Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-768-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
1S-768-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-768-327/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylin­kės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-134 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d., 150 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas. Nu­teis­tasis atliko BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo baus­mės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 7 mėnesiai 22 dienos (skai­čiuo­jant nuo Komisijos posėdžio dienos, t.y. 2015-02-12).

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 4 d., bausmės pabaiga – 2015 m. spalio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 93-134 nutarė nuteistajam E. M. tai­kyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Ko­mi­sijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį E. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteis­tojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai pa­leis­tas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus ap­ri­bota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

E. M. skunde nurodo, kad atvykęs į pataisos namus jis pradėjo dirbti ir dirba iki šiol. Vidaus tvarkos taisykles pažeidė tuo, kad nebuvo užsiregistravęs elektrinio virdulio, o kitus tris pažeidimus padarė Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Teigia, jog dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, padarytą žalą atlygino, ateityje pasižada nebenusikalsti. Šiuo metu jau yra atlikęs 7/8 paskirtos bausmės, todėl mano, kad bausmės tikslai jau tikrai yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas tenkinamas.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą, ar yra ma­terialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, ne­pa­grįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pobūdžiui, taip pat jo kaltės teismo proceso metu nepripažinimui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elge­sį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos ver­ti­ni­mui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė pa­tvir­tinti Komisijos nutarimą dėl E. M. lygtinio paleidimo.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą me­džiagą, ir įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį iki nusikalstamos veikos bei po jos padarymo, jo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tar­nybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pa­grin­das ma­ny­ti, kad E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įs­taigos. Teis­mo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pa­grin­das. Visų pirma E. M. atveju vertintina tai, kad atliktos bausmės dalis sudaro jau 7/8 pa­s­kir­tos bausmės, todėl yra formalus įstatymo reikalaujamas pagrindas. Analizuojant nuteistojo E. M. byloje esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis ne tik formaliai atitinka įstatyme nuro­dy­tus kri­te­rijus, bet taip pat yra pagrindas konstatuoti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.

E. M. atlieka bausmę už du sunkius nusikaltimus – seksualinius prievartavimus, anks­čiau neteistas, bausmės atlikimo metu skatintas du kartus, drausmine tvarka baustas vieną kartą, tačiau ši nuobauda nebegalioja. Nuteistojo motyvacija dirbti buvo teigiama, dirbo Valstybės įmo­nė­je staklininku, o nuo 2013-05-14 jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, nuteistasis dirba sandėlio dar­bininku ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pavestus įpareigojimus stengiasi atlikti gerai, darbe drausmės nepažeidinėja, apie savo tolimesnę darbinę veiklą kalba noriai, turi darbinės veik­los planų. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės rea­bi­litacijos skyriaus būrio viršininko pažymos matyti, kad E. M. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (programą). Civilinį ieškinį nuteistasis padengė, jam nuolat buvo teikiama pa­gal­ba sprendžiant socialines problemas, teikiamos psichologinės konsultacijos.

Pažymėtina, kad pagal „OASys“ rizikos vertinimo metodiką, E. M. vertinimas yra tik 27 balai iš maksimaliai galimų 168 balų, todėl pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog mažai tikėtina, kad jis išėjęs į laisvę vėl nusikals. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos ap­lin­kybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įsta­ty­mų ir nebenusikals.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis 4 kartus pažeidė nustatytas pataisos įs­taigos vidaus tvarkos taisykles, už ką kartą baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką ne­sis­tengė elgtis nepriekaištingai. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nuobauda buvo gauta dar neatvykus į pataisos namus, o už pataisos namuose padarytą pažeidimą nuobauda nebuvo paskirta, kas rodo, jog pažeidimas nebuvo šiurkštus. Be to, pabrėžtina, kad nuteistajam po nuobaudos pas­ky­rimo buvo paskirti du paskatinimai, kurie įrodo, jog E. M. gali išlaikyti tinkamą elge­sį, laikytis įstaigos nustatytų taisyklių ir vidaus tvarkos.

Nors apylinkės teismas nurodo neigiamai įvertintas nuteistojo savybes, nurodytas tiek so­cia­linio tyrimo išvadoje, tiek psichologinės tar­ny­bos iš­va­doje, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, dalyvavo socialinės rea­bi­litacijos programose, priteistą civilinį ieškinį padengė, jam nėra svarbios neformalios nuteistųjų tradicijos, sie­kia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo bū­do, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pa­taisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nu­lem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios baus­mės atlikimui.

Pažymėtina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad spren­džiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio palei­di­mo teismas turi at­si­žvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dy­dį, todėl toks išplėstas įstatymo tu­ri­nio tai­kymas, aukštesniojo teismo nuomone, neatitinka lygtinį pa­lei­dimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, pri­imtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Są­jun­gos direktyvas, remiantis kuriais probaciją netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo ter­mi­nas yra mažas. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pri­pa­žįstamas lemiančiu pa­grindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šią aplinkybę skirdamas bausmę įvertina teismas ir ji ne­kin­ta visos atlie­ka­mos laisvės atėmimo baus­mės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.

Pirmosios ins­tancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai ver­tintini kaip formalūs ir dekla­ra­tyvūs, todėl negali būti lemiantys ir paneigiantys nuteistojo teisę tikėtis galimybės pasinaudoti lyg­tinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atsi­žvel­giant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, labai didelę atliktos bausmės dalį, nuteistojo ilgalaikius tiks­lus ir pa­siryžimą jų siekti, darytina išvada, kad lygtinai pa­leidus E. M. bus įgyvendinti nuos­pren­džiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo re­so­cializacijos ir visuo­me­nės sau­gu­mo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad už lygtinio pa­lei­di­mo taikymą nu­teistajam visi Komisijos posė­dy­je dalyvavę nariai balsavo vien­balsiai, nutarimui taip pat pritarė ir prokuroras.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis nėra teisėta, ji naikintina ir dėl nuteistojo skundo pri­im­tinas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimas dėl E. M. lygtinio pa­leidimo iš pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d. ir BVK 157 str. 2 d.,

nutaria:

Nuteistojo E. M. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują spren­dimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-at­vi­rosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-134 dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstai­gos taikymo nuteistajam E. M., jam neatlikus 5 (penkių) mėnesių ir 4 (ke­turių) dienų laisvės atė­mi­mo bausmės.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nebendrauti su nusikaltimo ben­dri­ninkais;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių me­džiagų;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vie­tos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas