- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 1-340-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52143-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. K., R. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, teistas „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. kaltinamas tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini)“ namo automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas su L. D., M. Š., L. L., A. G., kurių atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš chuliganiškų paskatų, tyčia suduodamas nenustatytą smūgių skaičių M. G. ir D. G. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas pastariesiems fizinį skausmą, o E. P. suduodamas ne mažiau keturių smūgių į kaktos dešinę pusę, kairįjį skruostą, kairę alkūnę, dešinį kelį, tuo padarydamas E. P. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje, kairio paakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairiojo skruostikaulio viršutinio žandikaulio skruostinės ataugos lūžį, odos nubrozdinimus kairės alkūnės bei dešinio kelio srityse, taip bendrais veiksmais kartu su L. D., M. Š., L. L., A. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei nesunkiai sutrikdė E. P. sveikatą.
V. K. taip pat kaltinamas tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., viešoje vietoje - G. G. kaimo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, vykusios vestuvių šventės metu įžūliu elgesiu, t. y. tyčia pastumdamas M. M., vieną kartą suduodamas galva jam į veido sritį ir nemažiau kaip keturis kartus įspirdamas į veido sritį bei tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. B. kaltinamas tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., viešoje vietoje – G. G. kaimo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“, vykusios vestuvių šventės metu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, t. y. tyčia ant grindų nuversdamas stalą su vaišėmis, po to nemažiau kaip 3 kartus įspirdamas D. V. į viršutinę kūno dalį ir rankas bei sugriebdamas R. V. už plaukų ir trenkdamas jos galvą į verandos stiklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis su draugais L. D., M. Š., L. L., A. G., „(duomenys neskelbtini)“, bute vartojo alkoholį. Išėjęs į kiemą pasitikti brolio, prie automobilio, stovėjusio netoli daugiabučio gyvenamojo namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, susiginčijo su E. P. bei kitais asmenimis, kurių nepažinojo, įvyko muštynės. Galėjo būti, kad jis pirmas pradėjo konfliktą, tačiau dėl neblaivumo tiksliai neprisimena visų aplinkybių. Pasak kaltinamojo, konflikto metu jo draugas L. L. nubėgo pas kitus draugus, su kuriais vartojo alkoholį, juos pakvietė. Iš viso prie automobilio buvo keturiese ar penkiese. Prisipažįsta, kad ranka sudavė smūgius, tačiau kam nepamena. Muštynės ir konfliktas baigėsi, kai atvyko policija.
V. K. dėl jam pareikšto kito kaltinimo taip pat prisipažino ir nurodė, kad važinėjosi po miestą, jo sesuo buvo vestuvėse „(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavo jos parvežti iš vestuvių šventės. Sodyboje vartojo alkoholį. Kai R. B. sutuoktinė parodė praskeltą lūpą, „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo muštynės. Su M. M. anksčiau konfliktavo dėl merginos, todėl jį mušė.
Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vakare, jis su sutuoktine ir V. bei jo drauge važinėjosi „(duomenys neskelbtini)“. Vaido sesuo paprašė parvežti ją namo iš „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko vestuvių šventė. Jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ apie vidurnaktį. Vestuvių šventės svečiai buvo išgėrę alkoholio, jie pasiūlė pasilikti. Jis išgėrė alaus, Vaidas taip pat išgėrė. Kai išėjo į lauką, jo sutuoktinė buvo viduje. Jaunikio sesuo pastūmė V. seserį A., kliuvo jo sutuoktinei. Tada jis nuėjo į vidų, numetė staliuką su vaišėmis ant žemės, trenkė V. ir prasidėjo muštynės. Lauke V. spyrė tris kartus, buvo jį pargriovęs ant žemės. Renata prie jo pripuolė, jis paėmė ją už galvos ir nustūmė į stiklą, nuo stūmimo ji atsitrenkė į stiklą. Padarytą žalą atlygino, su V. susitaikė. Išvažiavo nesulaukę policijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam V. K. inkriminuojamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Liudytojas M. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, tikslios datos neatsimena, naktį, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., jis su savo kaimynu E. išėjo į lauką palydėti į namus išvykstančius D. ir A.. Lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ namo prasidėjo muštynės. Jis vieną jį užpuolusį vaikiną pargriovė ant žemės ir jam sudavė du kartus kumščiu, po to pamatė, kaip kažkas pargriovė ant žemės E. ir norėjo jam įspirti. Tačiau jis nutvėrė tą vaikiną ir, pargriovęs ant žemės, sudavė jam kumščiu 1-2 kartus. Tada kažkas iš už nugaros pargriovė jį ant žemės, ėmė spardyti bei mušti rankomis. Po to, kažkuris iš vaikinų pakėlė jį nuo žemės ir atrėmė į kieme stovėjusio automobilio kapotą. Tada prie jo pribėgo vaikinas su mėlyna striuke ir bandė suduoti smūgį, tačiau jis pasilenkė ir smūgio išvengė, vaikinai nuo jo atsitraukė. Po to jis pabėgo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato įsėdo į A. vairuojamą automobilį. Automobilyje sėdėjo D., kuriam iš dešinio antakio bėgo kraujas. Grįžus į kiemą, pamatė policijos tarnybinį automobilį ir greitosios pagalbos automobilį (t. 1, b. l. 75-77).
Liudytojas D. G. davė parodymus, analogiškus liudytojo M. G. parodymams, nurodydamas, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ namo laiptinės jam netikėtai vienas iš nepažįstamų vaikinų sudavė stiprų smūgį į dešinę veido pusę, nuo kurio jis apsvaigo ir nepamena, kaip atsidūrė A. vairuojamame automobilyje (t. 1, b. l. 80-81).
Liudytoja A. P. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ ji su savo sugyventiniu E. P. svečiavosi pas savo kaimynus M. ir R. G.. Apie „(duomenys neskelbtini)“, ji išėjo į namus ir nuėjo miegoti. Maždaug už pusvalandžio išgirdusi didelį triukšmą laiptinėje, po to - lauke, atsidarė langą ir pamatė, kad maždaug septyni asmenys spardo ant žemės gulintį kažkokį asmenį. Po to pamatė, kad ant automobilio priekinio kapoto yra parverstas jos kaimynas M., kuriam vienas vaikinas smūgiavo smūgius. Ji išbėgo į lauką ir ėmė skambinti į policiją. Išbėgusi pamatė, jog E. yra pargriautas ant žemės ir jį spardo tie septyni asmenys. Tuomet ji pradėjo šaukti, kad jie atstotų nuo E.. Vaikinai išsigando, atsitraukė ir išsiskirstė. Ji padėjo E. atsikelti nuo žemės. Vienas vaikinas, išlipęs iš automobilio, dar norėjo įspirti E., tačiau ji puolė į tarpą ir tuo momentu tas vaikinas įspyrė jai į kairės rankos riešą. Tuomet jis įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Kiti vaikinai pabėgo (t. 1, b. l. 71-72).
Liudytoja A. S. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, tikslios datos nepamena, nakties metu, jai su D. susiruošus vykti į namus, juos palydėti į lauką išėjo M. su E.. Jai valant nuo automobilio sniegą, pro šalį eidami du vaikinai kažką jiems pasakė, berods siūlė „persimesti“ ar kažką panašaus. Ji tuomet įsėdo į automobilį, jį užvedė ir laukė, kada bus galima išvažiuoti. Matė, kad M. su E. nuėjo į namus. Netrukus ji pamatė, kad prie mašinos pareina D. su kažkokiu nepažįstamu vaikinu, vilkinčiu tamsiai mėlynos spalvos striuke. Šis bandė suduoti rankomis D. bei įspirti, tačiau D. išsisukdavo nuo smūgių. Tada ji išlipo iš automobilio, įsisodino į jį D. ir išvažiavo iš kiemo. D. iš antakio bėgo kraujas, ji jam pasiūlė važiuoti į ligoninę, tačiau jis nesutiko. Netrukus pamatė iš kiemo išbėgusį M., kuris įsėdo į automobilį, ir ji parvežė jį į namus ( t. 1, b. l. 84-85).
M. Š., dėl kurio BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., jis kartu su L. L., A. G., L. D. ir V. K. svečiavosi pas merginas. L. L., V. K. ir A. G. išėjo į lauką laukti atvyksiančių draugų, nes ketino vykti į namus. Jis ir L. D. liko merginų bute. Netrukus jam paskambino L. L. ir pasakė, kad lauke prasidėjo muštynės. Jis su L. D. ir A. G. išėję į lauką, pamatė, kad, berods, trys vaikinai muša ant žemės gulintį V.. Jis puolė į jų tarpą, pradėjo juos skirti, norėdamas atitraukti nuo V.. Negali pasakyti kam, kiek, kaip ir į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius. Nežino kuriam iš trijų vaikinų jis sudavė smūgius ir kiek tų smūgių galėjo suduoti. Nukentėjusiajam atlygino žalą bei atsiprašė (t. 1, b. l. 179-180, 183-184).
L. D., kurio dėl kurio BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, naktį, kartu su L. L., A. G., M. Š. ir V. K. būnant ir geriant alkoholinius gėrimus pas nepažįstamas merginas, sužinojo apie kieme vystančias muštynes. Jis, su M. Š. išėję į kiemą, kartu su savo draugais puolė prie vaikinų. Vaikinų buvo labai daug, lauke jau buvo sutemę, todėl jis negali konkretizuoti nei savo, nei kitų muštynėse dalyvavusių vaikinų veiksmų. Gal ir sudavė keletą smūgių, tačiau konkrečiai kam - negali pasakyti (t. 1, b. l. 151-152, 154-155, 158-159).
L. L., kurio atžvilgiu BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, naktį, jis kartu su L. D., A. G., M. Š. ir V. K. svečiavosi pas iš matymo pažįstamas merginas. Prie „(duomenys neskelbtini)“ namo vidurinės laiptinės V. šūkavo, vadino vaikinus „gaidžiais“, siūlė „persimesti“. Tada du vaikinai atėjo prie jų, vienas jų, aukštesnis, ranka, berods, kumščiu trenkė V. į veidą, nuo smūgio V. nugriuvo ant žemės. Tuomet L. su M. išėjo į lauką, prasidėjo muštynės. Tuo momentu, kai vaikinas sudavė V., jis puolė ant to vaikino ir jam du kartus sudavė kumščiu, tačiau į kurią vietą pataikė, nepamena. Išbėgę L., M. ir A. taip pat puolė ant to vaikino, prie jo puolė ir V.. Tą vaikiną jie parvertė ant žemės, tačiau gulinčiam jis jokių smūgių nesudavė. Matė, kaip gulinčiam vaikinui smūgius sudavė V., ar M. su L. jam sudavė, tiksliai nežino. Pamatęs atvažiuojančias kelias policijos mašinas, jis pabėgo į namus (t. 2, b. l. 4-5, 8).
A. G., dėl kurio BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių tiksliai nepamena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Įvykio vakarą jis kartu su draugais V. K., M. Š., L. D., L. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis sužinojo, jog lauke vyksta muštynės. Tuomet jis išėjo į lauką, pamatė, kad V. yra kruvinas, jo veidas buvo sumuštas. Su juo buvę jo draugai puolė ant nepažįstamų vaikinų. Puolė ir jis, prasidėjo grumtynės. Jis gal sudavė vieną-antrą smūgį kažkuriam iš nepažįstamų vaikinų, tačiau konkretizuoti savo veiksmų negali. Taip pat negali pasakyti, kokius konkrečius veiksmus atliko jo draugai. Pamena, kad kažkuris iš vaikinų gulėjo ant žemės. Vieni jam sudavė smūgius, jis, berods, norėjo savo draugus nuo jo atitraukti. Nukentėjusiesiems atlygino bendrai padarytą žalą ir su jais susitaikė (t. 2, b. l. 23-25, 45-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad E. P. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje, kairio paakio srityje, poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairiojo skruostikaulio viršutinio žandikaulio skruostinės ataugos lūžimu, odos nubrozdinimai kairės alkūnės bei dešinio kelio srityse. Dėl kairiojo skruostikaulio viršutinio žandikaulio skruostinės ataugos lūžimo E. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, šis jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kiti sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 87-88).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. „(duomenys neskelbtini)“ viešoje vietoje sukeldamas muštynes taip sutrikdydamas ne tik viešąją tvarką, bet ir nesunkiai sužalodamas E. P. sveikatą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo V. K. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Taip pat kaltinamiesiems V. K., R. B. inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, be kaltinamųjų prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis D. V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., į jo vestuvių šventę, vykusią „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo V. su dar vienu jam nepažįstamu asmeniu ir dviem merginomis. Neprieštaravo, kad jie būtų jo šventėje. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. atvykę asmenys pradėjo konfliktuoti. Asmuo, atvykęs su V., nuvertė vieną stalą su maistu, sudužo ant jo buvę indai, buvo išmėtytas maistas. Po to jie abu užlipo į pastato antrą aukštą, kur miegojo dalis svečių. Jis sužinojo, kad suspardė ten miegojusį asmenį. Kai jie nulipo į apačią, jo sutuoktinė pasakė, kad kvies policiją, tada vyras, atvykęs su V., pradėjo daužyti jo sutuoktinės galvą į verandos stiklą, suplėšė jos suknelę. Kai jis puolė ginti sutuoktinės, tas vyriškis užsipuolė jį, šoko ant jo, pargriovė ant žemės ir koja sudavė keletą smūgių, gal 2-3, gal daugiau, daugiausiai kliuvo į rankas, nes galvą buvo užsidengęs. Ar jam smūgius sudavė ir V., jis nežino (t. 1, b. l. 96-97, 99).
