- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- TA-291-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01955-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2 000 Eur neturtinę ir 49,45 Eur turtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d., apie 10.00 val., pareiškėjui būnant Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 40, valstybės tarnautojai atliko kratą, kurios metu pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti. Krata buvo baigta apie 12.00 val. ir tik tada pareiškėjas buvo grąžintas į kamerą. Po kratos, grąžinus nuteistuosius į kamerą, jie turi būti supažindinti su kratos protokolu ir pasiteirauta, ar yra pretenzijų, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Kameroje esantys daiktai buvo suversti. Pareiškėjas, apžiūrėdamas savo daiktus, pastebėjo, kad turtas buvo išniokotas, sudraskytas; patikrinimo metu patikrino parfumeriją, kuri pareiškėjo buvo palikta neuždaryta, o pareigūnai ją sumetė tarp kitų daiktų, todėl viskas ištekėjo ant laiškų, nuotraukų. Pareiškėjo chalatas buvo numestas kampe, taip pat matėsi, kad jo siūlės buvo ardytos. Dokumentai buvo suglamžyti, suplėšyti. Pareiškėjas pateikė sugadintų daiktų sąrašą ir jų piniginę vertę (49,45 Eur).
3. Pažymėjo, kad kratą atlikę pareigūnai ne tik sugadino pareiškėjo turtą, tačiau savo elgesiu neužtikrino saugumo, nesielgė taip, kaip pagal įstatymą turėjo elgtis. Buvo sugadinti daiktai, dokumentai, o tai pareiškėjui sukėlė emocinę žalą. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų leista dalyvauti kratoje, tačiau pareigūnai neleido. Pareigūnai rodė nepagarbą, neprisistatė, nesupažindino su informacija, nepasiūlė pasilikti, nesupažindino su kratos protokolu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė emocinės būklės pablogėjimą, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Patirtus išgyvenimus ir padarytą materialinę žalą prašo atlyginti pinigais.
4. Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Nurodė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai Vilniaus PN atlikinėjo kratą, tačiau pareiškėjas dėl, galimai, sugadintų daiktų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnis, nėra kreipęsis, todėl neturi informacijos, susijusios su pareiškėjo skunde minimais teiginiais dėl daiktų sugadinimo. Atsižvelgiant į tai, negalėjo plačiau pasisakyti dėl kratos metu, galimai, pareiškėjo sugadintų daiktų, nes apie minėtą įvykį informacijos neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kratos protokolu.