- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- eI2-1526-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04148-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos architektų rūmams, Lietuvos architektų rūmai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2021 m. sausio 11 d. patikslinęs prašo: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai, ir atsakovas) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2020/12/475 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta tenkinti 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo dalį netaikyti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų atžvilgiu prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Paminėtina, jog 2021 m. sausio 11 d. teisme gauti rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų, taip pat prašymas prijungti pateiktus paaiškinimus (be kita ko, ir skundo patikslinimą) prie bylos. Paaiškinimuose nurodyta, jog atsakovas, teismui priėmus pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymą, 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymo dalį, tačiau likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė. Todėl pareiškėjas nusprendė tikslinti skundą – byloje nagrinėtinas ne Rūmų vilkinimas atlikti veiksmus, bet Sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo dalį, teisėtumas. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodo, jog Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytas „prievolės kelti architekto kvalifikaciją“ reguliavimas neatsiejamas nuo Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymuose numatytų konkrečių ūkinės veiklos rūšių vykdymo, t. y., – nuo vertimosi įstatymais reguliuojama veikla. Net „atestuoto architekto“ profesinį vardą turintys asmenys neturi prievolės tobulinti kvalifikaciją, jeigu patys rengia statybos ir teritorijų planavimo projektus, o ne vadovauja jiems, kai projektus rengia nekvalifikuoti „architekto“ profesinį vardą turintys asmenys. Pagal įstatymų leidėjo tikruosius ketinimus, Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies normose nustatyta prievolė ne rečiau kaip kas 5 metai kelti kvalifikaciją išklausant ne mažiau kaip 20 val. paskaitų kvalifikacijos kėlimo kursuose taikytina tiems „atestuoto architekto“ profesinio vardo pagrindu besiverčiantiems atestuotiems architektams, kurie už atlygį verčiasi reglamentuojamos veiklos rūšimi – vadovauja teritorijų planavimo ir statybos projektų rengimui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu išsiuntė prašymą Rūmams, kuriuo, be kita ko, prašė užskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Prašymas). Prašymą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019 ir pareiškėjo prašymo pagrindu Konstitucinio Teismo byloje Nr. 4-A/2020 priimtu 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. KT 166-A-N14/2020.
Atsiliepimas
Rūmai neišnagrinėjo Prašymo, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovas, vykdydamas įpareigojimą pateikti teismui atsiliepimą, išnagrinėjo Prašymą, 2020 m. gruodžio 28 d. Rūmų pirmininkas priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą, kurį Rūmai pridėjo prie atsiliepimo. Sprendimu Rūmai atmetė Prašymo dalį netaikyti kvalifikacijos tobulinimo prievolės laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla ir vyko pareiškėjo skundų nagrinėjimas administracinėje ir konstitucinės justicijos bylose. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas minėtoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Prašymo dalis buvo grindžiama po Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo paskelbimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad kvalifikacijos atestatus turintys, tačiau Teritorijų planavimo įstatyme ir Statybos įstatyme reglamentuojama atestuoto architekto veikla nesiverčiantys architektai neturi iš tokios verslo veiklos kylančių prievolių, be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytos prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymo programas, suderintas su Rūmais. Sprendimu Rūmai pažeidė pareiškėjo teises į gerą administravimą taikant konstitucinius teisinės valstybės principo elementus.