Nukentėjusioji R. V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ šventė vestuves. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. atvyko V. K. su drauge ir R. B. su sutuoktine. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val., jai su A. ir V. bei R. draugėmis šokant, iš lauko parėjo R., apvertė šalia įėjimo stovėjusį staliuką, klausdamas, kas čia nori muštis. R. buvo labai piktas ir agresyvus. Ji su merginomis pribėgo prie R. ir pradėjo jį stumti lauk iš salės, kad jis daugiau nieko nesudaužytų. Tuomet atėjęs D. pasakė „ką čia darot, kodėl gadinate mano vestuves“. Tada V. su R. parvertė D. ant žemės. R. galėjo įspirti D. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, tačiau ar V. jam spyrė, ji nematė. Jai kviečiant policiją, R. sutuoktinė ištraukė jai iš rankų telefoną, sugriebė už plaukų ir trenkė į verandos stiklą (t. 1, b. l. 117-118, 120).
Nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ vykusiose R. ir D. vestuvėse. Kažkokiu momentu į sodybą kartu su draugėmis atvyko V. ir R.. Maždaug po poros valandų, V., būdamas neblaivus, jį be jokios priežasties pastūmė. Po to, jam šokant su V. drauge, jis jį pastūmė ir galva sudavė jam į veido sritį, praskėlė jam antakį. Po to jis nuėjo į antrą aukštą. Gulėjo lovoje, naršė telefone. Gal už 30 min. į kambarį įbėgo V. ir R.. Kambaryje buvo tamsu, tačiau matė, kad V. įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į veido sritį. Kas vyko toliau nepamena, nes, atrodo, kad jis nuo suduotų smūgių prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje. Smūgiai į antakį ir galvos sritį jam sukėlė fizinį skausmą, jį papiktino toks V. elgesys (t. 2, b. l. 108-109).
Liudytoja A. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ šventė draugų vestuves „(duomenys neskelbtini)“. Ji išsikvietė savo brolį V., kad jis parvežtų ją namo. V. atvažiavo su savo drauge, R. ir jo sutuoktine V. ir pasiliko šventėje. Šventės metu V. susiginčijo su M.. R. nuvertė stalą, ant kurio buvo sudėtos taurės ir tortas (b. l. 130-131, t. 2).
Liudytojas M. S. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ savo sesers vestuvėse. Jau sutemus į sodybą atvažiavo dar keturi asmenys - du vyrai ir dvi moterys. Kadangi jis buvo neblaivus, nuėjo į antrą aukštą miegoti. Miegodamas išgirdo triukšmą ir pro langą pamatė, kad vienas iš atvažiavusių asmenų ant žemės parvertė D.. Po to, įjungęs kambaryje šviesą, pamatė lovoje gulintį M.. Jam pasirodė, kad jis yra be sąmonės, matėsi, kad jam yra praskeltas antakis (t. 2, b. l. 136-137).
Liudytoja S. S. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, datos tiksliai nepamena, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., ji su V., jo pusesere V. ir jos vyru R. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ ir ten pasiliko. Ji šoko su V., M. juos netyčia pastūmė, dėl to jie visi trys nukrito ant žemės. Dėl šios situacijos ji stipriai susinervino ir išėjo į lauką parūkyti. Jai parėjus į vidų, jau buvo nukritęs staliukas, ant kurio buvo padėti saldumynai, viduje buvę asmenys vieni ant kitų šaukė. Išsikvietus taksi, ji su V. išėjo į lauką. Netrukus visi svečiai pradėjo eiti į lauką, matė, kad buvo išėjusi ir R. bei V. (t. 2, b. l. 139-140).
Liudytoja V. B. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., ji su vyru R., pusbroliu V. ir jo drauge nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, nes turėjo parvežti A. G.. A. jiems pasiūlė pasilikti šventėje. Būnant šventėje, V. pradėjo konfliktuoti su jai nežinomu vaikinu. Ji matė, kad V. su šiuo vaikinu ir V. drauge visi trys nukrito ant žemės. Netrukus tas vaikinas nuėjo į antrą aukštą. Po to jaunikis pastūmė A., kuri atsitrenkė galva jai į lūpą ir ją prakirto. Tuomet ji nuėjo prie sutuoktinio ir jam pasakė, kad jis eitų visus apraminti. Ji jam parodė savo lūpą ir R., būdamas prie stalo, jį nuvertė. Ant stalo buvo tortas, viskas nuo stalo nukrito ant žemės. Ji išėjo į lauką, netrukus į lauką išėjo jaunoji, R.. Jis nustūmė nuo savęs jaunąją ir ši atsitrenkė į vitrinos langą (t. 2, b. l. 133-134).
„(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint „(duomenys neskelbtini)“ esantį rąstinį namą ir, įėjus į jo vidų, pokylių salėje rastas ant grindų nuverstas stalas, garso kolonėlė, išmėtytas maistas, sudaužyti stikliniai buteliai, šalia laiptų rastos dvi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, antrame aukšte, kambaryje, prie lovos, ant grindų bei ant sienos rastos dvi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (t. 2, b. l. 80-90).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad M. M. buvo padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje. M. M. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 155).
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog R. B. nusikalstamą veiką padarė „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto liudytojų parodymais ir pačių kaltinamųjų paaiškinimais nustatyta, kad nusikalstamą veiką R. B. padarė „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant šio netikslumo aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. ir R. B. „(duomenys neskelbtini)“, atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir suvokė, kad viešoje vietoje savo tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamųjų V. K. ir R. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes atitinka šiame straipsnyje numatytus subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.
Teismo posėdžio metu gautas E. K. prašymas atiduoti kaltinamąjį V. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojo ir kaltinamojo V. K. paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis ir laiduotojas yra pažįstami nuo vaikystės, kartu užaugę, šiuo metu bendrauja. Pasak laiduotojo, jis sugebės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad E. K. neteistas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad laiduotojas vertinamas teigiamai, pasižymi kaip pareigingas ir atsakingai vykdantis „(duomenys neskelbtini)“ pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. K. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. K..
Kaltinamais V. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. anksčiau neteistas. šiuo metu atlieka karinę prievolę „(duomenys neskelbtini)“, nori ten ir likti po tarnybos. Visapusiškai įvertinus asmenį charakterizuojančią medžiagą ir jo ateities perspektyvas ir požiūrį į gyvenimą manytina, kad ateityje V. K. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, todėl yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (dvi veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojo E. K. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1–4 dalys).
Kaltinamajam V. K. išaiškina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laiduotojui E. K. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Nors kaltinamasis V. K. ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Tuo tarpu kaltinamąjį R. B. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnį jam skirtina bausmė. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. B., nors ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam R. B. tik laisvės apribojimą, nepaisant to, kad prokurorė ir prašė skirti viešųjų darbų bausmę. Teismo vertinimu, parinkus kaltinamajam jį individualizuojančius įpareigojimus, būtų galima tinkamai veikti kaltinamąjį ir pasiekti ne tik, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bet ir siekti jo resocializacijos. Vien tik viešųjų darbų bausme to padaryti nebūtų galima. Taip pat asmeniui paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis būtų realiai nubaustas, o paskirta bausmė ir įpareigojimai veiktų jį preventyviai. Teismo su bausme paskiriami įpareigojimai ir griežta jo vykdymo kontrolė su galimomis pasekmėmis, užtikrina kaltinamojo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimali dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. B. veiksmuose nustatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau aptartas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas), taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis žalą nukentėjusiesiems atlygino bei įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas kaltinamajam R. B. skiria švelnesnę nei bausmės rūšies vidurkyje numatytą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą. Taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie tinkamai jį veiktų visą bausmės atlikimo laikotarpį ir skatintų jį nenusikalsti. Dėl to kaltinamasis įpareigojamas visą laivės apribojimo bausmės laiką nuo 6 val. 00 min. iki 22 val. 00 min. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jis įpareigotinas iki „(duomenys neskelbtini)“ sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, byla baigta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki aštuonių mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 000 Eur bauda.
„(duomenys neskelbtini)“ prokuratūros „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
„(duomenys neskelbtini)“ prokuratūros „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas, turintis reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant V. K. laiduotojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.
Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Išaiškintina, kad įmoka per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laivės apribojimo bausmės laiką nuo 6 val. 00 min. iki 22 val. 00 min. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat iki „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paliekant paskirtus įpareigojimus.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 000 Eur bauda.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamąjį įsakymą.
Iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti V. K. ir R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kompaktinį diską su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.