- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 1-13-655/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Margarita Machnač
- Kategorijos
sekretoriaujant Tomai Petkevičiūtei, Mildai Paulauskaitei, Henrikai Ragėnaitei, Renatai Vasiliauskienei, Alinai Bataitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, neteista, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. J. laikotarpiu nuo 2004-12-14 iki 2005-10-17, būdama Lietuvos rusų dramos teatro (į. k. 90754111, įreg. adresu J. Basanavičiaus g. 13, Vilniuje) buhaltere bei pažeisdama 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. 7 p. nuostatą „kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitų debetą o jai lygi suma - į kitų sąskaitų kreditą"; 6 str. 2 p. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"; 11 str. 1 p. nuostatą „Vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą"; 12 str. 1 p. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagristi apskaitos dokumentais"; 16 str. 1 p. nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose"; 17 str. nuostatą „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis", taip pat pažeisdama Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintos „Biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkos" 8 p. nuostatą „Nematerialiojo turto ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto apyvartos žiniaraščiai sudaromi ne rečiau negu kas ketvirtį"; 11 p. nuostatą „Kai analitinė apskaita tvarkoma kortelėse, biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje jos turi būti registruojamos kortelių registracijos rejestruose pagal kiekviena sąskaitą atskirai", 6 p. nuostatą „Analitinė apskaita tvarkoma biudžetinės įstaigos pasirinktuose apskaitos registruose ( knygose, kortelėse, kaupiamuosiuose žiniaraščiuose )", 37 p. nuostatą „Įsigyto ilgalaikio turto vertė įrašoma į sąskaitos „Ilgalaikis turtas" debetą ir „Gautinos ir mokėtinos sumos lėšos" kreditą: Kartu daromas antras įrašas į sąskaitos „Išlaidos įstaigai išlaikyti" ir sąskaitos „Ilgalaikio turto fondas" kreditą"; 30 p. nuostatą „Atliktų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo darbų (jie finansuojami iš sąmatoje numatytų nepaprastųjų išlaidų) išlaidomis didinama turto (objekto) įgijimo vertė"; 233 p. nuostatą „Naudoti biudžeto lėšas (įskaitant ir papildomai skirtas tais metais) be nustatytąja tvarka patvirtintų išlaidų sąmatų draudžiama"; 234 p. nuostatą „Biudžeto išlaidos įtraukiamos į apskaitą pagal programas, funkcinę bei ekonominę klasifikaciją"; taip pat pažeisdama Lietuvos Respublikos atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. -575 15 str. 9 p. nuostatą „Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir kiti ūkiniai įvykiai",
aplaidžiai tvarkė Lietuvos rusų dramos teatro buhalterinę apskaitą, t. y. nevedė ilgalaikio materialaus turto apskaitos registrų, dėl ko teatro Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apyskaitoje už 2005 metus buvo nurodyta ilgalaikio materialiojo turto mažiau 25 000 litų sumai;
- nesuregistravo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos kortelių, į atitinkamus kortelių registracijos registrus ar kitus juos atitinkančius dokumentus atskirai pagal kiekvieną buhalterinę sąskaitą, kaip to reikalauja biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos taisyklės;
- nevedė atsiskaitymų su autorinių sutarčių vykdytojais analitinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti kiek Teatras kiekvienam sutarčių vykdytojui išmokėjo avanso ir kiek liko skolingas ataskaitinių metų pabaigai;
- nevedė "Asignavimų ir faktinių išlaidų apskaitos knygos", "Kasinių išlaidų analitinės apskaitos kortelių" ar kitų juos atitinkančių apskaitos registrų pagal tikslines programas, funkcinę ir ekonominę klasifikaciją;
dėl ko negalima iš dalies nustatyti Lietuvos rusų dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 01 d. iki 2005 m. spalio 17 d.