Rūmai pareiškėjui nustatė neteisėtą prievolę (Kvalifikacijos tobulinimo prievolę); jos vykdymui pareiškėjas, nesiverčiantis ūkine veikla, kuriai įstatymai nustatė Kvalifikacijos tobulinimo priemonę, yra verčiamas naudoti iš kitų verslo rūšių gaunamas pajamas ir eikvoti kitų veiklos rūšių vykdymui, tobulinimuisi jose ar laisvalaikiui skirtą laiką – po 20 valandų paskaitų kiekvieno iš Statybos srities ir Teritorijų planavimo srities atestatų atžvilgiu (bendra trukmė su logistika ir kitomis susijusiomis laiko sąnaudomis – apie 50 valandų, kurių vienos vidutinė vertė – apie 15 eurų), kai vienos valandos paskaitos kainos vidurkis – apie 20 eurų, t. y., bendra iš pareiškėjo neteisėtai reikalaujama lėšų suma – apie 1550 eurų.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą, vadovavosi Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymais, Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-1 (toliau – ir Kvalifikacijos tobulinimo aprašas), Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašu, patvirtintu Rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 (toliau – ir Atestavimo vidaus tvarka) bei Konstitucinio teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, kuriuo: 1) pripažinta, jog Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad narystės Rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai yra numatomi Rūmų statute, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 3 daliai ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pareiškėjo įsitikinimu, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu nesiverčiantis atestuoto architekto veikla architektas turėtų būti verčiamas tobulinti savo kvalifikaciją – prarasti kitoms veikloms skirtą savo laiką ir iš kitų veiklų gaunamas lėšas. Neteisėtas atestuoto architekto veiklos reguliavimo taikymas kyla dėl juos taikančių institucijų interpretacijų.
4.1. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Aplinkos ministerija 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-5824 pateikė neoficialų išaiškinimą (toliau – ir Išaiškinimas), kuriame išreiškė nuomonę, kad atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimo vykdymas tiesiogiai nesietinas su naryste Rūmuose, nes kyla iš Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatų, kuriose nėra numatyta galimybė sustabdyti atestuotų architektų atestatų galiojimą, kai jie nevykdo atestuoto architekto veiklos, todėl tokios nuostatos galėtų būti tikslinamos, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, Konstituciniam Teismui priėmus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, iš karto kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti terminą kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo pateikimui.
4.2. Pareiškėjas nesutinka su Rūmų įsitikinimu, kad siekiant patenkinti Prašymo dalį netaikyti kvalifikacijos tobulinimo prievolės tiek, kiek pareiškėjas nesiverčia Teritorijos planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama ūkine atestuoto architekto veikla, būtina pakeisti minėtus įstatymų straipsnius. Nei įstatymų leidėjų tikruosiuose ketinimuose, nei kvalifikacijos tobulinimo prievolės normos sukūrimą sąlygojusiuose teisėkūros šaltiniuose nėra duomenų, kurie kvalifikacijos tobulinimo prievolę priskirtų vykdyti subjektams, nesiverčiantiems Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama atestuoto architekto profesine veikla. Įstatymų tikrosios prasmės neatitinkančiomis interpretacijomis grindžiamas teisinis reguliavimas sudarant galimybę tokio reguliavimo pagrindu naikinti atestatus, suteikiančius galimybę verstis tam tikra profesija, prieštarautų Konstitucijai. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kad pareiškėjas, nesiverčiantis Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama atestuoto architekto profesine veikla, dėl kvalifikacijos tobulinimo prievolę nustatančių teisės normų pritaikymo gali netekti kvalifikacijos atestatų.
II
1. Atsakovas Rūmai atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovas nurodo, jog Sprendimu netenkino pareiškėjo Prašymo jokia apimtimi. Atsakovas Sprendime paaiškino, jog pareiga tobulinti kvalifikaciją nustatyta būtent atestuotiems architektams nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo atestuoto architekto veiklą, nes šis reikalavimas nustatytas tam, kad asmuo išlaikytų turimą kvalifikaciją. Pareiškėjo nurodytame Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime nebuvo pasisakyta dėl aptariamų nuostatų ir reikalavimų, jos nebuvo panaikintos, o Rūmai negali pakeisti teisės aktuose įtvirtintų kvalifikacijos tobulinimo sąlygų, kaip to prašė pareiškėjas.
Rūmai iš esmės paaiškino (pakonsultavo, suteikė informaciją), kaip skaičiuoja pareiškėjo 5 metų kvalifikacijos tobulinimo terminą. Tačiau tai nereiškia, kad Sprendimu yra pratęstas ar pakeistas pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo terminas, numatytas įstatymuose, nes to padaryti Rūmai negali.
3. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjama byla turi būti nutraukta, kadangi net ir patenkinus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Sprendime pareiškėjui Rūmai nepritaikė jokių Statybos įstatyme ar Teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) numatytų poveikio priemonių, nesvarstė jų taikymo bei nepriėmė jokio sprendimo, kuris sudarytų prielaidas tokią poveikio priemonę taikyti. Atsakovas tik paaiškino teisės aktų reikalavimus, jokios prievolės nenustatė. Prievolę pareiškėjui nustato ne Rūmai, o įstatymai. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.
4. Pareiškėjo, kaip atestuoto architekto, pareiga tobulinti kvalifikaciją yra numatyta įstatymu ir galioja nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi atestuoto architekto veikla. Aptariama pareiga kyla iš Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime nesprendė šių teisės nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas remiasi Seimo atstovų pozicija, neva, konstitucinės justicijos byloje pateikta suinteresuoto asmens Seimo atstovų teisinė pozicija atskleidžia, kad antikonstitucinis atestuoto architekto veiklos reguliavimo taikymas kyla dėl juos taikančių institucijų interpretacijų. Tačiau ši Seimo atstovų pozicija buvo atmesta konstatuojant, kad ne įstatymo interpretacija, o pačios įstatymuose įtvirtintos nuostatos (elgesio taisyklės) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas vertino tik Architektų rūmų įstatymo nuostatų dėl narystės Rūmuose atitiktį Konstitucijai.
Sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog atestatai galioja neterminuotai, jei asmuo nuolat tobulino kvalifikaciją ir būtent su atestatų neribotu galiojimu, o ne su vertimusi atitinkama veikla, yra siejamas šis reikalavimas. Kitu atveju, architekto kvalifikacijos atestatą turinčio asmens kvalifikacijos atestatas nebegali būti terminuotas, o asmeniui reikia iš naujo laikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus. Be to, neterminuoto kvalifikacijos atestato galiojimo sukuriamos prievolės tobulinti kvalifikaciją nenorintis vykdyti asmuo gali jo laisva valia savo prašymu atsisakyti ir vėliau vėl kreiptis dėl naujo atestato bet kuriuo metu, t. y. įstatymas neriboja termino, po kurio asmuo gali kreiptis dėl naujo atestato.
Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas dar nuo 2015 m. gruodžio 22 d. turėjo galimybę tobulinti kvalifikaciją tiek Rūmų organizuojamuose kursuose, tiek kitų organizacijų kursuose, kurių programas yra patvirtinusi Aplinkos ministerija ir Rūmai, o esant susidariusiai situacijai dėl pandemijos, yra galimybė kvalifikaciją tobulinti nuotoliniu būdu.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsiliepime sutinka su nuomone, kad kvalifikacijos tobulinimo pareiga nustatyta asmenims, kurie turi kvalifikacijos atestatą, taip pat su tuo, kad laikotarpis, kada pareiškėjas neturėjo galiojančio kvalifikacijos laikotarpio dėl Rūmų sprendimo, kuris nuginčytas, neturėtų įsiskaičiuoti į laikotarpį, per kurį pareiškėjas turėjo tobulinti savo kvalifikaciją. Mano, kad jeigu laikotarpis (nuo kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo iki jų galiojimo atstatymo), per kurį pareiškėjas neturėjo kvalifikacijos atestatų, truko 309 dienas, Rūmai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo 5 metų terminas sueis 2021 m. spalio 27 d.
Skundžiama Sprendimo dalis yra motyvuota, joje nurodytos teisės aktų nuostatos ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjui pateiktas atsakymas. Pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka proporcingumo principą, kuriuo viešojo administravimo subjektai vadovaujasi savo veikloje.
3. Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime teismas nepasisakė dėl Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų ir jose nustatytų reikalavimų, šios nuostatos nebuvo panaikintos. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą peržiūrėtinas ir tobulintinas architektų atestavimą nustatantis teisinis reglamentavimas, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti Sprendimo dalies, kuri skundžiama, pagrįstumu. Sprendimas yra išsamus ir tinkamai motyvuotas. Ministerijos įsitikinimu, aplinkybė, kad Rūmai atsakė pareiškėjui vėliau nei nustatyta teisės aktuose, savaime nesudaro pagrindo abejoti pateikto atsakymo objektyvumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Rūmams ir Ministerijai pateikė Prašymą, kuriame prašė: 1) įskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.); 2) įskaityti valstybės tarnautojo darbinės veiklos patirtį kaip kvalifikacijos tobulinimą pagal architekto kvalifikacijos atestatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) išaiškinti tvarką, pagal kurią nesantys Rūmų ir nevykdantys atestuoto architekto veiklos atestuoti architektai turėtų vykdyti reikalavimą tobulinti kvalifikaciją įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. KT166-A-N14/2020.
