- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- e2-27275-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. M.
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Raimondui Merčaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 642,00 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad atsakovas 2017 m. balandžio 4 d. bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų adresu V. Sirokomlės g. (duomenys neskelbtini) ir Žaliakalnio g., Vilniuje, neteisėtai, t. y. neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 1 drebulę (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnę (18 cm skersmens 1 m aukštyje), taip pat sužalojo 3 drebules (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D187, 9 punktą, Priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D162, 7.4. punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir padarė 642,00 Eur dydžio žalą. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas privalo atlyginti valstybei padarytą žalą. Pažymėta, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareiškė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų V. Sirokomlės g. (duomenys neskelbtini) ir Žaliakalnio g., Vilniuje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė 1 drebulę (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir drebulės viršūnę (18 cm skersmens 1 m aukštyje). Apie kitų 3 drebulių (14 skersmens 1 m aukštyje, 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje) sužalojimą nieko nežino, jų nelietė. Paaiškino, kad dėl dviejų drebulių, viena iš kurių buvo nupjauta (12 cm skersmens 1 m aukštyje), o kitos buvo nupjauta viršūnė (18 cm skersmens 1 m aukštyje), buvo kreiptasi į seniūniją su prašymu sutvarkyti teritoriją, esančią greta jų sklypo, kuri apaugusi krūmais bei medžiais. Atsakovo teigimu, nesulaukęs pagalbos iš seniūnijos, jam teko trukdančius medžius sutvarkyti pačiam. Atsakovas teigia, kad pripažįsta savo kaltę dėl nukirstos drebulės (12 cm juosmens 1 m aukštyje) ir nupjautos drebulės viršūnės (18 cm skersmens 1 m aukštyje), kas liečia kitas 3 drebules, savo kaltės nepripažįsta. Atsakovas pažymėjo, kad jis nedirba, turi neįgalumo pažymėjimą, itin rimtus sveikatos sutrikimus, neįgaliojo pašalpa siekia apie 200,00 Eur, todėl atlyginti visą žalą neturi galimybės.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
6. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai 2017 m. balandžio 4 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų adresu V. Sirokomlės g. (duomenys neskelbtini) ir Žaliakalnio g. Vilniuje, nupjauta 1 drebulė (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnė (18 cm skersmens 1 m aukštyje), sužalotos 3 drebulės (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, atlikęs neplaninio patikrinimo metu nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybes, 2017 m. gegužės 5 d. surašė atsakovui administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu 2017 m. gegužės 11 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė 1 drebulę (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnę (18 cm skersmens 1 m aukštyje), sužalojo 3 drebules (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu atsakovas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį pažeidimą.
7. Byloje nėra ginčo dėl medžių iškirtimo žemės sklype fakto, kiekio ir išskirstų medžių skersmens.
8. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis). Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
9. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK12, 178 straipsniai).
10. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir sprendimo 6 punkte aprašytus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas A. M. 2017 m. balandžio 4 d. bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų adresu V. Sirokomlės g. (duomenys neskelbtini) ir Žaliakalnio g. Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 1 drebulę (12 cm. skersmens 1 m. aukštyje), nupjovė 1 drebulės viršūnę (18 cm. skersmens 1 m. aukštyje), ir sužalojo 3 drebules (14 cm. skersmens 1 m. aukštyje? 31 cm. skersmens 1 m. aukštyje, 32 cm. skersmens 1 m. aukštyje). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidėte Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D187, 9 punktą, Priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D162, 7.4. punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Juo labiau, kad pats atsakovas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu savo kaltės pilna apimtimi neginčijo.
11. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.
13. Nagrinėjamu atveju pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, metodikos, patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. D1-343, nuostatas apskaičiuota žala gamtai dėl nukirstų dviejų drebulių ir sužalotų trijų drebulių sudaro 642,00 Eur. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį iš esmės neginčija gamtai padaryto žalos dydžio.
14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, darytina išvada, kad atsakovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 3 341,61 Eur žalą gamtai. Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog dėl sunkios finansinės padėties negali iškart atlyginti visos gamtai padarytos žalos, su prašymu dėl žalos atlyginimo dalimis turi kreiptis tiesiogiai į Aplinkos apsaugos departamentą prie aplinkos ministerijos.
16. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš atsakovo A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 642,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) padarytai žalai aplinkai atlyginti, 5,00 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.