Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-231-257/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Data: 2015-02-17
Bylos Nr.: I-231-257/2015
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: R. B.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

2015 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,nedalyvaujant pareiškėjui R. B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti neturtinę žalą 150 000 Lt.

Atsiliepimas

Pareiškėjas R. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (145 b. l.). Skunde (2 b. l.), patikslintame skunde (10–11 b. l.), prašyme (133 b. l.), atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (146 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja. Pareiškėjas R. B. skunde bei patikslintame skunde nurodė, kad buvo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 1998-2005 metų laikotarpiu, tiksliai datos nepamena, 25 paras administracinio arešto. Kamera, kurioje jam teko būti, buvo antisanitarinės, avarinės būklės. Nebuvo lovų, tik mediniai gultai, tarp gulto lentų tarpų buvo pilna parazitų ir tarakonų, o kameroje pilna graužikų (pelių ir žiurkių). Nebuvo lango, trūko ventiliacijos ir patalpoje buvo drėgna, kameroje nebuvo vandens, todėl atsigerti galėdavo tik tada, kai vesdavo į tualetą, tada vandens įsipildavo į plastmasinę tarą. Į dušą nebuvo nuvestas. Jam trūko oro, o grynas oras patekdavo tada, kai atnešdavo maistą. Maistas buvo prastos kokybės ir jo energetinė vertė nesiekė 1000 kcal. Kameroje nebuvo tualeto, tik talpa su dangčiu, kurio turinį galėdavo išpilti kartą per dieną. Kameroje buvo rūkoma, nors kameroje buvo 3–4 žmonės, kurie per dieną surūkydavo 10–15 cigarečių, o jis tuo metu nerūkė. Jis rūkė nuo 2007 m. iki 2011 m., o iki šiol nerūko, pasivaikščioti į lauką nevesdavo, nėra pasivaikščiojimo kiemelio.

Buvo periodiškai ir naujoje areštinėje, kuri yra Telšiuose Karaliaus Mindaugo g. nuo 2010 m. iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Naujoje areštinėje buvo pažeidžiamos jo teisės, nes nevesdavo pasivaikščioti, tualetas nebuvo atitvertas nuo kameros bendros erdvės, tualete nebuvo kanalizacijos alkūnės, kuri sulaikytų vandenį ir neleistų sklisti blogam kvapui, kameroje langas tamsintas ir nedarinėjamas, todėl jam trūko gryno oro. Kameros kampe yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri mato kas vyksta duše, tualete, taip pat mato bendrą vaizdą kameroje. Tualete klozeto nėra, tik skylė grindyse. Buvo draudžiama turėti kompiuterį, televizorių, muzikos grotuvą, nes kameroje nėra rozečių. Buvo draudžiami pasimatymai, atvykusi pas jį žmona iš Klaipėdos negalėdavo su juo pasimatyti, neleisdavo perduoti maisto. Areštinėje duodamas maistas nekokybiškas, jo energetinė vertė nesiekė 1000 kcal. Išvažiuojant etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą neduodavo sauso maisto davinio.

Areštinės Respublikos g. pastato, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų jo sveikatai ir ją žalojo. Dėl tokio kalinimo jam atsirado hemorojus, sutriko skrandžio veikla, atsirado skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, žaizdos, plaučių liga, bet ne dėl rūkymo, nepastovus kraujo spaudimas, galvos skausmai, svaigimas, sutrikęs širdies darbas, depresija. Kalinimas nurodytomis sąlygomis jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad būtų neteisinga apriboti nagrinėjamą laikotarpį iki 3 metų nuo skundo padavimo dienos. EŽT Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Be to, negalėjo kreiptis anksčiau, nes EŽTT nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, o jis moka tik valstybinę kalbą. Prašo priteisti iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagri nėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (150 b. l.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas (19–21, 22–24 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad nuo 1998 m. iki 2011-01-01 vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo” ir Policijos įstaigos veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvarų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009-12-22 įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 bei 1990-2005 m. bylų nomenklatūros ir 2006-2014 m. dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais, visi su Telšių apskrities VPK areštinės nuo 1998 m. iki 2011 m. veikla susiję dokumentai, žurnalai yra sunaikinti, nes jų saugojimo terminas yra nuo trijų iki penkerių metų. Dėl šios priežasties nustatyti pareiškėjo laikymo Telšių aps. VPK areštinėje sąlygas minėtu laikotarpiu nėra galimybės.

Turimais duomenimis, pareiškėjas Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo: 2011-02-08 13.30 val. iki 2011-02-10 13.30 val.; 2012-03-14 16.00 val. iki 2012-03-15 13.30 val.; 2013-07-08 15.00 val. iki 2013-07-09 16.20 val.; 2013-08-19 15.00 val. iki 2013-08-20 16.40 val.; 2013-08-26 16.40 val. iki 2013-08-28 13.20 val.; 2013-09-26 15.00 val. iki 2013-09-27 14.00 val.; 2013-10-17 09.35 val. iki 2013-10-18 13.07 val.; 2013-12-10 14.46 val. iki 2013-12-12 9.00 val.

Pažymėjo, kad 2010 m. vasario 1 d. Telšių aps. VPK persikėlė į naujas patalpas Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo” pakeitimo” Telšių aps. VPK įrengtos ilgalaikio sulaikymo patalpos atsižvelgiant į 33 p. su papunkčiais reikalavimus:

33.6 p. patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; 33.12.4. langų stiklai turi būti skaidrūs, užtikrinantys natūralų patalpos apšvietimą; 33.12.5. vidinis lango arba stiklo paketo stiklas armuotasis arba apklijuotas apsaugine plėvele (iš stiklo paketo vidinės pusės), arba nedužusis; 33.13. patalpų langai grotuojami ir įrengiamos apsauginės signalizacijos priemonės; 33.15. uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų.

Policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymui ( ne ilgiau kaip 48 valandas) Telšių aps. VPK pastate įrengtos 3 dvivietės ilgalaikio sulaikymo patalpos, bendruomenės slaugytojo ir vyresniojo postinio kabinetai iki bus pastatyta nauja areštinė. Kiekvienoje patalpoje įrengtos apšildomos grindys, dušas, pritvirtintos individualios spintelės, taburetės, skaidraus stiklo langai, tualetas, atskirtas pertvara nuo bendro patalpos ploto (pridedamos nuotraukos). Asmenys, laikomi ilgalaikio sulaikymo patalpose, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais (gramais) vyrams, moterims ir nepilnamečiams, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100. Maistą tiekia I. S. Z. individuali įmonė.

Asmenų patalpinimą ir laikymo sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo” nuostatos, kurios laikant pareiškėją Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose pažeistos nebuvo.

Po atliktų Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpų patikrinimų per 2011–2013 metus matyti, kad trūkumų ar pažeidimų neužfiksuota.

Pabrėžė, kad pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų, pasimatymų nesuteikimo, blogo maitinimo Telšių aps. VPK nebuvo gauta. Remiantis Telšių aps. VPK greitosios pagalbos iškvietimo žurnale padarytais įrašais nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d., pareiškėjas skundėsi bloga savijauta ir jam suteikta medicinos pagalba nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadovaujantis LR CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi LR CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiškėjas, kaip jau minėta, pageidauja jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises. Kaip minėta, nėra ir pareiškėjo skundų areštinės administracijai dėl laikymo sąlygų ir įrodymų, kad pareiškėjui dėl tokių laikymo sąlygų pablogėjo sveikata. Kaip konstatuota teismų praktikoje, reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien pareiškėjo teiginio, kad areštinė neatitinka higienos normos reikalavimų ir tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, žalai atlygini nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie areštinės trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07).

Be to, pagal LR CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2014 m. gruodžio 1 d. (pagal spaudą ant voko), o neturtinę žalą prašo priteisti ir už laikotarpius nuo 1998 m. iki 2005 m. ir nuo 2010 m. iki 2013 m., todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuoti pradėtas nuo 2011-12-01, todėl teigtina, kad pareiškėjas į teismą dėl jo laikymo Telšių aps. VPK areštinėje ir ilgalaikio sulaikymo patalpose laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2005 m. ir nuo 2010 m. iki 2014-12-01 kreipėsi praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (138–139, 140–141 b. l.) atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal LR CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2014 m. gruodžio 1 d. (pagal spaudą ant voko), o neturtinę žalą prašo priteisti ir už laikotarpius nuo 1998 m. iki 2005 m. ir nuo 2010 m. iki 2013 m., todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuoti pradėtas nuo 2011-12-01, todėl teigtina, kad pareiškėjas į teismą dėl jo laikymo Telšių aps. VPK areštinėje ir ilgalaikio sulaikymo patalpose laikotarpiu 1998 m. iki 2005 m. ir nuo 2010 m. iki 2014-12-01 kreipėsi praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje yra pateikta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 10 d. pažyma Nr. 86-IL-1123 „Dėl R. B. buvimo Telšių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose” (152 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose laikytas periodiškai nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. Kaip matyti iš atsakovo pateikto atsiliepimo, atsakovas negali pateikti dokumentų, kad pareiškėjas, kaip nurodo skunde ir patikslintame skunde, nuo 1998 iki 2005 metų buvo Telšių apskrities VPK areštinėje, nes tokie dokumentai, vadovaujantis atsakovo nurodytais teisės aktais yra sunaikinti, kadangi jų saugojimo terminas yra nuo trejų iki penkerių metų. Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 1 d. (pagal spaudą ant voko, 4 b. l.), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2011 m. gruodžio 1 d. Atsakovas, atstovaujamas Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 1 d. nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde (2 b. l.), patikslintame skunde (10–11 b. l.), atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (146 b. l.) nurodė, kad būtų neteisinga apriboti nagrinėjamą laikotarpį iki 3 metų nuo skundo padavimo dienos, nes EŽT Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti, be to, negalėjo kreiptis anksčiau, nes EŽTT nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, o jis moka tik valstybinę kalbą. Pareiškėjo nurodytos termino kreiptis į teismą praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 1 d. ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – LR civilinio kodekso nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2011 m. gruodžio 1d.

Iš aukščiau paminėtos pažymos (152 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Telšių apskrities VPK Ilgalaikio sulaikymo patalpose periodiškai buvo laikomas nuo 2012-03-14 iki 2013-12-12 ir tai yra laikotarpis, kuriam ieškinio senatis netaikoma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį laikant suimtą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo Telšių apskrities VPK (2010 m. vasario 1 d. Telšių apskrities VPK persikėlė į naujas patalpas Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai) įrengtos Ilgalaikio sulaikymo patalpos atsižvelgiant į 33 p. su papunkčiais reikalavimus:

Iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 11VL-151 „Dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų, jų sveikatos priežiūros prieinamumo bei tinkamumo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose“ (39–41 b. l.) matyti, kad patikrinimas atliktas komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo atitikties teisės aktams, komisariate esančios sveikatos priežiūros dokumentų analizės, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo analizės, komisariato vadovybės paaiškinimų į pateiktus klausimus įvertinimo būdu. Patikrinimo metu nustatyta:

- Komisariatas į naujas patalpas persikėlė 2010 m. vasario 1 d. Policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymui (ne ilgiau kaip 48 valandas) komisariato pastate įrengtos 3 dvivietės ilgalaikio sulaikymo patalpos, bendruomenės slaugytojo ir vyresniojo postinio kabinetai iki bus pastatyta nauja areštinė. Pagal Policijos areštinių veiklos optimizavimo 2009-2015metų programą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.5-V-473, naujos komisariato areštinės statyba numatyta 2012 metais. Šiuo metu sulaikymo patalpose laikomų asmenų sveikatos priežiūros grindžiama policijos areštinėms nustatytais teisiniais pagrindais.

- Kiekvienoje sulaikymo patalpoje įrengtos apšildomos grindys, dušas, pritvirtintos individualios spintelės, taburetės, skaidraus stiklo langai, tualetas, atskirtas pertvara nuo bendro patalpos ploto. Patikrinimo dieną sulaikymo patalpose asmenų nebuvo. 2010 metais bei 2011 m. I pusmetį sulaikymo patalpose vidutiniškai buvo laikomi 3 asmenys per parą.

- Asmenys, laikomi sulaikymo patalpose, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais (gramais) vyrams, moterims ir nepilnamečiams, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m, kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100. Maistą gamina I. S. Z. individuali įmonė. Sulaikymo patalpose laikomo vieno asmens maitinimui per parą skiriama 10 Lt. Komisariatas turi Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-10-19 išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 62, suteikiantį teisę verstis maisto tvarkymu. Leidžiamas produktų grupių asortimentas: viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas).

-Kiekvienas asmuo, laikomas sulaikymo patalpoje, aprūpinamas išvalytu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) ir išskalbtais lovos skalbiniais (užvalkalais pagalvei ir antklodei, paklode). Patalynė sandėliuojama laikantis higienos reikalavimų.

-Komisariatas turi 2001-01-29 Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 1859, išduotą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti nuo 2011-01-31 bendruomenės slaugos paslaugas komisariato Viešosios tvarkos skyriaus ir komisariato Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus areštinėse.

-Komisariato viršininkas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 86-V-227 patvirtino komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinės ir komisariato Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės medicinos punktų nuostatus. Nuostatai parengti atsižvelgiant į SPT prie VRM parengtus pavyzdinius nuostatus, kuriuos Policijos departamentas prie VRM 2009-01-20 raštu Nr. 5-S-364 pateikė apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.

-Medikamentų ir kitų medicinos prekių komisariato asmenims , laikomiems sulaikymo patalpose, perdavimo, priėmimo ir apskaitos tvarka įdiegta. Ji nustatyta Telšių apskrities VPK areštinėse laikomiems asmenims gydytojo išrašytų medikamentų, kitų medicinos prekių perdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu komisariato viršininko 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 86-V-37.

-Bendruomenės slaugytoja R. D. turi Specialiosios praktikos slaugytojos licenciją Nr. SPL-31543, suteikiančią teisę verstis bendruomenės slaugytojos praktika, išduota 2004-09-16 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Licencija perregistruota tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. Tl-777. Bendruomenės slaugytojos pareigybės aprašymas, atsižvelgiant į SPT prie VRM 2008-10-30 pažymoje Nr. 11VL-72 pateiktus siūlymus, pakeistas komisariato viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 86-V-l 10.

-Komisariatas turi galiojantį leidimą-higienos pasą Nr. LH-121, 2010-11-11 išduotą Telšių visuomenės sveikatos centro, kuris suteikia teisę užsiimti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla (bendruomenės slauga).

