- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- eI-4296-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00210-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Retroplast“, uždarajai akcinei bendrovei „Architektų gildija“
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas, Kristijonas Paliulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams R. M., advokatui Rokui Rudzinskui ir advokatui Kristijonui Paliuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Retroplast“, uždarajai akcinei bendrovei „Architektų gildija“ dėl leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) UAB „Retroplast“ 2017 m. gegužės 11 d. išduoto leidimo Nr. LRS-03-170511-00006 (toliau – ir Leidimas) galiojimą.
Inspekcija prašyme nurodo, kad 2018 m. sausio 2 d. buvo gautas skundas dėl UAB „Retroplast“ planuojamų statybos darbų, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma patikrinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Vilniaus departamentas) 2018 m. sausio 30 d. surašė atsakovei privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-60, kuriuo pareikalavo iki 2018 m. vasario 5 d. pateikti nurodyme įvardytus dokumentus, kuriuos Administracija pateikė 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus departamentas 2018 m. kovo 8 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PS1-8 (toliau – Leidimo patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai.
Inspekcija nurodo, kad statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), ir statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (toliau – STR 1.05.06:2010) (Leidimo patikrinimo akto 1.5 punktas). Inspekcijos Vilniaus departamentas, išanalizavęs projekto sprendinius, t. y. projekto brėžinius „Suvestinis inžinerinių tinklų planas“ M 1:500, žymuo 2016/8.8.-BERŽĖS-1-TP-BD-07, ir „Sklypo elektros tinklų planas“ M 1:500, žymuo 2016/8.8.-BERŽĖS-1-TP-EL-BR01, nustatė, jog už žemės sklypo ribos projektuojamas elektros kabelis (signalinis kabelis) ir lietaus nuotekų tinklas, kurie priskiriami inžineriniams tinklams. Leidimo patikrinimo aktu Inspekcijos Vilniaus departamentas nustatė, jog statytojas kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikė teritorijos, esančios už žemės sklypo ribos, kurioje projektuojami elektros kabelis ir lietaus nuotekų tinklas, savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, taigi buvo pažeisti leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto ir STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.3 punkto ir 50 punkto imperatyvūs reikalavimai. Teritorija, esanti už žemės sklypo ir kurioje projektuojami lietaus nuotekų tinklas ir elektros kabelis, patenka į miško žemę, taigi, statybą miškų ūkio žemėje reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas). Pagal Leidimo išdavimo metu galiojusių Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, buvo galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, taigi projektuojamo elektros kabelio ir lietaus nuotekų tinklo, kaip inžinerinių statinių, statyba miško žemėje, esančioje už žemės sklypo ribos, yra negalima. Tokie veiksmai pažeidžia ir Leidimo išdavimo metu galiojusių Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalį bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija atsiliepime nurodo, kad 2016 m. lapkričio 11 d. buvo duotas Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-7405- (8.53-44). Šis sutikimas buvo duotas tiesti minėtus inžinerinius tinklus į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktą lauko elektros tinklų planą Nr. 2016-PRO-001-TP, kuris yra sutikimo dalis, taigi nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog UAB „Retroplast“ turėjo pateikti atskirą žemės sklypo valdytojo sutikimą tiesti elektros tinklus (inžinerinius tinklus). Administracija nepastebėjo, kad lietaus nuotekų vamzdis suprojektuotas už žemės sklypo ribos, šis formalus pažeidimas įvyko dėl žmogaus klaidos. UAB „Retroplast“ teigimu, šis neatitikimas bus ištaisytas pateikiant dokumentus, pagal kuriuos nuotekų vamzdis suprojektuotas UAB „Retroplast“ valdomoje žemėje vadovaujantis STR 1.05.01:2017 48 straipsnio 2 punktu.
Administracija nesutinka su teiginiu, kad visuomenė nebuvo informuota apie jai svarbių projektavimo darbų pradžią, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies l punkte nustatyta, kad reikalavimas informuoti visuomenę apie numatomą statybą (rekonstrukciją) nėra privalomas tuo atveju, kai yra nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis. Žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis nustatyta „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“. Šiuo atveju rekonstruojamas žemės sklype esantis inžinerinis įrenginys (tiltinio krano estakada), nekeičiant jo aukštingumo ir užstatymo ploto. Taigi esama faktinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra pramonės (gamybos), kuri nėra keičiama, o rekonstruojamo įrenginio užstatymo plotas išlieka toks pats, visuomenės informavimo reikalavimas pagal galiojančius teisės aktus UAB „Retroplast“ netaikytinas.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad UAB „Retroplast“ kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl Leidimo išdavimo rekonstruoti inžinerinį įrenginį į tris gamybinės paskirties pastatus. Iš patikrinimo vietoje akte (pridedama) esančių fotografijų matyti, kad rekonstruojamą statinį sudaro dvi eilės kolonų, tarpusavyje išilgai sujungtų laikančiosiomis konstrukcijomis. Atstumai tarp kolonų (laikančiųjų konstrukcijų ilgis) neviršija 10 m. Priešpriešiais esančios kolonos (dvi kolonų eilės) tarpusavyje nėra sujungtos laikančiosiomis konstrukcijomis, laikančiųjų konstrukcijų nėra, yra tik atraminės kolonos. Atstumai tarp esamų atraminių kolonų – 28 m. Nesant ilgesnių nei 14 m laikančiųjų konstrukcijų, neatliekama ir jų rekonstrukcija. Iš pateiktų architektūrinės dalies brėžinių matyti, kad tarp esamų atraminių kolonų projektiniuose sprendiniuose numatyta sumontuoti eilę papildomų atraminių kolonų, kurios bus sujungtos laikančiosiomis konstrukcijomis su išorinėmis (esamomis) atraminėmis kolonomis, taip pusiau sumažinant laikančiųjų konstrukcijų ilgį ir atstumą tarp atramos taškų nuo 28 m iki 14 m. Pagal projekto dokumentaciją, laikančiosios konstrukcijos tarp esamų išorinių kolonų ir kuriamų naujų kolonų statinio centre yra 14 m ilgio. Pagal projektą, planuojamos naudoti gelžbetonio konstrukcijos (sijos), jos šiam projektui nėra gaminamos individualiai, tai yra standartinės laikančiosios konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, projektuojamas statinys nelaikytinas ypatingos paskirties, kadangi projektiniai sprendiniai neperžengia reikalavimų, nustatytų STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punkto 2 dalyje, kadangi statinyje nėra esamų (rekonstruojamų) ir numatytų naujų (individualiai gaminamų) laikančiųjų konstrukcijų, viršijančių 12 m ilgį, nėra numatytų standartinių laikančiųjų konstrukcijų, viršijančių 18 m ilgį.
Pagal projekto rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 52 punktą, projekto ekspertizės aktas buvo privalomas tik ypatingos paskirties statinių projektams, tačiau projektuota inžinerinio įrenginio rekonstrukcija nepatenka į ypatingų statinių kategoriją, todėl ekspertizė nebuvo privaloma.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Retroplast“ su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Retroplast“ paaiškina, kad pateikė projektuotojai UAB „Architektų gildija“ projektavimo užduotį ir pavedė atlikti visus su jos įgyvendinimu susijusius veiksmus. UAB „Architektų gildija“ pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės išduotas technines sąlygas ir įstatymų nustatyta tvarka parengė bei suderino projektą, o Širvintų rajono savivaldybė, atlikusi teisės aktuose nustatytas procedūras, išdavė statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Architektų gildija“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Inspekcijos teiginys dėl netinkamai projekte nurodytos statinio kategorijos ir dėl to privalomos bei neatliktos projekto ekspertizės yra nepagrįstas, nes šie teiginiai grindžiami STR normomis, kurios negaliojo projekto rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu.
Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad elektros kabelis išeina už statybvietės žemės sklypo ribos, todėl tokiems darbams atlikti privalomas žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas ar susitarimas, kadangi projekte nurodyta jau anksčiau suprojektuota elektros linija, kuriai projektuoti ir tiesti statytojas gavo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 11 d. sutikimą. Pareiškėjos nurodyto techninio projekto sprendiniai dėl lietaus nuotekų tinklo yra neesminiai, jie buvo pakeisti parengtus projekto laidą A. Nagrinėjamas projektas parengtas techninio (o ne darbo) projekto stadijoje, todėl atitinkamai turėjo atitikti techninio projekto parengimui keliamus tikslus ir uždavinius. Atsižvelgdama į argumentus dėl to, kad lietaus nuotekų tinklas išeina už statybvietės žemės sklypo ribų ir patenka į atskiru sklypu suprojektuotą valstybinį miško sklypą, UAB „Architektų gildija“ 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi į Inspekciją prašydama paaiškinti, kokie galimi inžinerinių tinklų trasuotės pakeitimai techninio projekto laidoje A, jei nekeičiami bendri projektuojamų inžinerinių statinių rodikliai, t. y. vamzdžių ilgis, diametras. Inspekcija atsakė, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, galėtų būti keičiami tokie sprendiniai, kurie nepriskiriami neesminiams faktiniams nukrypimams pagal STR 1.05.01:2017 79 punkto nuostatas. Keitimai turi būti atliekami STR 1.04.04:2017 48 punkte nustatyta tvarka, parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą. Atsižvelgdama į tai, UAB „Architektų gildija“ parengė techninio projekto suvestinio inžinerinio tinklų plano, lauko elektrotechnikos dalies, vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies laidą A, pagal kurią nėra numatyta atlikti jokių darbų miško žemėje, taip pat statytojui nepriklausančioje žemėje.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija UAB „Architektų gildija“ pateikė suvestinės STR redakcijos nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 4 d. 4 priedo ištrauką ir nurodė, kad informuoti visuomenę apie kiemo inžinerinio statinio rekonstravimą suformuotame žemės sklype reikėtų, jeigu toks inžinerinis statinys nurodytas STR 1.05.06:2010 ar STR 0.1.04:2017 (pagal jų galiojimo laikotarpį) 4 priede. Šiame priede pareiškėjos ginčijamo techninio projekto dalykas nėra paminėtas (prie inžinerinių statinių numatyti tik sporto aikštynai ir stadionai), taigi supažindinimo su visuomene procedūra nebuvo privaloma.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su tuo, kad tipiniam statinio projektui, be kitų techninio projekto dalių, turėjo būti rengiama ir technologijos dalis. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos STR 8 priede, tačiau kiekvienu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Visus minėtus tikslus, tiek projektuotojo, tiek statytojo nuomone, rengtas techninis projektas pasiekia. Pareiškėja nepagrįstai remiasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 25.4 punktu, nes tai yra 25 punkto „Bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiamos šios Techninio darbo projekto dalys“ papunktis, kuris taikomas tipiniams projektams rengti. Nagrinėjamas projektas nėra tipinis, tai individualus statinio techninis rekonstravimo projektas, kuriam STR 25.4 punktas netaikomas. Techninio projekto rengimo stadijoje technologijos dalies nereikėjo, o projekto sudėtis buvo pakankama statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad projekto vadovas, pateikdamas techninį projektą derinti ir statybą leidžiančiam dokumentui išduoti (per informacinę sistemą „Infostatyba“), pasirašė visą techninį projektą, įskaitant visas projekto dalis.
Pasisakydamas dėl objekto priskyrimo ypatingojo statinio kategorijai trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja remiasi iki 2013 m. spalio 25 d. galiojusia STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ redakcija, kuri buvo iš esmės pakeista aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772. Po pakeitimų nebeliko prašyme minimo 5.3 punkto ir jame pateikto Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinių sąrašo. Dar kartą minėtas STR buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-944 (įsigaliojo nuo 2013 m. gruodžio 22 d.) ir 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-308 (įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 28 d.). Nagrinėjamam ginčui aktualūs aplinkos ministro 2014 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-308 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-772 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkte nurodyti požymiai, pagal kuriuos negyvenamieji pastatai priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Nagrinėjamu atveju aktualūs STR lentelės 2 punkte (negyvenamieji pastatai) nurodyti ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai: 20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau, skaičiuojant nuo pastatu užimamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektą; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai; esami pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m²; naudojamos 100 m³ ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Taigi, kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m, bet trumpesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, pastatas priskiriamas ypatingo statinio kategorijai tik tuo atveju, jeigu tos konstrukcijos bus gaminamos statybos metu. Tačiau jeigu pastate numatyta sumontuoti atitinkamo gamintojo pagamintas konstrukcijas (sijas), kaip yra nagrinėjamo projekto atveju, statinys nėra priskiriamas ypatingo statinio kategorijai. Šis nagrinėjamam ginčui svarbus STR pakeitimas padarytas aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-944. UAB „Architektų gildija“ Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 13 d. atsakymu Nr. (14-5)-D8-1529 buvo informuota, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą teikiamas statinio projektas turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje nurodyti specialieji reikalavimai. Specialieji architektūros reikalavimai nagrinėjamam projektui rengti buvo išduoti 2016 m. birželio 16 d., taigi projektas turėjo būti rengiamas, įskaitant pastato kategorijos nustatymą, vadovaujantis 2016 m. birželio 16 d. galiojusiais teisės aktais, t. y. STR „Ypatingi statiniai“ redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 7 d. atsakyme Nr. (14-5)D8-3087 nurodyta, kad, pagal STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, lentelėje nustatytus ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas. Techninio projekto vadovas nusprendė, kad projektuojamas pastatas neturi ypatingo statinio kategorijai nustatytų požymių, nes pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m, bet trumpesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, kurios nėra gaminamos pagal statinio projektą, bet parduodamos rinkoje kaip statybos produktai. Statinys nėra ypatingas, todėl projekto ekspertizės atlikti nereikėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad, įvertinus pateiktus projekto dokumentus matyti, kad 10 kV elektros kabelis buvo suprojektuotas anksčiau ir jam tiesti buvo duotas NŽT Širvintų skyriaus vedėjo sutikimas, UAB „Retroplast“ nereikėjo gauti atskiro sutikimo statybos leidimui gauti. Iš projektinių brėžinių matyti, jog pagal projektą planuojamas tiesti lietaus nuotekų tinklas ir elektros kabelis yra suprojektuotas valstybinėje žemėje (suformuotuose žemės sklypuose kadastro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurią patikėjimo teise valdo kitas patikėtinis – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Valstybinių miškų urėdija neturi teisės perduotų miško žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu. Šios teisės išlieka NŽT, tačiau ši nėra gavusi prašymo dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatymo valstybinės žemės sklypuose (kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir nėra sudariusi sutarties dėl minėto servituto nustatymo valstybinės žemės sklypuose (kadastro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).
NŽT atsiliepime nurodo, kad, tiesiant susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, nesuformuotoje žemės sklypais, statytojas turi gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, o šiuos veiksmus atliekant valstybinėje žemėje, suformuotoje žemės sklypais, statytojas turi turėti administraciniu aktu arba sandoriu nustatytą servitutą.
NŽT nesutinka su skundo teiginiu, kad, pagal leidimo išdavimo metu galiojusius teisės aktus, miškų ūkio žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, elektros kabelio ir lietaus nuotekų tinklo statyba negalima. Teisės aktų nuostatos reglamentuoja žemės naudmenų priskyrimą miško žemei ir miškų ūkio paskirties žemei, bet nereiškia, kad miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. NŽT nuomone, nagrinėjamu atveju miškų ūkio paskirties žemės sklypuose (kadastro (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti tiesiami minėti inžineriniai tinklai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, jeigu neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatoms ir jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad kitoje žemėje (ne miško žemėje) nėra galimybių minėtus tinklus tiesti.
Statytojas, ketinantis tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kai nesuformuoti žemės sklypai, turi gauti NŽT sutikimą Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemes sklypai, išdavimo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu statytojas ketina tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, suformuotoje žemės sklypais, ir jeigu tie valstybinės miško žemės sklypai ar kiti valstybinės žemės sklypai yra Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti, statytojas turi sudaryti su NŽT servituto, suteikiančio teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatymo sutartį prieš tai suderinęs servituto projektą su valstybės įmone Valstybinių miškų urėdija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos UAB „Retroplast“ 2017 m. gegužės 11 d. išduoto leidimo Nr. LRS-03-170511-00006 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 11 d. išdavė statytojui leidimą Nr. LRS-03-170511-00006, kuriuo žemės sklype leido: 1) statyti naują pagalbinio ūkio paskirties pagalbinį pastatą (negyvenamosios paskirties pastatai) (priklausinys gamybos ir pramonės pastato Nr. 1), vandentiekio tinklus (inžineriniai tinklai), nuotekų šalinimo tinklus – buitines ir lietaus nuotekas (inžineriniai tinklai); 2) rekonstruoti kitos paskirties inžinerinį statinį – tiltinio krano estakadą į gamybos ir pramonės paskirties pastatą (negyvenamosios paskirties pastatai); 3) griauti administracinės paskirties buitinį pastatą (negyvenamosios paskirties pastatai) ir gamybos, pramonės paskirties pastatą – gaterinę (negyvenamosios paskirties pastatai), pagal UAB „Architektų gildija“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2016/8.8.-Beržės-l-TP-BD „Kitos paskirties inžinerinio statinio (tiltinio krano estakados) paskirties keitimas į gamybos ir pramonės paskirtį, suformuojant tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus, atliekant rekonstravimo darbus Beržės g. 1, Beržės k., Širvintų r. sav., projektas“ (toliau – ir Projektas).
Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,1 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso statytojui (įrašas galioja nuo 2016-06-07).
Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją (registro Nr. 98/8886), žemės sklype yra įregistruoti: 1) buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1B1p (toliau – buitinis pastatas); 2) gaterinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 2P1m; 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 6I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 6) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 7I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 7) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 8I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 8) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 9) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 10I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 10) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 11I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 11) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 12I1m, kuris priklauso buitiniam pastatui; 12) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dengta platforma 4I1m, tvora, vartai, asfalto danga, šulinys, tiltinio krano estakada), kurie priklauso buitiniam pastatui, ir kuriuos nuosavybės teise valdo statytojas (įrašas galioja nuo 2016 m. birželio 7 d.).
Pareiškėja nurodo, kad atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 11 d. leidimas išduotas neteisėtai, nes projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvioms Statybos, Miškų ir Žemės įstatymų bei statybos techninių reglamentų nuostatoms; kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikti šie dokumentai: teritorijos, esančios už žemės sklypo ribos, kurioje projektuojama įrengti elektros kabelį ir lietaus nuotekų tinklus, savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, susitarimas; dokumentas, patvirtinantis visuomenės informavimą apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžios datą pagal Reglamento 1.05.06:2010 VIII skyriuje nustatytą tvarką; technologinė projekto dalis; projekto ekspertizės aktas; projekto vadovas nėra pasirašęs projekto dalių; projekte neteisingai nurodyta projektuojamo statinio kategorija, atsakovas pagal kompetenciją neatliko pareigos, nustatytos Reglamento 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte.
LVAT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti šį leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo statybos leidimo gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti statybos leidimą, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo proceso metu pažeis formalias procedūras; nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą; statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų (2005 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15–1797/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005, p. 359–375).
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo sutikimas Nr. SUVA-7405-(8.53-44) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, buvo duotas 2016 m. lapkričio 11 d. Šis sutikimas buvo duotas tiesti inžinerinius tinklus į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktą lauko elektros tinklų planą Nr. 2016-PRO-001-TP, kuris yra neatskiriamoji sutikimo dalis. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad UAB „Retroplast“ kartu su kitais privalomais dokumentais statybą leidžiančiam dokumentui gauti turėjo pateikti atskirą žemės sklypo valdytojo sutikimą tiesti elektros tinklus (inžinerinius tinklus). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nurodyti projekto prieštaravimai, susiję su lietaus nuotekų tinklų projektavimu valstybiniame miško sklype, yra pašalinti.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. vasario 28 d. rašto Nr. 2D-2712 nustatyta, jog Inspekcija pateikė savo nuomonę, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, galėtų būti keičiami tokie sprendiniai, kurie nepriskiriami neesminiams faktiniams nukrypimams pagal STR 1.05.01:2017 79 punkto nuostatas. Keitimai turi būti atliekami STR 1.04.04:2017 48 punkte nustatyta tvarka, parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą. Pareiškėja neįrodė, kad pareiškėjos nurodyto techninio projekto sprendiniai dėl lietaus nuotekų tinklo yra esminiai. Byloje nustatyta, kad šie projekto sprendiniai buvo pakeisti dar iki administracinės bylos iškėlimo, parengus projekto laidą A.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Projekto sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams dėl netinkamai projekto nurodytos statinio kategorijos (pareiškėjos teigimu, tai – ypatingas statinys) ir dėl to privalomos bei neatliktos projekto ekspertizės. Šie argumentai nepagrįsti, nes pareiškėjos teiginiai dėl projektuojamo statinio kategorijos (kaip ypatingo statinio) grindžiami statinio techninio reglamento normomis, kuriuos negaliojo rengiant projektą ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
Byloje nustatyta, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstruoti kitos paskirties inžinerinį statinį (tiltinio krano estakadą) į gamybos ir pramonės paskirties pastatą. Projekto sudėtis ir apimtis nustatyta rengiant projektą ir derinant projekto apimtį su statytoju.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punktu, techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, Projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (Reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir Darbo projektui parengti. Bendruoju atveju Techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos Reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu atveju jos nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką.
Pareiškėja nepagrįstai remiasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 25.4 papunkčiu, nes jis taikomas tipiniams projektams rengti.
Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.
Tipinis statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas projektas nėra tipinis, tai individualus statinio techninis rekonstravimo projektas, kuriam reglamento 25.4 punktas netaikomas.
Pareiškėja teigia, kad statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti panaikintas dėl to, kad ant atskirų techninio projekto dalių elektroniniais parašais pasirašė tik šių projekto dalių vadovai, t. y. nėra projekto vadovo parašo. Tačiau byloje nustatyta, kad Projekto vadovas pateikdamas techninį projektą derinti ir statybą leidžiančiam dokumentui išduoti (per informacinę sistemą „Infostatyba“) pasirašė visą techninį projektą, įskaitant visas projekto dalis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog projekto vadovas su prašymu pateikė visą projektą ir jį pasirašė elektroniniu parašu, todėl projekto tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo metu atsakovė turėjo visus reikiamus dokumentus.
Pareiškėja teigia, kad projekte neteisingai nurodyta projektuojamo statinio kategorija. Ji remiasi iki 2013 m. spalio 25 d. galiojusia STR redakcija, kuri buvo iš esmės pakeista aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772: po pakeitimų nagrinėjamame STR apskritai nebeliko pareiškėjos minimo 5.3 punkto ir jame pateikto Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinių sąrašo. Nagrinėjamam ginčui aktualus aplinkos ministro 2014 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-308 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-772 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkte nurodyti požymiai, pagal kuriuos negyvenamieji pastatai priskiriami ypatingų statinių kategorijai.
Byloje nustatyta, kad techninis projektas buvo parengtas ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas vadovaujantis 2016 m. galiojusia statybos techninio reglamento redakcija. Pagal projekto rengimo metu galiojusios suvestinės STR redakcijos 5 punktą, ypatingų statinių kategorijai priskiriami statiniai taip, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; visuomenės poreikiams naudojamais pastatais, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai; kultūros paveldo statiniai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai (pagal konstrukcijų irties pasekmių klasių taikymą [3.23], pateiktą Reglamento lentelėje).
Nagrinėjamu atveju aktualūs Reglamento lentelės 2 punkte (Negyvenamieji pastatai) nurodyti ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai: ,,20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau, skaičiuojant nuo pastatu užimamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektą; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai; esami pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2; naudojamos 100 m3 ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos“.
Taigi, kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m, bet trumpesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, pastatas priskiriamas ypatingo statinio kategorijai tik tuo atveju, jeigu tos konstrukcijos bus gaminamos statybos metu. Tačiau jeigu pastate numatyta sumontuoti atitinkamo gamintojo pagamintas konstrukcijas (sijas), kaip yra nagrinėjamo projekto atveju, statinys nėra priskiriamas ypatingo statinio kategorijai.
Specialieji architektūros reikalavimai nagrinėjamam projektui rengti buvo išduoti 2016 m. birželio 16 d. Projektas turėjo būti rengiamas, įskaitant pastato kategorijos nustatymą, vadovaujantis 2016 m. birželio 16 d. galiojusiais teisės aktais, t. y. STR „Ypatingi statiniai“ redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Techninio projekto vadovas pagrįstai nusprendė, kad projektuojamas pastatas neturi ypatingo statinio kategorijai nustatytų požymių, nes pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m, bet trumpesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, kurios nėra gaminamos pagal statinio projektą, bet parduodamos rinkoje kaip statybos produktai.
Projekto ekspertizės aktas yra privalomas ypatingo statinio kategorijai. Kadangi projekto vadovas, vadovaudamasis projekto rengimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, nusprendė, kad statinys nėra ypatingas, projekto ekspertizės atlikti nereikėjo.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje UAB „Retroplast“ statybos leidimo gavimo procese elgėsi sąžiningai ir buvo įgijusi teisėtus lūkesčius gauti leidimą jos poreikiams reikalingo pastato statybai. Vėliau realiai įgijus leidimą Nr. LRS-03-170511-00006 UAB „Retroplast“ teisėti lūkesčiai virto teisėtai įgyta teise, kuri taip pat saugoma bendrųjų teisės principų ir tokia suteikta teisė gali būti atimta tik esant nesąžiningam teisės turėtojui.
Byloje nėra nustatytas UAB „Retroplast“ nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai gaunat leidimą. Širvintų rajono savivaldybės administracijos UAB „Retroplast“ 2017 m. gegužės 11 d. išduotas statybos leidimas nepažeidžia nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, todėl leidimas Nr. LRS-03-170511-00006, remiantis vien tik formaliais pažeidimais, negali būti panaikintas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos prašymas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.