- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-213-102/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Romualdas Januška (pran.)
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovui J. J., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-87-739/2009 pagal V. B. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarei Vitalijai Jocienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti testatorės E. B. 2006 m. rugpjūčio 4 d. testamentą, patvirtintą Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti paveldėjimo pagal testamentą procedūrą iki teismo sprendimo priėmimo pagal šį ieškinį. Nurodė, kad 2008 m. vasario 3 d. jis sužinojo, kad jo motina visą savo nekilnojamąjį turtą – tris namus ir 10 ha žemės sklypą bei santaupas testamentu paliko savo broliui atsakovui J. J.. Jo motina eilę metų sirgo centrinės nervų sistemos ligomis, nevaikščiojo, buvo II grupės invalidė, mirė nuo onkologinės ligos, todėl, sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentas neatitinka tikrosios jo motinos valios, todėl naikintinas CK 1.89 str. 1 d. ir 1.91 str. 1 d. pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo V. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino ir 2009 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra E. B., mirusios 2008 m. sausio 27 d., sūnus, o atsakovas jos brolis. E. B. 2006 m. rugpjūčio 4 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko atsakovui. Ieškovas ginčija šį testamentą tuo pagrindu, kad testamento sudarymo metu E. B. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y. CK 5.16 str. 2 d. bei 1. 89 str. numatytais pagrindais. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl savo motinos psichinės būsenos testamento sudarymo metu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. B., sudarydama testamentą atsakovo naudai, juo pasitikėjo ir siekė, kad pastarasis pasirūpintų jos turtu ir padėtų jos sūnui. Visi liudytojai patvirtino E. B. buvus sveiko proto ir besirūpinančia sūnumi. Byloje surinktuose medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad E. B. būtų sirgusi kokia nors psichine liga. Teismas padarė išvadą, kad pateikti įrodymai nepatvirtina, kad E. B. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Mama E. B. testamento sudarymo metu buvo labai silpnos sveikatos, sunkiai suprato savo veiksmus jo atžvilgiu. Atsakovas J. J. pažadėjo jam padėti, rėmė pinigais, tačiau jam priekaištauja, kad pinigai iš mamos asmeninių santaupų gali greitai baigtis.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad jo sesuo E. B. iki pat jos mirties buvo stiprios dvasinės pusiausvyros ir, testamento surašymo metu, psichine liga nesirgo. E. B. jis pažadėjo, kad visą jos paliktą turtą jis atiduos ieškovui V. B. per ilgesnį laiką, pamokant, kad pinigų pragyvenimui reikia užsidirbti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Sprendžiant testamento galiojimo klausimą pagal CK 1.89 str. 1 d., būtina įvertinti testatoriaus būseną testamento sudarymo metu, t.y. nustatyti galėjo ar negalėjo asmuo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Byloje nustatyta, kad E. B., mirusi 2008 m. sausio 27 d., 2006 m. rugpjūčio 4 d. testamentu (b.l. 8) visą jai priklausantį turtą paliko atsakovui J. J.. Ieškovas V. B. testamentą prašo pripažinti negaliojančiu, nurodydamas, kad dėl sveikatos būklės jo motina E. B. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrodymų, kad E. B. būtų sirgusi liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo motina dėl ligos nesuvokė savo veiksmų reikšmės. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tretysis asmuo testamentą patvirtinusi notarė Vitalija Jocienės paaiškino, jog, tvirtinant testamentą, nekilo jokių abejonių dėl testatorės E. B. psichinės būklės (b.l. 78). Kad testatorė buvo šviesaus proto iki pat jos mirties, nesirgo jokia psichine liga, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai P. L., E. J., S. P. ir B. M. (b.l. 78, 90). Liudytojos ir atsakovas patvirtino, kad E. B. sirgo onkologine liga, testamentą atsakovo naudai sudarė, siekdama pasirūpinti sūnaus ateitimi. Pats ieškovas 2008 m. gruodžio 3d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą neskirti testatorei pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant byloje įrodymų, jog E. B. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys neįrodytas, ir tuo pagrindu jo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.