Atsakovas pateikė Telšių visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. AP-1-20 (48–49 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. kovo 15 d.). Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (HN 37:2009), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 2009-09-29, reikalavimais. Policijos areštinėje laikomiems asmenims maistą paruošia ir pateikia areštinei S.J. Z. įmonė pagal sudarytą ir patvirtintą savaitinį valgiaraštį. Maistas atvežamas policijos transportu termosuose. Patiekiamas maistas atitinka LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinės mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vielose, patvirtinimo” patvirtintas fiziologinės energinės vertės normas ( pagal turimą iš anksto sudarytą 10 dienų valgiaraštį vienam areštantui per dieną tenka vidutiniškai iki 2245,8 kcal (HN 37:2009 8 p.). Maitinimo tvarka atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo” reikalavimus (areštantai maitinami 3 kartus per dieną, nepilnamečiai 4 kartus per dieną, 1 asmens maitinimui skiriami apie 10 litų). Pagal įvertintą 2012-03-15 valgiaraštį mitybos bendras kaloringumas paskirstomas: 34% sudaro pusryčiai, 41% – pietūs, 25% – vakarienė (HN 37:2009 9 p.). Areštinės darbuotojai sveikatą pasitikrinę, išklausę higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymą teisės aktų nustatyta tvarka (HN 37:2009 14 p.). Tikrinimo metu areštinėje laikomi 4 sulaikytieji. Jų laikymui yra 6 kameros (3 ilgalaikio ir 3 trumpalaikio sulaikymo). Ilgalaikio sulaikymo kamerose 6 vietos (HM 37:2009 18 p.). Kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė). Sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara.( HN 37:2009 20 p.). Areštinės kameros vėdinamos per langus ir veikiančia mechanine patalpų vėdinimo sistema (HN 37:2009 23 p.). Areštinės patalpų sienos, grindys, lubos lygios. Grindų ir sienų danga atspari drėgnam valymui bei dezinfekcijos medžiagų poveikiui (HN 37:2009 27 p.). Kamerose yra baldai (lovos, spintelės, stalas, suolas). Areštantams išduodamas minkštas inventorius ( čiužinys, pagalvė, antklodė) ir švarūs lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (HN 37:2009 31 p.). Švariems lovų skalbiniams, kitam minkštajam inventoriui laikyti yra atskira patalpa (HN 37:2009 32 p.). Asmens sveikatos priežiūrai užtikrinti areštinėje yra medicinos punktas. Jo leidimas-higienos pasas Nr. LH-121, išduotas 2010-10-23, galioja neterminuotai (HN 37:2009 34 p.). Visos areštinės patalpos valomos kiekvieną dieną drėgnu būdu (HN 37:2009 49 p.). Patalpų paviršių dezinfekcijai naudojamos priemonės (chlorkalkės, Microbac forte) registruotos, turi saugos duomenų lapus, autorizacijos liudijimą naudojimo instrukciją. Naudojamos laikantis tinkamumo naudoti terminų ir priemonės gamintojų instrukcijų (HN 37:2009 50 p.). Kamerose buitinių atliekų surinkimui yra tam skirtos talpos (HN 37:2009 51 p.). Kamerų švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi patys areštantai. Tam jie aprūpinti valymo inventoriumi. Bendro naudojimo patalpas ir kamerų pagrindinį valymą atlieka įstaigos valytoja (HN 37:2009 52 p.). Areštinės patalpose vykdoma profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Sudaryta sutartis (Nr. 111-274/07 2007-12-01) su UAB „Dezinfa“ (HN 37:2009 53p). Asmenys, patekę į areštinę, tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais ir švarinami sanitarinėje švarykloje (HN 37:2009 55 p.). Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami UAB „Gieveta” skalbykloje (sutarties Nr. 04/006 2004-05-06) (HN 37:2009 58 p.).Tikrinimo metu nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Telšių areštinė, esanti Karaliaus Mindaugo g. Nr. 1 Telšiai, atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apskaitos žurnalo kopiją (25–27, 28–30 b. l.), Įvykių paieškos pažymas (31–37 b. l.), Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims maisto paruošimo ir teikimo viešojo paslaugų pirkimo – pardavimo 2012-11-16 sutartį Nr. 86-IL-3065 (42 -44 b. l.), Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo 2013-09-03 aktą Nr. 63VMIP-65 (45-47), Mėginių tyrimo protokolus Nr. 822 M 1, Nr. 1339 M 1, Nr. 1339 Ch 1(54–53 b. l.), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalą (54–57 b.l.), Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitą (58-59 b. l.), Kenkėjų kontrolės paslaugų 2013-08-19 sutartį Nr. ŠL-P-2013/86-IL-3114 su priedais (60–64 b.l.), Greitosios pagalbos iškvietimo žurnalo kopiją (65–84 b. l.), fotolentelę apie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpų kameros įrengimą (85–89 b. l.), patvirtinančią, kad ilgalaikio sulaikymo patalpų kamerų įrengimas atitinka aukščiau paminėtiems teisės aktų reikalavimams, o vaizdo stebėjimo kameros nefiksuoja sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (Reikalavimų 33.15 p.), ilgalaikio sulaikymo patalpų išplanavimą (158 b. l.), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų, laikomų policijos ilgalaikio sulaikymo patalpose, paskirstymo žurnalo kopiją (154–159 b. l.).

Taigi, teismas atsakovo pažeidimų dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka kalinimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais.

Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos kopijos (95–131 b. l.) matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje ) 2013-04-26 metu nustatyta, kad pareiškėjui užfiksuota nuo 2012 m. skrandžio opa, kairės pėdos sužeidimas, operacija dėl sinusito. Pareiškėjas, būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ilgalaikio sulaikymo patalpose, dėl sveikatos jokių nusiskundimų nereiškė, todėl teigti, kaip nurodo pareiškėjas, kad buvo sužalota jo sveikata, nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai tyčia vilkino baudžiamąją bylą, dažnai be tikslo jį etapuodavo iš Alytaus pataisos namų į Telšių apskrities VPK. Teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą – administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė