sklypo savininkas ir teismas nepagrįstai suvaržė jo teisę disponuoti įsigytu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisės išviešinimas viešame registre (kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų faktinės vietos nustatymo bei pirkimo – pardavimo sutartimis perduoto turto identifikavimo) pats savaime nuosavybės teisės nesuteikia. Todėl, esant įtemptai situacijai tarp abiejų šalių, kyla reali grėsmė žalai atsirasti ir pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytinos laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui iki bus priimtas sprendimas byloje.

12. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės egzistavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

13. Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.