Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2017 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-92652534-17 K. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 150 Eur baudą už tai, kad jis 2017 m. kovo 23 d. 22.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Nesutikdamas su priimtu nutarimu K. K. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti nutarimą ir bylą dėl mažareikšmiškumo nutraukti.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutarimu skundo netenkino. Nurodė, jog ANK 12 straipsnyje nėra numatyta galimybė bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo, kai padarytas ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas. Be to, teismas K. K. tėvų A. K. ir I. K. parodymus vertino kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš esmės nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui, kaip institucijai, turinčiai teisė nagrinėti tokio administracinio nusižengimo bylą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutarimu K. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 150 Eur baudą. Klausimą dėl nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu nesprendė, nes ANK 12 straipsnyje nėra nurodyta, kad ANK 424 straipsnyje numatytą nusižengimą galima pripažinti mažiau pavojingu. Teismas nuobaudą paskyrė atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, amžių, nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir vadovaudamasis ANK 44 straipsniu pažeidėjui paskyrė 150 Eur baudą, t. y. puse ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalios baudos. Apeliaciniu skundu K. K. atstovas advokatas R. Kairys prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šilutės rajono apylinkės teismui. Mano, kad teismas padarė esminį pažeidimą, t. y. paskelbė, kad bus nagrinėjamas K. K. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Kelių policijos 2017 m. kovo 29 d. nutarimo, tačiau pasisakė dėl administracinio nusižengimo bylos ir ją iš esmės išnagrinėjo.Nurodo, kad nagrinėjant bylą iš naujo Šilutės rajono apylinkės teisme nebuvo ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodyti pažeidimai. Nors apygardos teismas nurodė, kad tik teismas galėjo nepilnametį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir paskirti nuobaudą, tačiau šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nepilnametį asmenį administracinėn atsakomybėn patraukė ne teismas, o Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto atstovo, nesprendė klausimo dėl nepilnamečio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, o tik paskyrė administracinę nuobaudą. Remdamasis išdėstytu, tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pareigūno, neturinčio tokių įgaliojimų, t. y. pažeisti ATPK 260 straipsnio 1 dalies (ANK 609 str. 1 d.) reikalavimai. Mano, kad šiuo atveju patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galėjo tik teismas.Apelianto manymu, nors institucija, priėmusi nutarimą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau paskirta nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl nėra teisinga. Be to, mano, kad pati padaryta veika dėl mažareikšmiškumo turėtų neužtraukti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad neįvertinta susiklosčiusi situacija: padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, pažeidimą K. K. padarė būdamas nepilnametis, yra išklausęs vairuotojų kursą ir išlaikęs teorinį mokyklinį ir VĮ „Regitra“ egzaminą, todėl jam suteikta teisė vairuoti transporto priemonę su vairavimo mokytoju. Pažymi, kad jis vairavo kartu su tėvu, kuris tik trumpam buvo išlipęs iš automobilio, o jis tuo metu tik apsuko automobilį vietinės reikšmės keliuke. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas pavažiavus tik keliasdešimt metrų. Be to, sustabdžius tuoj atskubėjo ir tėvas. Tvirtina, kad toks pažeidimas turi būti vertintinas kaip mažareikšmis. Pažymi, kad Policijos komisariatas nutarimą priėmė neišklausęs pažeidėjo ir neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nors prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi K. K. skundo netenkino, nes kritiškai vertino liudytojo K. K. tėvo parodymus. Anot apelianto, teismas nepagrįstai vien vadovaudamasis ANK 4, 12 straipsnio nuostatomis nurodė, kad padaryto pažeidimo negalima pripažinti mažareikšmiu. Teigia, kad šiuo atveju teismas tuo atveju, kai ANK nėra numatytas administracinės teisenos bylos nutraukimas dėl mažareikšmiškumo, privalėjo vadovautis Baudžiamojo kodekso nuostatomis (BK 8 str. 2 d.). Apelianto įsitikinimu, vertinant mažareikšmiškumo požymius BK 37 straipsnio prasme, laiko tarpas per kurį iki automobilio atėjo tėvas, nepaneigia pačio nusižengimo mažareikšmiškumo. Nei teismas, nei institucija, priėmusi nutarimą, visiškai nepagrįstai nevertino tai, kad pažeidimas padarytas dėl lengvabūdiško pasitikėjimo, dėl trečiųjų asmenų įtakos. Be to, vienas nepilnametis vaikas nebuvo paliktas. Jis automobilį apsuko automobilyje sėdint mamai, jokių automobilių nei pėsčiųjų aplinkui nebuvo, todėl pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių eismo saugumui. Kelio ruože, kur padarytas pažeidimas, nėra intensyvus eismas, o tai taip pat rodo pažeidimo mažesnį pavojingumą. Dėl nurodytų aplinkybių prašo bylą nutraukti ANK 635 straipsnio pagrindu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą. Nurodo, kad šiuo atveju nustatyta, kad šeimos instruktoriaus automobilyje tuo metu nebuvo, kaip to reikalaujama 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintoje tvarkoje. Šiuo atveju ne tik, kad nebuvo šeimos instruktoriaus automobilyje, tačiau ir mama, sėdėdama automobilyje leido daryti nusižengimą, nors žinojo, kad K. K. negali važiuoti be šeimos instruktoriaus. Mano, kad nėra jokio pagrindo nutraukti nusižengimo bylą.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniu skundu pašoma bylą dėl padarytų pažeidimų grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad prašoma bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantas prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau atmetus šį reikalavimą, prašo bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

Dėl padarytų pažeidimų

Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėję bylą iš esmės, pripažino K. K. padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 150 Eur baudą Apeliantas tvirtina, jog teismas padarė esminį pažeidimą, todėl priimtas nutarimas turi būti naikinamas, kadangi nors teismas nurodė, kad nagrinėja K. K. skundą dėl Tauragės apskrities VPK priimto nutarimo, tačiau pasisakė ne dėl skundo pagrįstumo, o išnagrinėjo bylą iš esmės. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas buvo įpareigotas bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti nutarimą, nes Tauragės apskrities policijos komisariatas neturėjo teisės priimti nutarimą nepilnamečiam asmeniui. Kaip matyti iš skundžiamo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimo, teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo nurodytus argumentus, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo iš esmės ir pripažino, kad K. K. padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė baudą. Išklausius teismo posėdžio protokolo garso įrašą, nustatyta, kad teismas posėdžio metu pranešė, jog nagrinės K. K. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2017-03-29 nutarimo. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nors teismas posėdžio metu neteisingai nurodė nagrinėjamą dalyką (skundą), tačiau išnagrinėjo bylą iš esmės, t. y. sprendė ne skundo pagrįstumo klausimą, o pasisakė dėl paties nusižengimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad visos proceso šalys žinojo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2017-03-29 nutarimas yra panaikintas ir kad apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Teismo posėdžio metu dėl padaryto nusižengimo aplinkybių pasisakė pats pažeidėjas, jo atstovas advokatas R. Kairys, buvo apklausti liudytojai, t. y. teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismo manymu, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nedarantis nutarimo neteisėtu. Apelianto atstovo įsitikinimu, nagrinėjant bylą iš naujo, nebuvo ištaisyti apeliacinio teismo nurodyti pažeidimai, t. y. nepilnametį asmenį administracinėn atsakomybėn patraukė ne teismas, o policijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, kuris neturėjo tokių įgaliojimų. Mano, kad yra pažeista ANK 609 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokia apelianto išdėstyta pozicija. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 23 d. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė A. A. K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Šis administracinio nusižengimo protokolas nėra panaikintas ar kitaip pripažintas negaliojančiu, todėl teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi šiame administracinių nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto manymu, administracinio nusižengimo protokolo surašymas ir yra asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, todėl, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, administracinio nusižengimo protokolą turėjo surašyti teismas.ANK 589 straipsnio 49 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 424 straipsnį pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Iš ANK 608 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo surašymą, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas rašomas siekiant užfiksuoti padarytą nusižengimą. Tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą, sprendžiama, ar jame užfiksuotos aplinkybės yra pagrįstos ir ar yra pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, t. y. priimti nutarimą. Kadangi šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nepilnamečiam asmeniui, todėl spręsti klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn – priimti nutarimą, turėjo teismas (ANK 614 str.). Nagrinėjamu atveju teismas ir priėmė nutarimą, kuriuo patraukė K. K. administracinėn atsakomybėn, t. y. pripažino kaltu padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti, todėl tenkinti reikalavimą gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo.

Dėl nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu

Apelianto atstovas prašo nusižengimą pripažinti mažareikšmiu ir vadovaujantis ANK 635 straipsniu bylą nutraukti.Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo K. K. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvu, kad tuo atveju, kai ANK nenumato galimybės padarytą nusižengimą pripažinti mažareikšmiu, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso normomis ir vadovaujantis BK 8 straipsnio 2 dalimi pripažinti nusižengimą mažareikšmiu. Be to, mano, kad vadovaujantis BK nuostatomis yra pagrindas pripažinti nusižengimą padarytą dėl lengvabūdiškumo, dėl trečiųjų asmenų įtakos. Pirma, Administracinių nusižengimo kodekse nėra nurodyta, kad tuo atveju, kai ANK nereglamentuoja konkrečių atvejų, turi būti vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normomis. Antra, ANK reglamentuoja atvejus, kada padarytas nusižengimas gali būti pripažintas mažiau pavojingu ir kada tokiu pagrindu byla gali būti nutraukta, todėl tik ANK nuostatomis šiuo atveju turi būti remiamasi sprendžiant klausimą dėl nusižengimo pavojingumo ar, kaip įvardija apeliantas, nusižengimo mažareikšmiškumo. Nesant ANK nustatyto pagrindo pažeidėjo nusižengimą pripažinti mažiau pavojingu, ir neturint jokio teisinio pagrindo vadovautis BK nuostatomis sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su nusižengimo pripažinimu mažiau pavojingu ir dėl pažeidimo padarymo dėl lengvabūdiškumo, iš esmės nesvarstytini.

Dėl nuobaudos dydžio

Apelianto atstovas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, ATPK 30¹ straipsniu, mano, kad paskirta bauda yra per griežta, todėl yra pagrindas paskirti mažesnė baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Pažymėtina, kad nusižengimas yra padarytas 2017 m. kovo 23 d., todėl nagrinėjant šį nusižengimą vadovaujamasi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso normomis. ANK 34 straipsnio 5 dalis reglamentuoja švelnesnės nuobaudos skyrimą nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. šis straipsnis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi ATPK 30¹ straipsnio nuostatą. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuobaudos dydžio, vadovaujamasi ANK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą iš esmės, pripažino K. K. padarius jam inkriminuojamą nusižengimą ir vadovaudamasis ANK 44 straipsniu paskyrė baudą. Teismas įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ANK 36 str.), jauną amžių, nusižengimo pobūdį. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir sprendė, kad 150 Eur bauda atitinka teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskirta nuobauda yra per griežta.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad visų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.Bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu, jokių administracinių nusižengimų iki tol nėra padaręs, jų nepadarė ir iki šios bylos nagrinėjimo. Duomenų, kad K. K. dirbtų ir gautų pajamų, nėra. Nusižengimą padarė baigęs vairavimo kursus ir išlaikęs teorinį mokyklinį ir VĮ „Regitra“ egzaminą, o tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nusižengimą daro mažiau pavojingu negu jis būtų padarytas asmens, nebaigusio vairavimo kursų ir nemokančio vairuoti automobilį. Nėra ir duomenų, paneigiančių, kad pažeidėjas pavažiavo nedidelį atstumą vietinės reikšmės kelyje, kas taip pat mažina nusižengimo pavojingumą. Be to, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidėjas iš karto pripažino padaręs nusižengimą, dėl to labai gailėjosi. Visų nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, kad paskirta net minimali nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje atsižvelgus į ANK 44 straipsnio nuostatą, yra per didelė pažeidėjui. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą atsižvelgia ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas užtruko ilgą laiką dėl Institucijų klaidų. Nors nusižengimas padarytas 2017 m. kovo 23 d., tačiau nutarimas priimtas tik 2017 m. spalio 26 d. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą mažinti nuobaudą.Atsižvelgęs į pažeidėjos atsakomybę švelninančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, materialinę padėtį, pažeidimo padarymo pobūdį, jo pavojingumą, teigiamą pažeidėjos asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, ilgą bylos negrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos ir jos sudaro pagrindą pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą ir apeliantui paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 50 Eur. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskyrus tokią baudą, bus įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir paskirtą piniginę 150 Eur baudą sumažinti iki 50 Eur.

Nutartis neskundžiama.