- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- II-18-486/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01506-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- R. D. B.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams D. Š., A. J. (A. J.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucijos) 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1395-2025 (ROIK: 25285387749).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1395-2025 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena J. L. atžvilgiu, pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
2. Administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal R. D. B. skundą dėl šiurkščiai pažeidžiamų nepilnametės dukros D. I. B. teisių motinai J. L. manipuliuojant vaiku ir netinkamos vaiko priežiūros.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. D. B. kreipiasi į vaiko teisių apsaugos instituciją su skundu dėl manipuliavimo dukra D. I. B., netinkamos nepilnametės priežiūros, nulemiančios grubius vaiko teisių pažeidimus sisteminiu vaiko motinos J. L. veikimu. Pastarųjų pusantrų metų įvykiai aiškiai parodė, kad vaiko motina J. L. veikia išimtinai prieš dukters interesus, savo elgesiu demotyvuoja dukrą mokslui. 2024-2025 mokslo metais stipriai krito dukters pažangumas ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje. Siekdama nuslėpti šią opią problemą, su kuria dukra susidūrė išimtinai dėl motinos nepriežiūros, tai pateikiant dukrai neva kaip „visiškos laisvės suteikimą“, J. L. ėmėsi priemonių pakeisti dukters lankomą ugdymo įstaigą. Ji specifiniais vaiko auklėjimo metodais, kurie stipriai prasilenkia su pozityvios tėvystės modelio įgyvendinimu, žaloja nepilnametę, grubiai pažeisdama ne tik vaiko teisę į mokslą, bet ir į visavertį poilsį bei turiningą laisvalaikį. Institucijai yra gerai žinoma situacija, susijusi su vaiko motinos J. L. savivale visiškai apribojant vaiko tėvo bendravimą su vienintele dukra D. I. B., motinos visišku nebendradarbiavimu tiek su vaiko tėvu, tiek su institucijomis sprendžiant su dukra susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 punktas reglamentuoja vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius. Šią įstatymo nuostatą visiškai ignoruoja J. L., neužtikrindama dukrai vaiko interesus atitinkančio šios teisės realizavimo. Minėto įstatymo 20 straipsnis užtikrina vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto. Šias vaiko teises užtikrina ir kiti įstatymai. Toliau aptariamas J. L. elgesys aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste prilygintinas smurtiniam elgesiui prieš nepilnameti vaiką. Vaiko motina visiškai neprižiūri nepilnametės dukters, jai yra suteikusi visišką laisvę, neatsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, poreikį ruoštis kasdieniniam ugdymo procesui mokslo metų laikotarpiu. Už šią paauglei reikalingą laisvę motina „mainais“ reikalauja, kad dukra absoliučiai paklustų jos nurodymams, siekiant asmeninės naudos tiek vaiko teisių apsaugos institucijoje, tiek vykstančiuose teisminiuose procesuose su dukros tėvu R. D. B.. Dukrai yra kategoriškai nurodyta duoti specialistams tik su motina suderintus paaiškinimus išklausant vaiko nuomonę, įsakyta nebendrauti su tėvu, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, motyvuojant nenoru ir/arba užimtumu. R. D. B. turi objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad J. L. sąmoningai neužtikrina net minimalaus poilsio režimo dukrai D. I. B.. Suteikusi dukrai visišką laisvę, motina sudarė tokias sąlygas, kuriose dukra yra psichologiškai ir fiziškai išsekusi. Tokios būklės vaiku J. L. yra lengviau manipuliuoti siekiant aukščiau nurodomų savo siaurų asmeninių materialinių tikslų. Visišką dukters nepriežiūrą ir motinos pareigų nevykdymą aiškiai rodo nuolatiniai dukros skambučiai motinai ir pokalbiai su ja po 23 val. Pasitaiko atvejai, kai dukra su motina telefonu bendrauja pirmą ar net trečią valandą nakties. Neaišku, kur ir su kuo tokiu metu gali dukra leisti laiką, tai gali paaiškinti tik tinkamos vaiko priežiūros neužtikrinanti motina J. L.. Tokie naktiniai dukters ir motinos pokalbiai telefonu trunka maždaug 15 minučių. Kitą dieną skambučiai prasideda