Kaltinamoji L. J. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2004 m. gruodžio 12 d. pradėjo dirbti Lietuvos rusų dramos teatre vyriausiąja buhaltere. Su buvusia buhaltere buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas. Ji paliko visus dokumentus, tačiau jie nebuvo tvarkingi. Duomenys buvo suvesti tik iki lapkričio 1 d. Balansą už 2004 metus pagal rastus dokumentus pridavė kaltinamoji. Tuo metu Lietuvos rusų dramos teatre buhalterinė apskaita buvo tvakroma blogai, nebuvo naudojama jokia buhalterinė programa, o tik pagrindinė knyga, pagrindinio turto kortelės ir kiti apskaitos registrai. 2003-2004 metais atlikus patikrinimus Kultūros ministerija teatro direktorei ir anksčiau dirbusiai buhalterei surašė aktus dėl to, kad buhalterinė apskaita yra vedama netinkamai. L. J. pradirbus Lietuvos rusų dramos teatre mėnesį, Valstybės kontrolė tikrino 2004 metų apskaitą ir pateikė išvadą apie teatro veiklą. Visi apskaitos registrai buvo sukurti ir vedami pagal visus punktus. Viskas buvo užfiksuota pagal pajamas ir išlaidas. Iki kaltinamosios atėjimo į darbą registrų nebuvo. L. J. pažymėjo, kad skaičiai už 8 mėnesius, kuriuos gavo ji, ir kuriuos gavo S. G., skiriasi. Ataskaitos Kultūros ministerijai buvo pateikiamos ketvirčiais. Jei yra pateikti nauji buhalteriniai dokumentai, kaltinamoji už juos atsakyti negali. Išlaidos teatro išlaikymui yra iš paramos ir iš biudžeto. Iš biudžeto buvo skirta tik 20 000 Lt, tačiau teatras negali išgyventi iš tokios sumos, todėl biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitoje šis skaičius buvo padidintas tam, kad būtų gauta reikiama suma. Iš buhalterinių dokumentų matyti, kokia buvo faktinė darbo užmokesčio suma, todėl jei būtų pasielgta kitaip, metų pabaigoje teatras pinigų negautų. Fondas išnaudotas nebuvo, todėl, norėdama, kad jis būtų papildytas, kaltinamoji parašė, kad pinigus jie sunaudos. Kultūros ministerija buvo apie tai informuota. Tai nėra pažeidimas, kadangi į banko sąskaitą pinigus gaudavo kiekvieną mėnesį, todėl per ketvirtį pinigus galėjo koreguoti. Teikiama parama taip pat buvo apskaitoma. Buvo pildoma lentelė, kurioje kaltinamoji fiksuodavo gautas pajamas. Kitoje lentelės pusėje buvo nurodytos išlaidos. L. J. nurodė, kad kitų paramos apskaitos dokumentų nėra dėl to, jog buvo daromos įmokos honorarams. Su autorinėmis sutartimis dirbo kita moteris. Registro, kurį galėtų matyti kiti, nebuvo. Apskaita nebuvo mechanizuota. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos registras buvo. Jame nebuvo įrašyti tik praėjusių metų duomenys. Nauji įrašai buvo daromi ataskaitoje. Analitinės turimų materialiojo turto apskaitos kortelė buvo pildytos Microsoft Excel faile. Kuro sąnaudos buvo nurašomos pagal automobilių kelionių lapus. Nurašymo pagrindu buvo PVM sąskaitos faktūros. Kaltinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad nebuvo užpajamuota 2005 m. įsigytų atsargų už 96033,94, įvairių rūšių 6.812 litrų kuro už 17130,55 Lt, bet iš karto be pateisinamų dokumentų apie jų panaudojimą įrašyta į išlaidų sąskaitą, yra neteisingos. Biudžetinėms organizacijoms specialių reikalavimų dėl kuro nėra, yra tik bendri, todėl nurašymo procedūra yra tokia pati kaip ir įsigijimo. „Asignavimų ir faktinių išlaidų apskaitos knygos“, „Kasinių išlaidų analitinės apskaitos kortelių“ ar kiti juos atitinkantys apskaitos registrai pagal tikslines programas, funkcinę ir ekonominę klasifikaciją nebuvo vedami dėl to, kad teatre nebuvo Asignavimų ir faktinių išlaidų apskaitos knygos. Buvo priimtas įstatymas, tačiau nebuvo jokių nurodymų dėl knygos vedimo. 