Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja G.Stulčinaitė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.1.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, prokurorei Birutei Šečkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl 2007 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą:

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ( R. D. automobilio pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems ( 3 ) metams;

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems ( 1 ) metams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.( 2004-10-20 epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems ( 4 ) metams 6 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.( 2004-10-25 epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems ( 4 ) metams 10 mėnesių.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems (6 ) metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta, taikant dalinį bausmių sudėjimą, su 2006-04-12 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir tokiu būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė septyneri ( 7 ) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, nuteistojo prabūtas jį sulaikius ir suėmus šioje byloje nuo 2005-03-23 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-05-27 iki 2005-11-28 ir bausmė atlikta pagal 2006-04-12 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., BK 233 str. 3 d. ir BK 178 str. 1 d. išteisintas nesant nusikaltimo sudėties.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė D. S. pagal BK 178 str. 2 d.už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2004-11-30 iki 2004-12-01 apie 7 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – R. D. priklausantį 1984 metų laidos automobilį M. B. 190", v/n Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 litų vertės, su jame buvusia automagnetola "Philips" 20 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 4020 litų žalą; pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2004-09-16 apie 17 val., (duomenys neskelbtini), pilietės J. S. nuomojamame bute, suduodamas ne mažiau trijų smūgių kumščiais ir kojomis nukentėjusiajai V. G., padarė veido mušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžimu, kairio skruostikaulio kaktinės - smilkininės ataugos lūžimu- nesunkų sveikatos sutrikdymą; pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų - 0,097 g amfetamino, kurias laikė bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti, kol 2004-10-20 d. apie 17.20 val., paminėtame bute, 0,097 g amfetamino pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų - 0,133 g amfetamino, kurias laikė bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti, kol 2004-10-25 15.10 val., šiame bute, 0,133 g amfetamino pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

Apelianto nuomone, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo buvo grubiai pažeisti BPK 159 str. reikalavimai, t.y. nebuvo priimta teisėjo nutartis dėl nusikalstamos veikos imituojančių veiksmų, NVIM buvo taikomas nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl šie veiksmai laikytini neteisėtais. Taipogi apeliantas nurodė, kad nebuvo laikomasi BPK 206 str. reikalavimų apklausiant anoniminį liudytoją, nepatikslinta, ar jis neteistas už melagingus parodymus, be to šis asmuo nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada dėl filmuotos medžiagos įrodomosios reikšmės, nes faktiškai vaizdo įraše neužfiksuota, kad jis būtų priėmęs pinigus ir perdavęs narkotines medžiagas. Nelaikytini įrodymais byloje ir pateiktas asmens atpažinimo protokolas, nes šiame dokumente nepažymėtas laikas, atpažinimui pateikti visiškai neparuošti asmenys, bei tyrėjo S. A. tarnybiniai pranešimai, nes jie neturi registracijos numerių.

Apeliantas neigia, kad būtų dalyvavęs automobilio vagystėje ir tai, kad teismas jo kaltę nepagrįstai grindė tik prieštaringais liudytojų T. S. ir D. V. parodymais, o jo paties dalyvavimas automobilio vagystėje nenustatytas, to nepatvirtino ir apklausti liudytojai.

Dėl nuteisimo už nukentėjusiojos V. G. sužalojimą, apeliantas nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 138 str. 1 d., nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo praradusi jokio darbingumo, nekilo pasekmes, numatytos BK 135 str,. ir todėl laikytina, kad jis nukentėjusiajai sukėlė tik fizinį skausmą, ir tai padarė dėl savo paties psichinės ligos.

