Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant A. C.,

vertėjaujant Alicijai Stančinskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus A. C. (A. T.), a. k. . (duomenys neskelbtini), gim. 1977 m. rugpjūčio 30 d., Baltarusijos Respublikos piliečio, dirbančio RAB ,, . (duomenys neskelbtini)“, gyv. Baltarusija, . (duomenys neskelbtini), vedusio, nedirbančio, administracine tvarka Lietuvoje nebausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2018 m. vasario 25 d. apie 21.30 val., Vilniaus rajone, Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką RAB ,, . (duomenys neskelbtini)vardu registruotu krovininiu automobiliu ,,DAF“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba KRONE, Valst. Nr. . (duomenys neskelbtini)nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs po varikliu gabeno 750 pakelių cigarečių ,,Minsk“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2107,50 eurai. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

Nusižengimas įrodytas: A. C. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, labai gailisi (b. l. 2), jo materialinė padėtis sunki, jis augina keturis vaikus, vienas jų neįgalus, todėl norėjo užsidirbti. Šiuo metu dėl nagrinėjamo įvykio jis yra atleistas iš darbo, baudą prašo išdėstyti; suinteresuoto asmens RAB ,, . (duomenys neskelbtini)“ vadovo L. A. K. rašytiniu paaiškinimu, įgalioto atstovo S. D. paaiškinimu teisme, kad krovininis automobilis ,,DAF“ (. (duomenys neskelbtini)), priklauso bendrovei. A. C. dirba bendrovėje nuo 2017 metų. Jis, kaip vairuotojas, buvo įspėtas dėl atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Prašo nekonfiskuoti krovininio automobilio, nes bendrovė nieko nežinojo apie savo darbuotojo vykdomą neteisėtą veiką (b. l. 18-19); administracinio nusižengimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, nuotraukomis, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną krovininiu automobiliu ,,DAF“ (. (duomenys neskelbtini)), A. C. žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių, o tik jų leistiną kiekį. Atlikus krovininio automobilio detalų patikrinimą nustatyta, kad paslėpęs ertmėse prie variklio A. C. gabeno 750 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 2107,50 eurai, kas atitinka 42,15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

A. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (750 pakelių cigarečių) ir vertę (2107,50 eurai), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, jo šeimos turtinę padėtį (šiuo metu neturi darbo), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

A. C. ir suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas prašo nekonfiskuoti krovininio automobilio, nes bendrovė, kaip darbdavys ir krovininio automobilio savininkas, nieko nežinojo apie daromą nusižengimą.

Spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo šioje konkrečioje byloje, teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su administracine nuobauda. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija), ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

Esant tokiam teisniam reglamentavimui, pagrįstai darytina išvada, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Todėl, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ne administracinėn atsakomybėn traukiamo A. C., o jo darbdaviui – RAB ,,, . (duomenys neskelbtini)“ priklausančio krovininio automobilio, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (LAT 2018-02-13 nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. neteisėtai automobiliu gabeno 750 pakelių cigarečių, be krovininio automobilio pareiškėjas nebūtų galėjęs fiziškai gabenti tokio kiekio cigarečių, todėl krovininį automobilį teismas pagrįstai pripažįsta nusižengimo padarymo priemone ir to neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš tiesų, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, o būtent A. C. ir suinteresuoto asmens – RAB ,,, . (duomenys neskelbtini)“ žodinių ir rašytinių paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų, kad RAB ,,, . (duomenys neskelbtini)“ kaip A. C. darbdavys, patikėdamas krovininį automobilį savo darbuotojui, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Priešingai, suinteresuoto asmens pateikti dokumentai (išrašas iš vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų supažindinimo su jomis sąrašas, 2018-02-28 įsakymas dėl atleidimo iš darbo) patvirtina, kad įmonė ėmėsi priemonių, kad jos darbuotojai nedarytų administracinių nusižengimų.

Taigi vien fakto, kad krovininiu automobiliu buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnį, juolab, kad byloje nenustatyta nei vienos iš konfiskavimo sąlygų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, ar aplinkybių, kurios leistų teismui teigti, jog bendrovė nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jai priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. C. (A. T.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą su kontrabandos daiktų (750 pakelių cigarečių ,,Minsk“) konfiskavimu.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.

Nutarimui įsiteisėjus, krovininį automobilį ,,DAF“ (valstybinis . (duomenys neskelbtini)), grąžinti A. C. arba RAB ,,, . (duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18078769843.