Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-933-719/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1S-933-719/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Teisėjas Artūras Dilys Nr. 1S-933-719/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – J. D., a.k. 3690128037, skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nutartimi J. D. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 135 str. 1 d., padarymą taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2012-09-24 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma J. D. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis tęsti.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Šalies argumentai

Skundu J. D. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšį į švelnesnę. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 3 d. 2 p., teismas privalo pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Kaip matyti iš 2012-10-10 nutarties, jo sveikatos būklė pagerėjo, tačiau tai nustatoma ne ekspertize, o paaiškinimu, ir nepagrįstai teigiama, kad tariamai dar yra likęs kažkoks tai galimas išankstinis nusistatymas prieš kunigus, dėl ko jam paliktas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tačiau jis neturi jokio nusistatymo prieš kunigus. Šita priemonė labai suvaržo jo teises garantuojamas jam Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 4 protokolo 2 str. dalyje, kadangi jam nepagrįstai suvaržyta laisvė judėti, nors jis nėra tokios būklės, kokia buvo pradžioje, jo būklė pagerėjo, todėl mano, kad teismas turėjo jam paskirti švelnesnę stebėjimo priemonę. Nors ir rašoma, kad jo būklė pasikeitė, tačiau nėra ekspertų išvados, kad jis pavojingas ir jo būklė yra tokia pati, kaip buvo pradžioje. Todėl teismas pažeidė EŽTK 6 str. reikalavimus būti teisingam, neužtikrino jo teisių, numatytų tiek BPK, tiek EŽTK 1 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-10-10 nutartimi pagrįstai J. D. pratęsė priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti J. D. skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2012-09-18 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 396 matyti, jog J. D. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Gydomas nuo 2011-11-28. Išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį J. D. sveikata nesiskundžia, orientacija laike, vietoje, savyje tiksli. Formalaus kontakto, blankių emocijų. Mąstymas paralogiškas, yra kliedėjimo idėjų prieš kunigus. Sveikata gerėja, elgesys tapo ramesnis nei prieš kelis mėnesius, lanko užimtumą, sportą, vartoja skirtus vaistus. Gydytojų psichiatrų komisija pateikė išvadą, kad J. D. psichikos būsena lieka nestabili: laikosi santykio persekiojimo kliedėjimo idėjos, priešiškumas, protesto reakcijos. Pokalbio metu dirglus, kalba pakeltu tonu, atsako ne į užduotą klausimą. Pasakoja apie kunigų persekiojimą. Kliedėjimo idėjos turi įtakos jo elgesiui. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Nekritiškas susirgimo, gydymo įstatymo uždraustos veikos, situacijos atžvilgiu. Komisija rekomendavo J. D. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsti. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi ligoninės atstovė teikimą palaikė ir siūlė J. D. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Ligoninės atstovės teigimu, nors J. D. vartoja vaistus, tačiau ligos nepripažįsta, taip pat piktinasi personalui neteisėtomis nutartimis ir diagnoze, neigia įvykdęs įstatymo uždraustą veiką. Iki komisijos J. D. elgėsi neblogai, tačiau komisijos metu kalbėjo pakeltu tonu, išsakė tuos pačius kliedesius.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie J. D. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. D. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichikos būsena lieka nestabili, kas nereiškia pasveikimo, o stoka kritikos susirgimo ir padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu rodo, kad J. D. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl J. D. psichikos būklės, ligoninės atstovės, J. D. bei jo gynėjo advokato paaiškinimus teismo posėdžio metu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetencija ir objektyvumas. Taigi visuma aptartų aplinkybių pagrindžia J. D. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonę.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas