- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-376/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- L. I.
- Advokatai
- Gintaras Andrijauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. I. gynėjo Gintaro Andrijausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 22 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje L. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o būtent:
L. I. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23 val. 35 min. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, Šakiuose, būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį -menamą pasikėsinimą pagrobti jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. ir L. E., pasivijęs nukentėjusįjį V. S., bendrais veiksmais su D. K. ir L. E. tyčia sudavė mažiausiai šešis smūgius rankomis ir spyrė kojomis V. S. į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdijimus kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kaušelyje, kraujosruvas apatinėje lūpoje su gleivinės įtrūkimu, kairiame antakyje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavė mažiausiai vienuolika smūgių rankomis ir spyrė kojomis V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybinius smulkius odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas rankose, kojose ir nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia spyrė mažiausiai vieną smūgį koja V. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas pilvo sumušimą pasireiškusį kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko V. S. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę nukentėjusysis mirė, tai yra tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. S..
L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23 vai. 35 min., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini), Šakiuose, būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po V. S. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenė negerbimą elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgius rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke - vokų išoriniame kampe, dešinėje ausyje - smilkinyje, lūpų kairiame kampe - žande su muštine žaizda, pilve - kairiame šone, paviršinį odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23 vai. 35 min., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini), Šakiuose, būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po V. S. ir E. N. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenė negerbimą elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ištraukė pasislėpusį po automobiliu nukentėjusįjį V. V., tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame antakyje, skruoste, odos nubrozdinimą ir sumušimą kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi L. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2011 m. lapkričio 4 d., 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. sausio 20 d., taip pat Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. birželio 20 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas L. I. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog jis kaltinamas trijų nusikaltimų padarymų, už kuriuos jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, suimtasis iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, nėra saistomas glaudžiais socialiniais ryšiais, anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. I., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Kaltinamojo L. I. gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Anot gynėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas tik deklaratyviai nurodė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslą. Apygardos teismas neįvertino to, ar byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad L. I. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, iki suėmimo paskyrimo mokėsi, todėl nedirbo, gyveno su tėvais. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. I. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jo motina yra charakterizuojama teigiamai. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Juolab, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.
Kaltinamojo L. I. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. I. gynėjo skundas atmetamas.
Kaltinamojo gynėjo skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, susijusių su L. I. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, klausimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog L. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo A. M., nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto, teismo ekspertizės centro specialisto išvados ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys.
Kauno apygardos teismas pratęsė L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. I. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų (tyčinį nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors L. I. yra jauno amžiaus, o inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki suėmimo paskyrimo L. I. atžvilgiu jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas; Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu suimtasis pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Nors L. I. iki suėmimo paskyrimo mokėsi, gyveno su tėvais, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis mokyklos išduotoje pažymoje charakterizuojamas patenkinamai, kaip konfliktuojantis su klasės draugais ir mokytojais asmuo. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis L. I. yra teistas, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir galimai įvykdė naujas nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai manyti, kad jo ryšys su motina nėra itin glaudus, pastaroji neturi galimybių teigiamai įtakoti sūnaus elgesio. Todėl gynėjo skunde minimos aplinkybės, jog L. I. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, nėra pakankamai reikšmingos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad L. I., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) pagrindas ir juo pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai.
Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir dar vieną kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y., kad kaltinamasis L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Pagal formuojamą teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš suimtajam inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, jog jis, be kita ko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte; tokia nusikalstama veika apibrėžiama ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam iki suėmimo paskyrimo šioje byloje jau buvo išreikštas valstybės pasitikėjimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, kokiomis kaltinamas ir šioje byloje, padarymo. Šios pirmiau paminėtos aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kitam kaltinamajam šioje byloje nėra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės L. I., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. I. gynėjo Gintaro Andrijausko skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.