Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-364-753/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
T-364-753/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-364-753/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 15 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 93-311 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 11 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 49 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau V. V. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 52 balų; šiuo metu nuteistasis mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį. V. V. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 p. p. 13 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimas ir 100 MGL dydžio bauda.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam buvo paskirtas 1 m. laisvės atėmimas ir 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 p. p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Anksčiau teistas: Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį 12500 Lt bauda.

Nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdyje buvo svarstytas 2016 m. gruodžio 1 d. Nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 93-870 taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – V. V. pataisos įstaigoje už gerą elgesį skatintas 11 kartų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir mokosi, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. dirbo, vėliau kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti (įdarbintas nebuvo dėl darbo stokos), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau kartu pažymi, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat vertina tai, kad V. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – net 9 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų 7 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir, nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo netinkamą jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, tai, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. V. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (49 balai), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 21 d. V. V. elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taip pat vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys nusikaltimo metu yra reakcija į aplinkos stimuliaciją, todėl elgiasi neapgalvotai ir impulsyviai. Praeityje jam buvo būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas, teistas už smurtinį elgesį prieš sutuoktinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo kūdikį, kuris nuo smūgių mirė; buvo būdingas perdėtas reagavimas bei pykčio protrūkiai. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; neįžvelgia visų savo problemų; praeityje naudojo netinkamas ir neadekvačias problemų sprendimo strategijas. V. V. apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes; taip pat išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys (polinkis elgtis impulsyviai būnant apsvaigus nuo alkoholio ir negalvojant apie savo veiksmų pasekmes); emocinė gerovė (autoagresija, emocinės problemos). Teismas taip pat įvertina tai, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kurį padarė būdamas teistas, bausmės atidėjimo metu. Tai, kad jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė už smurtinį nusikaltimą, kurios vykdymas buvo atidėtas, nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis pakartotinai padarė žiaurų smurtinį nusikaltimą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinus tai, kas paminėta, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu V. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-311.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-311 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė