- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 2-19994-717/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- V. D. S.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Jurgita Mikalauskienė
ieškovei V. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 6, 30,
atsakovui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 58,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl 98 921,38 Lt skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ir jos atstovė prašė priteisti iš atsakovo 75 236,51 Lt skolos, 23 684,87 Lt ikiteisminių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų, kitas šios bylos vedimo išlaidas.
Paaiškino, kad ieškovė yra J. V. S. sutuoktinė ir jo turto paveldėtoja. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra J. V. S. sūnėnas (sesers sūnus) ir jo krikšto sūnus. Ieškovės atstovė yra jos ir velionio J. V. S. dukra. J. V. S. sirgo onkologine liga. Jis savo dukrai, šios bylos ieškovės atstovei yra pasakęs, kad jis atsakovui 2002-08-01 paskolino 12 000 eurų, 2004-05-25 – 5000 eurų ir 2004-09-15 – 5350 eurų, viso 22350 eurų. Euro ir lito kursą skaičiuojant santykiu 1:3,4528 bendra paskolinta suma litais sudaro 75 236,51 Lt. Atsakovas pinigus skolinosi verslui. Paskolos buvo įforminamos paprastaisiais vekseliais. Vekseliuose buvo numatytas pinigų grąžinimo terminas, bet velionis J. V. S. vekseliuose nustatytu laiku pas notarą nesikreipė, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas yra artimas giminaitis, žinojo, kad verslas sekasi ne itin gerai, todėl laukė kol atsakovui pagerės finansinės sąlygos ir jis galės grąžinti paskolą. Mirus J. V. S., turto paveldėtoja paragino atsakovą grąžinti paskolą. Šis iš esmės paskolos gražinimui neprieštaravo. Jie tarėsi dėl skolos grąžinimo išdėstymo dalimis, tačiau atsakovas vėliau persigalvojo ir skolos negrąžino. Mano, kad atsakovas galvojo išvengs skolos grąžinimo sulaukęs senaties termino. Ieškovė ir jos atstovė skolą prašo grąžinti ne vekselių pagrindu, o paskolos sutarties pagrindu, laikydamos vekselius paskolos sutartimis. Į atsakovo teiginį, jog ieškovė neįrodė pinigų perdavimo, atsako, kad vekselyje esantis atsakovo parašas įrodo, jog jis pinigus gavo, nes vekselio pasirašymas liudija apie tai, kad atsakovui buvo suteiktas kreditas, o jis įsipareigojo pasiskolintą pinigų sumą grąžinti nustatytu terminu. Taip pat tiek ieškovė, tiek jos atstovė neigia atsakovo motyvus, kad J. V. S. atsakovui pinigus skolino verslui vystyti ir buvo kaip jo verslo dalininkas, gavo iš atsakovo dividentus už vystomą verslą, nes šių aplinkybių atsakovas neįrodė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas iš esmės pripažino, jog jis pasirašė ieškovės nurodytuosius paprastuosius vekselius, yra gavęs iš velionio savo dėdės J. V. S. pinigų verslui vystyti, tačiau negali nurodyti kokias pinigų sumas. Jis nurodė, kad kai pasirašė vekselius, tuo metu pinigų negavo. Jis vystė verslą ir dėdei mokėjo dividentus. Kokią sumą dividentų yra sumokėjęs, nurodyti negalėjo. Taip pat atsakovas nurodė, kad verslui vystyti jis buvo sukūręs A. Š. bendrovės akcininku buvo jis vienas. Vienu momentu akcininkais buvo įtraukęs savo sutuoktinę ir motiną, o dėdė niekada nebuvo jo bendrovės akcininku. Rašytinių įrodymų apie dividentų mokėjimą savo dėdei J. V. S. neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovė dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi kaip kreditorė, prašydama priimti teismo įsakymą (b.l. 3), pateikė tris paprastųjų vekselių kopijas pagal kuriuos jos velionis sutuoktinis J. V. S. paskolino atsakovui: 2004-05-25 – 5000 eurų, 2004-09-15 – 5350 eurų ir 2002-08-01 – 12 000 eurų (b.l. 9-11). Atsakovas pripažino, jog visus šiuos vekselius pasirašė jis (CPK 187 straipsnis). Pagal pirmąjį vekselį skolininkas pinigus kreditoriui turėjo sugrąžinti iki 2005-01-01; pagal antrąjį – iki 2005-09-15 ir pagal tretįjį – iki 2003-08-01.
Kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui įrodo paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2008-02-08 po sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14).
Teismo 2013-06-26 įsakymu (b.l. 16) buvo patenkintas kreditorės pareiškimas ir nutarta išieškoti iš D. K. 98 890,47 Lt skolos, metines palūkanas už priteistą sumą – 5 procentus nuo priteistos sumos (98890,47 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-26) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 742 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, nesutikdamas su teismo įsakymu, 2013-07-01 pateikė prieštaravimus (b.l. 23). Ieškovė 2013-07-18 pateikė teismui ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b.l. 27-28), primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b.l. 5, 40).
Ieškovės advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 700 Lt (b.l. 42).
Teismo 2013-07-29 nutartimi buvo panaikintas teismo įsakymas (b.l. 46), o 2013-08-22 preliminariu sprendimu buvo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys (b.l. 52-53). Dėl preliminaraus sprendimo atsakovas 2013-09-13 pateikė teismui prieštaravimus (b.l. 56-57), kuriuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2013-12-09 teismo posėdyje. Šiuose prieštaravimuose atsakovas pripažino, kad ieškovei, praleidus terminą kreiptis pas notarą dėl vykdomojo įrašo pagal paprastuosius vekselius gavimo, vekselis įgavo paprastojo paskolos raštelio statusą, „kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą“. Jis teigė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog kreditorius perdavė skolininkui vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Prašė taikyti senaties terminą palūkanoms.
Elektroniniu susirašinėjimu (b.l. 67-68) ieškovė siūlo atsakovui sąlygas sumokėti skolą; atsakovo atsakymų į šiuos pasiūlymus nėra pateikta.
Iš internetinio portalo apie UAB „Kauno autobanai“ (b.l. 70-73) seka, kad atsakovas, jo sutuoktinė A. K. ir motina N. S. K. yra šios UAB akcininkai, bendrovės turtui yra pritaikytas areštas. Atsakovo UAB „Creditreform“ buvo įregistruota 2002-04-03, o įstatinis kapitalas įregistruotas 2004-09-21.
Antstolė N. Š. 2013-10-31 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 94-96), kuriame nurodė, kad iš ieškovės atstovės telefono (duomenys neskelbtini) buvo pasiųsta SMS žinutė „D.“: „mama sutiko, kad mokėtum kol kas po 1000 Lt“, prašoma nurodyti „D. elektroninį paštą. Iš „D.“ 2013-02-14 buvo gautas atsakymas, kuriame nurodytas jo elektroninis paštas. Adresatas „D.“ naudojasi telefonu (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad taip atsakovas atsiliepė į jos paraginimą grąžinti skolą, tuo ją pripažindamas.
Ieškovė yra J. V. teisių ir turto paveldėtoja. Paveldėjimo teisės liudijimu, išduotu 2008-02-08, ieškovė paveldėjo reikalavimo teisę pagal tris paprastuosius vekselius, išduotus atsakovo (paveldėjimo teisės liudijimo 16, 17 ir 19 punktai).
