Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. SS-2834 „Dėl 2022 m. lapkričio 3 d. Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. S-196 „Dėl V. G. skundo“ vykdymo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą dėl darbingumo lygio vertinimo. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. STS-2501 „Dėl V. G. darbingumo lygio“ (toliau – Sprendimas Nr. 1) nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) nustatė 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“. Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1 kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio įvertinimo, nes sveikatos būklė yra sunkesnė ir darbingumo lygis mažesnis nei nustatyta Sprendimu Nr. 1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. SS-2244 „Dėl V. G. darbingumo lygio“ (toliau – Sprendimas Nr. 2) pakeistas Sprendimas Nr. 1 ir nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d.

1.2. Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 2 kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu nepagrįstai darbingumo lygį sumažino tik iki 35 proc. dėl priežasties „ligos arba būklės“ atgaline data vieneriems metams, neteisingai taikė Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų aprašas), nuostatas, be to, ne visi medicininiai dokumentai buvo įvertinti. Sprendime, be kita ko, nėra įvertinta, kad dėl (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.

1.3. Neteisingai taikant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 20 straipsnio 8 dalį Sprendimu nepagrįstai pakeistas darbingumo lygio terminas: iš iki senatvės pensijos amžiaus atgaline data ir vieneriems metams, t. y. nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

2. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįsta remdamasi šiais motyvais:

2.1. Vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. S-196 „Dėl V. G. skundo“ (toliau – Ginčų komisijos sprendimas) ir iš naujo vertinant bazinį pareiškėjo darbingumo lygį 2022 m. periodu buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 82.3 papunkčiu (kriterijus buvo taikytas dėl to, kad pareiškėjui diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini)); Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu (kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini)); Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.3.1 papunkčiu (kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini)).

2.2. Pareiškėjo darbingumo lygis vertinimo metu negalėjo būti įvertintas mažesnėmis procentinėmis išraiškomis, nes minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

2.3. Pažymi, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 8 punktas nustato, kad asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Tarnyba, vertindama asmens darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai.

2.4. NSIĮ 20 straipsnio 8 dalyje nustatyti darbingumo lygio nustatymo terminai. Sprendimu pareiškėjui darbingumo lygio terminas nustatytas atsižvelgus į pareiškėjui diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų pobūdį, į tai, kad lyginant su 2020 m. periodu pareiškėjo darbingumo lygis keitėsi dėl pasikeitusios (duomenys neskelbtini), taikant kompleksinį gydymą ir medicinines reabilitacines priemones galimas sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumui per artimiausius 12 mėnesių.

2.5. Pažymi, kad, nepaisant nustatyto darbingumo lygio termino, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar atsiradus naujoms faktinės aplinkybės, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

2.6. Pareiškėjas reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu teisės aktų ir medicininių dokumentų vertinimu, o argumentuodamas tai, kad jam netinkamai nustatytas darbingumo lygis, nesiremia teisės normų nuostatomis, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam netinkamai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis 12 mėnesių terminui, nelaikytinas teisiškai reikšmingu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Spendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl darbingumo lygio nustatymo (baigiantis terminui, kuriam ankstesniu sprendimu nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis) į Tarnybą nukreiptas UAB „Sveikatos darna“ 2022 m. birželio 27 d. siuntimu Nr. 112 (tolia – Siuntimas), kuriame aprašyta pareiškėjo ligos anamnezė, taikytas gydimas, gydimo eiga, sveikatos būklės aprašymas ir suteiktos gydytojų konsultacijos. Siuntime pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM kaip pagrindinė diagnozė nurodyta: (duomenys neskelbtini). Siuntime kaip kitos diagnozės nurodytos: (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjui Sprendimu Nr. 1 nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) nustatytas 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“. Sprendimu Nr. 2 pakeistas Sprendimas Nr. 1 ir pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d. Ginčų komisijos sprendimu Tarnyba įpareigota pakeisti Sprendimą Nr. 2, motyvuojant tuo, kad priimant Sprendimą Nr. 2 buvo netinkamai taikytos Kriterijų aprašo normos ir nepagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo XIV skyriaus 80.18.3.2 papunkčiu, be kita ko, konstatuojant, kad 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, nepraėjus vieneriems metams nuo operacijos, vertinat pareiškėjo bazinį darbingumą dėl (duomenys neskelbtini) taikytinas Kriterijų aprašo XIV dalis (pooperacinės būklės, 1 metai), pooperacinėse ortopedo traumatologo rekomendacijose nurodyta riboti fizinį krūvį, asmuo juda su ramentais, paskirti analgetikai, asmens būklė vertintina kaip vidutinio sunkumo.

6. Tarnyba vykdydama Ginčų komisijos sprendimą pakartotinai įvertino pareiškėjo darbingumo lygį ir Sprendimu pareiškėjui nustatė 35 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ atgaline data ir vieneriems metams nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Sprendime nurodyta, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis byloje esančiais duomenimis, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) paciento kortelėje esančia informacija ir 2022 m. liepos 25 d. teritoriniame skyriuje vykusio posėdžio metu, bendraujant su pareiškėju, gauta informacija (įvertintas asmens veiklos gebėjimo dalyvauti klausimynas). Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:

6.1. Darbingumo lygio vertinimą atliktas dėl Siuntime pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 AM kodus: (duomenys neskelbtini).

6.2. Ginčų komisijos spendime konstatuota, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vertinant bazinį darbingumo lygį pagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo specializuotus kriterijus: dėl diagnozių pagal TLK-10 AM kodus: (duomenys neskelbtini) – XIV dalies 80.1.2 papunktį (vertinamas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte) (nustatytas vidutinis judesių apribojimas dėl išliekančių reiškinių po (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apribojimas (pagal neutralaus nulio metodą) įvertintas taip: (duomenys neskelbtini) ir siuntimo duomenimis); dėl diagnozių pagal TLK-10 AM kodus: (duomenys neskelbtini) – VI dalies 42.1.3.1 papunktį (vertinamas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte) (nustatyta (duomenys neskelbtini) ir siuntimo duomenimis).

6.3. Bazinis darbingumo lygis pagal mažesnį darbingumo lygį nurodantį kriterijų punktą nenustatytas, nes nepateikta sunkesnį sutrikimo laipsnį patvirtinančių dokumentų – medicininiais dokumentais nepatvirtintas (duomenys neskelbtini).

6.4. Vykdant Ginčų komisijos įpareigojimą, dėl diagnozės pagal TLK-10 AM kodą (duomenys neskelbtini), vadovavosi bendrojo pobūdžio Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 82.3 papunkčiu. Pastaroji nuostata taikoma nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą, kai nustatomas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinių susitelkimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju papunkčiu, yra įvertintas 55 proc. bazinio darbingumo lygio verte.

6.5. Asmeniui nustatyta būklė po 2021 m. gruodžio mėn. atliktos (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).

6.6. Mažesnę darbingumo lygio procentinę vertę atitinkantis Kriterijų aprašo I priedo XV dalies 82.4 papunktis, kuris vertinimas 45 proc. bazinio darbingumo lygio verte, netaikytas, nes asmeniui nenustatytas sunkus funkcinis sutrikimas, kai asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos.

6.7. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 punktu ir 6.1–6.2 papunkčiais, jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra 50–65, 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficientų 0,8 ir 0,9 (kadangi kitų funkcinių sutrikimų. Šiuo atveju, 50 proc. padauginus iš 0,8 ir iš 0,9 (50 x 0,72), asmeniui nustatomas 36 proc. bazinis darbingumas.

6.8. 2022 m. liepos 25 d. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas, Klaipėdos III teritoriniame skyriuje buvo užpildytas bendraujanti su asmeniu vykusio posėdžio metu. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti įvertinti 30 balų suma. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistams vykdant Ginčų komisijos sprendimą ir įvertinus tai, kad naujai užpildyto klausimyno duomenys neturėtų reikšmingos įtakos baziniam darbingumo lygio pasikeitimui, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Ginčų komisija nepažymėjo, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir klausimyno balai (30 balų) nepagrįstai prilyginti koeficientui 1, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus iš naujo nevertintas. Todėl 36 proc. padauginus iš koeficiento 1 ir suapvalinus, asmeniui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygis = 36x1).

6.9. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 7 d. nustatyto darbingumo lygio galiojimas pasibaigė 2022 m. birželio 22 d., o į teritorinį skyrių dėl negalios nustatymo asmuo (jo atstovas) kreipėsi 2022 m. birželio 29 d., todėl asmeniui 35 proc. darbingumo lygį nustatytinas atgaline data nuo 2022 m. birželio 23 d. t, y. nuo datos, kada nustojo galioti anksčiau nustatytas darbingumo lygis (vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 punktu). Darbingumo lygis, vadovaujantis NSIĮ 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nustatytinas atgaline ir 1 metams, t. y. nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 28 d., nes aktyviais tęsiant kompleksinį gydymą ir taikant medicinines reabilitacines priemones ir laikantys gydytoju specialistų rekomendacijų dėl nustatytų funkcinių sutrikimų (tikslingas būklės po (duomenys neskelbtini) stebėjimas), galimas asmens sveikatos būklės ir profesinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos darbingumo lygiui rezultato pasikeitimui, per artimiausius 12 mėn. (vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 punktu, 34.3 papunkčiu ir 35.5 papunkčiu).

6.10. Dėl neįgalių asmenų ir asmenų, dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas.

6.11. Sveikatos būklei pasikeitus ar atsiradus naujų medicininių duomenų, patvirtinančių po taikyto gydimo ir išnaudotų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, asmuo (jo atstovas) gali iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus atitinkamuose Tvarkos aprašo punktuose (t. y. gydančio gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus, asmens tapatybę, išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir kt.).

7. Byloje nustatyta, kad asmens veiklos ir gebėjimų klausimynas užpildytas dalyvaujant pareiškėjui (įrašas apie tai, kad pareiškėjas supažindintas su darbingumo vertinimo tvarka – 2022 m. liepos 11 d.), klausimyno bendra balų suma – 30, kuri vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, prilyginama koeficientui – 1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-1759 nustatyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis iki pakartotinio tikrinimo – 40 proc.; nustatytas (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygis 35 proc. (36 x 1) nustatytas pagal Kriterijų aprašo: VI skyriaus 42.1.3.1 papunktį (50 proc.), XV skyriaus 82.3 papunktį (55 proc.), XIV skyriaus 80.1.2 papunktį (70 proc.).

8. Teismas pažymi, kad klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Klausimyną užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Klausimyno reikšmės yra konkrečios ir aiškios, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Pareiškėjas teikdamas prašymą Sprendimų kontrolės skyriui neskundė Klausimyno įvertinimo, nenurodė, kad Klausimyno klausimų nesuprato, pageidavimo klausimyną užpildyti iš naujo neišreiškė. Pažymėtina, kad pildant Klausimyną vertinamas asmuo turi teikti objektyvius atsakymus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją tokio asmens sveikatos būklę, ir nesistengti teikti atsakymus, kurie sudarytų prielaidas koreguoti konkrečią darbingumo procentinę išraišką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti paties pareiškėjo pateiktais atsakymų duomenimis, be to, asmens darbingumo lygio įvertinimas yra kompleksinė procedūra, kadangi asmens darbingumo lygis atspindi ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir jos įtaką vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumui ir gebėjimui palaikyti socialinius ryšius.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis suteikta Tarnybai ir Ginčų komisijai (žr. LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (žr. LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019).

10. LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, Tarnyba priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr. LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

11. Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus.

12. NSIĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta NSIĮ 20 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

13. NSIĮ 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

14. Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikiami Tarnybai darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos teritoriniai skyriai per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl: 1) asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 2) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio; 3) darbo pobūdžio ir sąlygų; 4) specialiųjų poreikių. (Tvarkos aprašo 14 punktas su papunkčiais).

15. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą ir 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).

16. Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (Kriterijų aprašo 6.1 papunktis), 2) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8 (Kriterijų aprašo 6.2 papunktis), 3) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7 (Kriterijų aprašo 6.3 papunktis), 4) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6 (Kriterijų aprašo 6.4 papunktis).

17. Byloje nustatyta, kad bazinis darbingumo lygis nustatytas pagal Kriterijų aprašo: VI skyriaus 42.1.3.1 papunktį (50 proc.), XV skyriaus 82.3 papunktį (55 proc.), XIV skyriaus 80.1.2 papunktį (70 proc.), t. y. kaip nurodyta Kriterijų aprašo 6 punkte ir 6.1 ir 6.2 papunkčiuose: 50 proc. x 0,9 x 0,8 = 36.

18. Pagal Kriterijų aprašo 7 – 9 punktus bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

19. Byloje nustatyta, kad bendra asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 30, t. y. pagal Kriterijų aprašo 10.3 papunktį yra intervale nuo 23–67 balų ir prilyginama koeficientui 1. Taigi apskaičiuojant pareiškėjo darbingumo lygį: 36 proc. bazinio darbingumo lygio x 1 (koeficientas) = 36. Tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas 5 proc. punktų intervalu ir atitinkamai Tarnyba nustatė 35 proc. darbingumo lygį.

20. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis NSIĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygio ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija nustatydami darbingumo lygį pareiškėjui laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais Tarnybos, Sprendimų kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be kita ko, Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, taikydami dokumentinės analizės metodą, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme.

21. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino pareiškėjo darbingumo lygį remdamasis byloje esančiais duomenimis, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) paciento kortelėje esančia informacija ir 2022 m. liepos mėn. teritoriniame skyriuje vykusio posėdžio metu, bendraujant su pareiškėju, gauta informacija (įvertintas asmens veiklos gebėjimo dalyvauti klausimynas). Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu (vertinamas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte), VI skyriaus 42.1.3.1 papunkčiu (vertinamas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte) ir XV skyriaus 82.3 papunkčiu (vertinamas 55 proc. bazinio darbingumo lygio verte).

22. Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad Tarnyba nepagrįstai netaikė Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.4 papunkčio (vertinamas 40 proc. bazinio darbingumo lygio verte) – sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime jis labai priklausomas nuo kitų žmonių, teikiančių jam pagalbą), tačiau nepateikia įrodymų bei argumentų, kad Tarnyba priimdama ginčijamą Sprendimą netinkamai įvertino ir (ar) neįvertino Siuntime nurodytų diagnozių aprašytos ligos anamnezės, taikyto gydimo, suteiktų gydytojų konsultacijų. Be to, Sprendime nurodyta, kad mažesnę darbingumo lygio procentinę vertę atitinkantis Kriterijų aprašo I priedo XV dalies 82.4 papunktis, kuris vertinimas 45 proc. bazinio darbingumo lygio verte, netaikytas, nes asmeniui nenustatytas sunkus funkcinis sutrikimas, kai asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos.

23. Pareiškėjas išreikšdamas nesutikimą su nustatytu darbingumo lygio terminu, t. y., kad terminas nustatytas atgaline data vieneriems metams nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 28 d., nepateikia tokio nesutikimo argumentų. Ginčo atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo nustatytu darbingumo lygio terminu, kadangi vienerių metų terminas yra numatytas NSIĮ 20 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir nustatytas, kaip nurodo atsakovas, atsižvelgus į pareiškėjui diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų pobūdį, į tai, kad lyginant su 2020 m. periodu pareiškėjo darbingumo lygis keitėsi dėl pasikeitusios kardiologinės patologijos būklės, taikant kompleksinį gydymą ir medicinines reabilitacines priemones galimas sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumui per artimiausius 12 mėnesių.

24. Vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, įvertusi Ginčų komisijos sprendime konstatuotas aplinkybes įvertino pareiškėjo sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Darbingumo lygio vertinimas atliktas įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas (Tvarkos aprašo 45 punktas).

25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą, be kita ko, nenurodė bei nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo ligos istorijos duomenis. Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, jog nebuvo įvertinta tai, kad pablogėjus būklei (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad į atliktą operaciją buvo atsižvelgta ir atitinkamai vertina pooperacinė būklė taikant Kriterijų aprašo XV skyriaus 82.3 papunktį darbingumo lygio vertinimui. Pažymėtina, jog pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir kitų medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui pakartotiniam darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimui.

26. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu teisės aktų ir medicininių dokumentų vertinimu. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (žr. pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).

27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus.

28. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas įvertinęs pirmiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

29. Teismas daro išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimą.

30. Pareiškėjo atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė teismui pateikė pažymą apie patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą.

31. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

32. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.