Apelianto nuomone, bylą nagrinėjusi teisėja ignoravo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. yra pagrįsti.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, D. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. lapkričio 30 d.-2004 m. gruodžio 1 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė R. D. priklausantį automobilį „M. B. 190“ su jame buvusia automagnetola, padarydamas 4020 lt žalą. Tapačiai D. S. nusikalstama veika nurodyta ir pirmos instancijos nuosprendyje. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje aprašant nusikalstama veiką, visiškai nenurodytas šios veikos padarymo būdas ir aplinkybės. Kaip matyti iš kaltinimą grindžiančių duomenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad pats nuteistasis tiesiogiai įsibrovė į R. D. priklausiusį automobilį, jį pats tiesiogiai nuvarė iš stovėjimo vietos, po to paslėpė ir panašiai. Apklausti liudytojai D. V. ir T. S. patvirtino, kad tai būtent jie įsibrovė į tariamai iš nuteistojo nupirktą automobilį, po to jį nuvarė į Kėdainių miestą ir taip juo disponavo. Jokie kiti duomenys apie R. D. priklausiusio automobilio pagrobimą byloje nebuvo surinkti. Tad, esant tokioms aplinkybėms, pateikiant kaltinimą, nepakanka apsiriboti formaliu baudžiamojo įstatymo dispozicijos perrašymu, nurodant, jog asmuo pagrobė turtą, bet būtina nurodyti, ir kokiu būdu tai padarė, šiuo atveju ar tiesiogiai, ar pasinaudodamas kitų asmenų pagalba, koks jo konkretus vaidmuo nusikaltimo padaryme ir pan.

Tadgi nustačius, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, pirmos instancijos teismas turėjo spręsti, ar šį pažeidimą galima ištaisyti teisme, ar jis trukdo nagrinėti bylą ir dėl to priimti atitinkamą BPK 232 str. numatytą sprendimą.

Surašius BPK 23 str., 219 str. reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, bei tą pačią kaltinimo formuluotę perkėlus į nuosprendžio nustatomąją dalį, buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti kaltinimo esmę ir tinkamai gintis. Todėl, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas byloje esančius faktinius duomenis, kiek tai liečia automobilio pagrobimą, buvo neobjektyvus ir šališkas, o todėl ir nuosprendis naikintinas bei byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo.

Spręsdamas nuteistojo D. S. kaltės, padarius BK 260 str. 1 d. numatytus nusikalstamus veiksmus, klausimą pirmos instancijos teismas taipogi nebuvo nešališkas, ignoravo nuteistojo pateiktus parodymus, dėl jų nepriėmė vienokių ar kitokių sprendimų (nutarčių). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. ginčydamas savo kaltę eilę kartų buvo kreipęsis į teismą su prašymais supažindinti jį su nusikalstamos veikos imitacijos modeliu, pateikė klausimus pagal tą patį modelį veikusiam asmeniui – liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas (1 t., b.l. 136-144, 155-168), bet šių prašymų teismas neišsprendė, nesikreipė dėl galimybės išslaptinti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ar jo dalį, liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausė neinformavęs apie tai nuteistojo, jo gynėjo ir nesuteikdamas jam galimybės užduoti šiam liudytojui klausimus, bei tuo pačiu tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Iš teisiamojo posėdžio protokolų nematyti, kad teisėja tiesiogiai būtų susipažinusi su NVIM ir apie tai informavusi kitus proceso dalyvius. Byloje esantis Kauno m. VPK Kriminalinės policijos ONT tarnybos pažyma ( Nr. 20-9-S-252) apie NVIM pateikimą teisėjai susipažinti, nepatvirtina, kad teisėja patikrino šio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą.

Šių įrodymų teisinis įvertinimas turėjo esminę reikšmę pripažįstatnt D. S. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., todėl pirmos instancijos teismo atliktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, kolegijos nuomone, negali būti laikomi išsamiu ir nešališku. Tuo labiau, kad, kaip seka iš bylos medžiagos (t.4, b.l. 155, 158) nuteistasis, kilus abejonėms teismo šališkumu, buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai, bet ir šiuo atveju teismas nesiėmė priemonių, kad pašalintų kilusias abejones teismo šališkumu ir faktiškai nuteistojo prašymų nesvarstė, kas tiesiogiai turėjo įtakos byloje esančių duomenų vertinimui.

Tadgi, kolegijos nuomone, nuteistojo nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones pirmos instancijos teismo nešališkumu ir tendencingumu, ir todėl visoje apimtyje pirmos instancijos nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl paminėtų priežaščių pirmos instancijos nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Šiuo atveju kiti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 1 d., dėl atskirų procesinių dokumentų įrodomosios galios, nenagrinėtini, šių įrodymų patikimumą turėtų įvertinti pirmos instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.