Atsakovas pripažino, jog tris ieškovės pateiktus paprastuosius vekselius pasirašė jis (CPK 187 straipsnis). Teismas priima šį atsakovo faktų pripažinimą, nes nebuvo nustatyta, jog šis pripažinimas prieštarautų viešėjam interesui ar atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas neigia pinigų perdavimą vekselių pasirašymo metu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė neįrodė aplinkybių dėl pinigų perdavimo vekselių pasirašymo metu. Atsakovas taip pat pripažino aplinkybes, kad velionis J. V. S. keletą kartų yra davęs jam tam tikras pinigų sumas verslui vystyti, t.y. jis neneigia paties fakto, kad pinigai jam buvo duodami. Ieškovas turi aukštąjį techninį išsilavinimą. Jis įkūrė ir vadovauja bendrovei. Jam kaip išsilavinusiam ir vadovaujančiam asmeniui turi būti suvokiamos finansinių dokumentų pasirašymo pasekmės, nes vekselis iš esmės yra vertybinis popierius, ką savo prieštaravimuose pripažįsta atsakovas, todėl pasirašydamas vekselį atsakovas turėjo suvokti, kad jis pasirašo dokumentą, kuris turės finansines pasekmes. Pasirašydamas vekselius atsakovas pripažino, kad jis yra gavęs iš kreditoriaus vekseliuose nurodytas pinigų sumas ir įsipareigojo nustatytu terminu šias pinigų sumas grąžinti. Tai, kad vekseliai nustatytais terminais nebuvo pateikti notarui vykdomųjų įrašų padarymui, nedaro paskolos sutarties negaliojančia. Pats atsakovas savo prieštaravimuose pripažįsta vekselius kaip paskolos sutartis.
Teisės aspektu vekselis yra laikomas vertybiniu popieriumi, kuriuo jį pasirašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis vekseliui keliamus įstatymo reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, nebent tuo atveju, jeigu įrodytų, kad vekselio įgijėjas buvo nesąžiningas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku. Atsakovas vekselio turėtojo nesąžiningumo neįrodė. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir suvokdamas vertybinių dokumentų svarbą, negalėjo nesuprasti, kad jis išrašo vekselį, negaudamas jame įvardintų pinigų sumų. Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas protingas, apdairus ir rūpestingas, išrašė vekselius, gaudamas juose nurodytas pinigų sumas. Šiuo atveju pinigų gavimo momentas neturi lemiamos reikšmės. Svarbu yra faktas, kad vekseliuose nurodytos pinigų sumos vekselio davėjui buvo duotos. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Taigi, tuo pačiu pagrindu atsakovas turėtų atlyginti skolą.
Ieškovė pagrįstai skolos iš atsakovo reikalauja ne paprastojo vekselio, o paskolos sutarties pagrindu, nes vekselyje nurodytu terminu vekselio turėtojas nesikreipė pas notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo. Kadangi paskola atsakovui buvo teikiama pagal vekselio sąlygas, todėl laikytina, kad atsakovas, pasirašęs vekselius, pripažino, kad juose nurodytas pinigų sumas jis gavo, todėl nereikia atskirai įrodinėti pinigų perdavimo momento. Atsakovas paskolų nenuginčijo. Šie sandoriai yra teisėti ir pagrįsti, todėl turi būti vykdomi. Atsakovas taip pat neįrodė aplinkybių, kad paskolų davėjas buvo jo verslo partneris, pinigus davė verslui vystyti, o ne kaip paskolas, kad už tai jis gavo dividentus (CPK 178 straipsnis).
Piniginės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prievolių gražinti pinigus nustatytu terminu neįvykdė, todėl jis laikytinas pažeidusiu prievolės įvykdymą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimis iš atsako priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Į palūkanų dengimą ieškovė įskaičiavo atsakovo jai sumokėtą 200 eurų sumą, todėl palūkanas skaičiavo nuo 2007-01-01 iki 2013-06-24. Palūkanų paskaičiavimas yra pagrįstas (b.l. 28), todėl turėtų būti patenkintas, iš atsakovo priteistina 23 684,87 Lt bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylos vedimo išlaidos. Šias išlaidas sudaro: 742,00 Lt ir 371,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5, 40), 700 Lt už advokato atstovavimo paslaugas (b.l. 31, 42) bei 121,00 Lt mokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 93). Viso šios išlaidos sudaro 1934,00 Lt.
Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei V. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 236,51 Lt skolą, 23 684,87 Lt ikiteisminių palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1113,00 Lt žyminio mokesčio, 700,00 Lt advokatės atstovavimo išlaidų bei 121,00 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.