Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. P. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Veisiejų socialinės globos namų pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. P. ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pripažinti R. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jos būklė nepagerėjo ir dėl ligos pobūdžio nepagerės. Paaiškino, kad R. P. nuo vaikystės konstatuotas sunkus protinis atsilikimas, ji vykdo tik socialinių darbuotojų paliepimus, o pati iniciatyvos nerodo, nesiprausia, kambario nesitvarko, vaistus geria tik jeigu jai paduodami, nelabai orientuojasi aplinkoje, neskiria savo daiktų ir maisto nuo kitų, todėl ima svetimus.

Suinteresuoto asmens R. P. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašė palikti R. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė prašė pripažinti R. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji į klausimus atsakinėja nesuvokdama jų esmės, nieko nežino apie pinigus ir jų vertę, nesuvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, jai visose srityse reikalingas lydintis ir prižiūrintis asmuo.

Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdžio metu į klausimus atsakinėjo ne pagal prasmę arba iš viso neatsakinėjo, jos elgesys neatitiko asmens, suvokiančio aplinką ir vykstantį teismo procesą, ji nuolat vaikščiojo po posėdžių salę.

Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. e2-130-743/2015, R. P. buvo pripažinta neveiksnia. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-645-743/2015 jai nustatyta globa, jos globėju paskiriant Veisiejų socialinės globos namus. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksniu, R. P. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš teismo išreikalautoje civilinėje byloje Nr. e2-130-743/2015 esančio 2015-05-22 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad R. P. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl jos sveikatos būklės jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, globėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė R. P. buvo pripažinta neveiksnia, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose R. P. pripažįstama neveiksnia.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kaip jau minėta, teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad R. P. turi psichikos sutrikimą, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ji protiniai atsilikusi nuo vaikystės, ryškiai vėlavo psichomotorinė raida, nemokytina, augo pastovioje namiškių priežiūroje, yra socialinės adaptacijos problemos, prasmingas kontaktas apsunkintas dėl ryškaus intelekto defekto, žodynas labai skurdus, nemoka nei skaityti, nei rašyti, pinigų nepažįsta, viena savarankiškai gyventi nesugeba ir reikalauja kito žmogaus priežiūros.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. P. psichinės sveikatos būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo, ką patvirtina ir byloje esantis 2017-05-23 medicinos dokumentų išrašas, kuriame gydytojas psichiatras nurodo, kad jokių pokyčių R. P. psichinėje sveikatoje nėra, turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis ji negali. Todėl nesant duomenų apie sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančio Neįgaliojo pažymėjimo ir Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijos nustatyta, kad R. P. nustatytas 20 procentų darbingumas, taip pat nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Į bylą pateikta 2017-03-16 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada dėl R. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad ji nieko nežino apie pinigus ir jų vertę, nesuvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, higieninėmis priemonėmis, ji nesuvokia kausimų esmės ir pateikiamos informacijos, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, nesugeba suprasti sutartyse pateikiamos informacijos, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių, dėl savo sprendimo, negali paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, nesuvokia savo sveikatos būklės.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J. S., yra paskirta tiesiogine R. P. globėja, patvirtino, kad R. P. savarankiškai negali priimti sprendimų jokioje srityje, ji maisto pasigaminti nemoka, vaikšto su sauskelnėmis, apsipirkti negali, kokia valiuta yra nežino, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, savo sveikatos nesuvokia ir vaistų pati neišgertų.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos R. P. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti ją nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiškai veiksnia turtinėse ir jai aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai ir galėtų pakenkti sau.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti R. P. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad R. P. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji turi tik 20 procentų darbingumą, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali ir dėl turimo nedarbingumo, o riboti jos veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms. Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu netampa vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje R. P. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad R. P. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėja (rūpintoja) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tuo tarpu tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis, ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių, nes pati jų nesuvokia ir be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros patenkinti negali, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, ji pripažintina neveiksnia.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti R. P. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendi­mą civilinėje byloje Nr. e2-130-743/2015, kuriuo R. P. buvo pripažinta neveiksnia, ir pripažinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.