2005-04-01 Kultūros ministerijoje buvo susirinkimas, kurio metu buvo reikalaujama metodinio nurodymo, kaip vesti apskaitą. Iki darbo teatre pabaigos tokios knygos L. J. nepildė, kadangi nespėjo. Buvo tik priimtas reikalavimas vesti tokią apskaitą, tačiau nebuvo tikslių nurodymų dėl jo įgyvendinimo. Be to, kaltinamoji nurodė, kad nesutinka su kaltinimo dalimi, kurioje minima, jog ji ne visais atvejais iš nuomos gautas pajamas apskaičiuodavo buhalterinės apskaitos registruose „atsiskaitymuose su visais kreditoriais ir debitoriais“. Pajamos, kurios turėjo būti gautos iš nuomos, buvo nurodomos kaip skolos metų pradžioje, kadangi į pajamas jas galima įskaityti tik tada, kai gaunami pinigai. L. J. išėjimo momentu, baigėsi trys ketvirčiai ir apie 20000 Lt suma buvo pervesta Kultūros ministerijai. Tai lengva patikrinti, kadangi yra analitinės lentelės. L. J. pažymėjo, kad nėra mačiusi balanso už 2005 metus. Jos paruošti apskaičiavimai baigiasi ties 3 ketvirčiu. Ji paruošė balansą už pastrąjį laikotarpį ir 2005-10-12 išėjo iš darbo. Vėliau dirbo ir balansą už visus 2005 metus pridavinėjo kitas žmogus, už kurio veiksmus kaltinamoji neatsako. L. J. pažymėjo, kad minėtame balanse už visus 2005 metus nurodyti skaičiai labai skiriasi nuo jos nurodytų 3 ketvirčių balanse skaičių. Savo balansą ji perdavė Kultūros ministerijai, todėl neturėtų būti kaltinama tuo, ko ji nepadarė.
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vvriausioji specialistė I. L. teisme parodė, kad vien dėl 2005 m. sausio - spalio mėn. laikotarpyje teatro vyr. buhalterės pareigose dirbusios L. J. aplaidumo padarytų apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti Lietuvos rusų dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 metų laikotarpį. Nuo 2005 m. spalio mėnesio vyr. buhalterės pareigas ėjusios S. G. padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai daugiausiai susiję su neteisingų duomenų nurodymu 2005 m. balanse ir prie jo pridėtuose prieduose, didžiąja dalimi sąlygoti anksčiau padarytų pažeidimų. Specialistė pažymėjo, kad Lietuvos Rusų dramos teatras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, todėl kiekvienas litas joje turi turėti pateisinamą dokumentą. Biudžetinių išlaidų sąmata daroma kas ketvirtį ir gaunamos kasinės, faktinės išlaidos ir asignavimai. Be šių registrų negalima užpildyti ataskaitų. Lėšos turi būti atskirtos. Specialistė nurodė, kad visu L. J. darbo laikotarpiu nebuvo vedama turto apskaita. Turto analitinei apskaitai tvarkyti buvo naudojamos turto apskaitos kortelės, kurios turi būti registruojamos atitinkamuose registruose, tačiau to padaryta nebuvo. Taip pat pažeidimų buvo padaryta ir nurašant trumpalaikį turtą. Trumpalaikis turtas yra mažavertis, tarnauja ne ilgą laiko tarpą ir nurašomas pagal aktą. Tuo tarpu Lietuvos Rusų dramos teatre toks turtas buvo nupirktas ir nurašytas į išlaidas. Be trumpalaikio turto apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti, koks buvo trumpalaikio turto likutis. Įstaigai tiekiama parama taip pat yra apskaitoma pagal tam tikrą nustatytą tvarką, t. y. pagal kiekvieną paramos tiekėją. Netinkamai buvo apskaitomi ir avansai, išmokami darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis. L. J. nurodė, kad ant sutarties buvo užrašoma atitinkama pinigų suma, bet to neužtenka. Turi būti vedama atitinkama apskaita, o tokio apskaitos registro nebuvo. Į atitinkamus apskaitos registrus nebuvo įraštos ir kuro atsargos. Jos iš karto buvo nurašomos į išlaidų sąskaitą. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti Lietuvos dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš 2006-11-30 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-1/202 dėl Lietuvos rusų dramos teatro ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 01 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. tyrimo matyti, kad minėtu laikotarpiu tvarkant Lietuvos rusų dramos teatro apskaitą buvo pažeista visa eilė biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų dėl ko negalima iš dalies nustatyti įstaigos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31.
Siekiant nustatyti buhalterinės apskaitos reikalavimų vykdymą Lietuvos rusų dramos teatre per kaltinamosios darbo laikotarpį, t. y. nuo 2005-01-01 iki 2005-10-17, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta teismo finansinė ekspertizė.
Patikrinus visą prie bylos esančią ir papildomai išreikalautą dokumentaciją, 2010-03-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1393(09) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-10-17 buhalterinę apskaitą Lietuvos rusų dramos teatre buvo tvarkoma nesilaikant atitinkamų teisės aktų reikalavimų. Nebuvo sudaromi apyvartos žiniaraščiai, atsargos ir kuras nebuvo tinkamai užpajamuojami, o nurašomi į išlaidas, nebuvo tvarkoma autorinių sutarčių analitinė apskaita pagal kiekvieną vykdytoją, nebuvo tvarkoma analitinė apskaita registruose pagal programas, funkcinę ir ekonominę klasifikaciją. Dėl pastarųjų priežasčių iš dalies negalima nustatyti Lietuvos dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios ir jos gynybos prašymu teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės A. S. ir T. Z. visiškai patvirtino aukščiau minėtame ekspertizes akte nurodytas aplinkybes. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, ekspertė T. Z. paaiškino, kad ekspertizės akto išvados galėtų būti dar griežtesnės. Ekspertų darbas buvo apsunkintas dėl to, kad dokumentai buvo nepilnai užpildyti, buvo daug netvarkos. Nebuvo sudarytos suvestinės, reikėjo kiekvieną dokumentą kelti ir tikrinti atskirai, nes vis kažko trūko.
BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatytą už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz. nesusrašomi ir nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai ir pan.). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. atsiranda tik tuo taveju, kai iš straipsnių dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.
Taigi, darytina išvada, kad L. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., yra įrodyta visiškai. Kaltinamoji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Lietuvos rusų dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 17 d.
Spręsdamas L. J. kaltės klausimą, teismas vadovaujasi byloje pateiktais 2006-11-30 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/202, 2010-03-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1393(09), teismo posėdžių metu apklaustų specialistės I. L., eksperčių A. S. ir T. Z. paaiškinimais. Teismas pažymi, kad tiek minėtoje specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte yra nustatyta, kad L. J. darbo laikotarpiu Lietuvos rusų dramos teatre buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl ko kilo atitinkami padariniai - iš dalies negalima nustatyti Lietuvos rusų dramos teatro turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 17 d. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos specialistė bei ekspertės. Taigi, kaltinamosios veiksmai visiškai atitinka BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Kartu teismas pažymi, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą, numato savo veikos pavojingas pasekmes, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti. Šiuo atveju L. J., aplaidžiai tvarkydama buhalterinę apskaitą, numatė savo veikos pavojingas pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismo posėdžio metu kaltinamoji teigė, kad ji stengėsi dirbti sąžiningai ir nesiekė kilusių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingu atveju, t. y. nustačius, kad kaltinamoji sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir siekė kilusių padarinių, jos veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 222 str. kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Kaltinamosios teiginys apie tai, kad su autorinėmis sutartimis dirbo ir jų apskaitą tvarkė kitas asmuo laikytinas nepagrįstu, kadangi šią apskaitą, kaip ir visą kitą Lietuvos rusų dramos teatre vykdomą buhalterinę apskaitą, pagal savo pareigas turėjo tvarkyti ir atsakyti už jos tvarkymą būtent kaltinamoji.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. anksčiau neteista, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus m. Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. t. 4, b. l. 98, 101-103). Tokiu būdu, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai baudą, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 str. išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. ir nubausti 20 MGL, t. y. 2500 Lt bauda.
L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus Lietuvos rusų dramos teatrui gražinti buhalterinius dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikta finansinė ekspertizė.
Išaiškinti L. J., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.