2. Ministerija 2020 m. spalio 19 d. Išaiškinime nurodė, jog fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. Jeigu atestavimą atliekanti organizacija nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo, atestato galiojimas sustabdomas iki 6 mėnesių terminui, iki atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka. Atestavimą atliekanti organizacija architektų atveju – Rūmai.
Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta, kad architekto kvalifikacijos atestato sustabdymo pagrindai nustatyti minėtose Statybos, Teritorijų planavimo ir kitų įstatymų nuostatose, tačiau jose nėra numatyta galimybė sustabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą architekto prašymu tuo atveju, kai jis nevykdo atestate nurodytos veiklos. Nutarime nėra pasisakyta dėl atestuoto architekto kvalifikacijos tobulinimo sustabdymo tuo atveju, kai jis nevykdo atestate nurodytos veikos. Atsižvelgus į tai, Ministerijos nuomone, minėtų įstatymų nuostatos dėl kvalifikacijos tobulinimo termino skaičiavimo sustabdymo Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu, turėtų būti įvertintos ir galimai tikslinamos.
3. 2020 m. gruodžio 28 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus ir prašymus.
3.1. Dėl prašymo įskaityti valstybės tarnautojo darbinės veiklos patirtį kaip kvalifikacijos tobulinimą pagal architekto kvalifikacijos atestatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog įstatymai nenumato galimybės tobulinti kvalifikaciją kitaip, nei kas 5 metus išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitas ir (ar) kursus atitinkamomis temomis pagal suderintas programas, be to, tokia kvalifikacijos tobulinimo tvarka taikytina visiems atestuotiems architektams be išimčių. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas.
3.2. Dėl prašymo įskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.). Pareiškėjui paaiškinta, jog jam 2015 m. gruodžio 22 d. išduotų kvalifikacijos atestatų galiojimas buvo panaikintas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. bei 2018 m. rugpjūčio 7 d., o sprendimai panaikinti 2019 m. birželio 5 d. Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimu ir 2019 m. birželio 12 d. Rūmų raštu. Apie tai pareiškėjas informuotas atitinkamai 2018 m. rugpjūčio ir 2019 m. birželio 12 d. Todėl laikytina, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo atestuoto architekto pareigos tobulinti kvalifikaciją, galimai neturėjo lūkesčio vėl būti atestuotu architektu. Šio laikotarpio trukmė 309 dienos.
Pareiga tobulinti kvalifikaciją nustatyta būtent atestuotiems architektams ir nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo atestuoto architekto veiklą, nes šis reikalavimas nustatomas tam, kad asmuo išlaikytų turimą kvalifikaciją. Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. KT166-A-N14/2020 nebuvo pasisakyta dėl minėtų nuostatų ir reikalavimų, jos nebuvo panaikintos. Be to, kvalifikacija tobulinama pagal įvairių aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija (t. y. ne vien Rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose). Atitinkamai nuspręsta netenkinti prašymo užskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.). Rūmai neturi įgaliojimų pakeisti minėtuose įstatymuose numatytų kvalifikacijos tobulinimo sąlygų, kaip to prašyta Prašymu. Tačiau Rūmai laikė, kad laikotarpiu, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatai (nuo dienos, kai jam buvo pranešta apie kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimą iki dienos, kol buvo informuotas apie sprendimo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimą panaikinimą), jis nebuvo atestuotu architektu ir neturėjo pareigos tobulinti kvalifikacijos. Atitinkamai Rūmai, atsižvelgdami į laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo atestuotu architektu, laikė, kad pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo 5 metų terminas sueis 2021 m. spalio 27 d.
3.3. Dėl prašymo išaiškinti tvarką, pagal kurią nesantys Rūmų nariais ir nevykdantys atestuoto architekto veiklos atestuoti architektai turėtų vykdyti reikalavimą tobulinti kvalifikaciją įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. KT166-AN14/2020. Nei Statybos įstatymu, nei TPĮ, nei Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymu ar kitais įstatymais ir teisės aktais Rūmams nėra pavesta oficialiai aiškinti teisės aktus ir pakeisti jau minėtą Statybos įstatyme ir TPĮ numatytą kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Visi atestuoti architektai privalo tobulinti savo kvalifikaciją minėtuose įstatymuose numatyta tvarka.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Rūmų Sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo atmestas pareiškėjo prašymas užskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.) (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 3 punktą).
2. Architektūros įstatyme, kurio tikslas – reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką (1 str. 1 d.), ir kuris taip pat nustato architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, architektų teises ir pareigas, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomus kokybės reikalavimus (1 str. 2 d.), be kita ko, reglamentuota architektų veikla (4 str.), architektų pareigos (5 str.), architektų rengimo reikalavimai (6 str.), architekto kvalifikacija (7 str.), architekto kvalifikacijos atestato įgijimo sąlygos (9 str.), įtvirtinti architektūros kokybei taikomi reikalavimai (III skyrius). Architektūros įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytas funkcijas vykdo, architektų profesinę savivaldą įgyvendina ir architektų profesiniams interesams atstovauja viešasis juridinis asmuo – Rūmai. Rūmų įstatyme nustatyta, kad Rūmų steigimo tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną, atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus susijusius klausimus (1 str. 2 d.). Taigi Lietuvoje architektų profesija yra valstybės kontroliuojama, o Rūmai (profesiniu pagrindu veikianti architektų asociacija) skirti užtikrinti šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.
Pažymėtina, jog Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose (be kita ko, Statybos įstatyme bei TPĮ) nustatytais atvejais ir sąlygomis.
Statybos įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 12 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog priėmus sprendimą išduoti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos; kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui; asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka; kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. TPĮ (ginčui aktualios redakcijos) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija; kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka; jeigu atestavimą atliekanti organizacija nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo, atestato galiojimas sustabdomas iki 6 mėnesių terminui, iki atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka.
Taigi, aptariamame teisiniame reguliavime yra vienareikšmiškai nustatyta, kad atestuotas architektas, nepriklausomai, ar jis užsiima veikla, ar ne, privalo kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje. Paminėtina, jog pareiškėjas neteisus, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime ši atestuotų architektų pareiga kelti kvalifikaciją būtų buvusi išaiškinta kaip nors kitaip: priešingai – minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo aiškinami architektų narystės klausimai; prievartinė narystė buvo įvertinta nesuderinama su Konstitucijos nuostatomis.
3. Vertinant, ar skundžiamas Rūmų Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pabrėžia, kad atsakovo teiginys, jog Sprendime nėra niekaip įtakojamos pareiškėjo teisės, nėra pagrįstas. Teismo vertinimu, atsakovas labai aiškiai nurodė, kad pareiškėjas dėl vykusių ginčų gali savo atestacijos reikalus tvarkyti iki 2021 m. spalio 27 d., taip pat jam atsisakyta įskaityti valstybės tarnautojo darbinės veiklos patirtį kaip kvalifikacijos tobulinimą pagal architekto kvalifikacijos atestatus. Todėl būtina šioje administracinėje byloje pasisakyti dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.
4. Šiame teismo sprendime, jo V skyriaus 2 punkte, išaiškinus teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad atestuotas architektas, nepriklausomai, ar jis užsiima veikla, ar ne, privalo kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje. Taip pat padaryta išvada, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime ši atestuotų architektų pareiga kelti kvalifikaciją nebuvo išaiškinta kaip nors kitaip: priešingai – minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo aiškinami architektų narystės klausimai; prievartinė narystė buvo įvertinta nesuderinama su Konstitucijos nuostatomis. Todėl Sprendime pareiškėjui pagrįstai atsisakyta tenkinti 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo dalį netaikyti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų atžvilgiu prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla.
5. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo, šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.