apie šeštą valandą ryto. Akivaizdu, kad esant nuolatiniam miego trūkumui, ypač kai dukra kitą dieną turi keltis į mokyklą, jos fizinis išsekimas yra neišvengiamas. Pažymėtina, kad J. L. tik iš asmeninių paskatų atvirai toleruoja ir tokiu būdu skatina naktinį vaiko gyvenimo būdą. Natūralu, kad tokio J. L. veikimo pasėkoje, neturėdama pilnaverčio poilsio, nepilnametė dukra buvo demotyvuota mokslams (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur ugdymo procesas reikalauja ypatingų moksleivio pastangų ir įdirbio, kasdieninio susikaupimo. Dukrai būdavo sunku susikaupti ir atlikti užduotis, dėl ko iš pradžių negalėjo, o paskui jau ir nebenorėjo atsakingai mokytis šioje mokymosi įstaigoje. Pažymėtina, kad iki prasidedant J. L. manipuliacijoms, dukra turėjo didelį norą ir motyvaciją mokytis būtent šioje mokymosi įstaigoje, būti šios bendruomenės nare ir tuo labai didžiavosi. Tokias savo nuostatas ji išsakė vaiko teisių apsaugos institucijai ir pirminės vaiko nuomonės išklausymo metu. Nors toks geriausius vaiko interesus grubiai pažeidžiantis motinos veikimas ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams, tačiau J. L. iki šiol sugeba klaidinti vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus, suformuodama dukrai naratyvą, kaip ji turi komunikuoti su specialistais vaiko nuomonės išklausymo metu. Nuosekli vaiko nuomonės išklausymo duomenų analizė, atlikta vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų ir psichologų, vienareikšmiškai liudija aiškų nepilnametės nenuoseklumą bei akivaizdžiai su tikrove prasilenkiančius teiginius, kurie niekaip negali būti pagristi, nes yra tiesios motinos J. L. sugalvoti ir įteigti dukrai. Darytina išvada, kad J. L., siekdama savo siaurų asmeninių tikslų, susijusių su savo materialinės gerovės užsitikrinimu, naudoja nepilnametės dukters D. I. B. atžvilgiu stiprų psichologinį smurtą. Siekdama savo asmeninių tikslų, J. L. neapsiriboja manipuliavimu fiziškai ir psichologiškai išsekinta dukra. Motina J. L. sistemingai moko dukrą meluoti. Dukra nuolat skatinama meluoti ne tik tėvui. Kaip jau buvo minėta, daug J. L. melo atsispindi vaiko teisių apsaugos institucijos atliktuose vaiko nuomonės išklausymuose. Motina skatina dukrą meluoti ir kitoms institucijoms. J. L. kreipėsi i Migracijos tarnybą su prašymu pagaminti naują pasą dukrai. Tiek ji, tiek dukra žinojo, kad pasas yra pas vaiko tėvą, tačiau J. L. net nesikreipė į R. D. B. su prašymu perduoti vaiko asmens dokumentą, o nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, esą dokumentas yra prarastas, kreipėsi į Migracijos skyrių dėl naujo paso dukrai išdavimo. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, R. D. B. vaiko teisių apsaugos institucijos prašo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų vaiko teises reglamentuojančių teisės aktų reglamentavimo aspektu įvertinti šiame skunde nurodytus vaiko motinos J. L. pažeidimus prieš nepilnametę dukrą D. I. B., susiejant juos su rizikos veiksniais vaikui, motinai J. L. manipuliuojant dukra, neužtikrinant vaiko režimo ir sveikos gyvensenos, verčiant vaiką nebendrauti su tėvu, skatinant dukrą meluoti institucijoms.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovė D. Š. atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl skundo argumentų, jog pareiškėjas nori pažymėti, kad jis informavo vaiko teisių apsaugos instituciją apie galimą jo dukters teisių pažeidimą, pateikė visus duomenis, reikalingus J. L. daromo sisteminio pažeidimo faktui konstatuoti. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) D. R.-B. jos prašymu, fiksuojant vaizdo įrašu, jis pateikė papildomus duomenis, sudarančius pagrindą pradėti vaiko motinos J. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne, teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad J. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su J. L.. Dėl R. D. B. skundo 2025 m. rugpjūčio 29 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime motinai rizikos veiksniai nenustatyti, ji tinkamai užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau šiame sprendime yra nustatytas rizikos veiksnys tėvui. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, kad vaiko santykiams su tėvu įtakos turėjo jo, tėvo, netinkamas elgesys su dukra. Taip pat minėtoje nutartyje iš turimų duomenų nustatyta ir patvirtinta, kad R. B. B. yra (duomenys neskelbtini) ir, kaip patvirtina medicininiai dokumentai, dėl to jam pasireiškia (duomenys neskelbtini). Ir kad būtina imtis priemonių vaikui nuo nuolat patiriamo neigiamo emocinio ir psichologinio tėvo poveikio apsaugoti, būtina tėvo ir vaiko draugei praleidžiamą laiką reikšmingai trumpinti ir be nakvynių pas tėvą. Taip pat konstatuota, kad vaikui su tėvu išbūti emociškai sunku, dėl tėvo elgesio būdų ir jos atžvilgiu taikomų emocinių manipuliacijų, būna itin nemalonu, sunku, ji pavargsta, kartais būna tiek emociškai ir psichologiškai išbalansuojama ir sutrikdoma, kad nebegalėdama susitvarkyti su įtampa verkia, kyla noras nusižudyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje nutarta uždrausti R. D. B. vienašališkai, nesuderinus su vaiko motina, atlikti bet kokius veiksmus, ribojančius jos dukros teisę laisvai pasirinkti ugdymo įstaigą, įskaitant, bet ne apsiribojant kreipimąsi į ugdymo įstaigų vadovus, ar jų atstovus su prieštaravimais dėl vaiko lankomos ugdymo įstaigos, ar šios ugdymo įstaigos keitimo. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracini nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia, arba dėl neatsargumo. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju tik tuomet, kai yra įrodyta, kad jis patyrė žalą dėl kito asmens veiksmų. Remiantis ANK nuostatomis, kurios numato, kad administracinė atsakomybė taikoma tik už tam tikrus pažeidimus susijusiais su viešaisiais interesais. Kadangi atlikus administracinį tyrimą, įvertinus turimus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad nepilnametė dėl motinos veiksmų būtų patyrusi žalą, todėl pripažinti nepilnametę nukentėjusiąją nebuvo pagrindo. Įvertinus skyriuje turimą medžiagą J. L. paaiškinimą, atliktą vaiko situacijos vertinimą, kitus rašytinius įrodymus, iš bylos dokumentų matyti, kad nepilnametės D. I. B. motina J. L. tinkamai naudoja tėvų valdžią, tinkamai vaiku rūpinasi, tinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, užtikrina visapusišką vaiko fizinių bei emocinių psichologinių poreikių tenkinimą, rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, ugdymu, yra sudariusi geras buitines sąlygas vaikui augti, tarp motinos ir vaiko yra reikšmingi, tvirti ir saugūs ryšiai. Atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko neveikia vaikų interesais (pvz. vaikais nesirūpina, palieka vaikus be priežiūros, vaikų neauklėja). Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį, veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į Šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata remiantis teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.156 straipsnis reglamentuoja, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Tėvų įtempti, priešiški santykiai, geranoriškumo stoka, negarantuoja vaikui ramios, emociškai ir psichologiškai palankios aplinkos, kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jausdamas abiejų tėvų meilę, globą ir supratimą. Pažymėtina, kad tėvai savo veiksmais turi parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime, t. t. Vaikai išgyvena dėl konfliktų tarp jam artimų žmonių. Tėvams, kaip suaugusiems, sąmoningiems asmenims, atsakingiems už savo nepilnamečius vaikus, tenka pareiga elgtis teisingai, sąžiningai ir protingai, siekiant užtikrinti pirmiausia savo vaiko gerovę ir saugumą, o ne patenkinti asmeninius interesus ar įskaudinti vienam kitą. Tėvų konfliktai daro ypatingą žalą vaiko emocinei būklei, abiem pusėms demonstruojant vienas kitam priešiškumą, vaiką apima netikrumas, nesaugumas. Vaiko gerovė, jo saugumas – vienas svarbiausių vaiko poreikių, todėl vaiko atstovai savo veiksmais neturi daryti neigiamos įtakos vaikui ir jo situacijai, kenkti vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu ir kt. Tačiau neabejotinai tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai, be atitinkamų specialistų pagalbos, kartu galima tikėtis geranoriškumo pačių skyrium gyvenančių vaiko tėvų tarpusavio santykiuose, kai, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, laikomasi susitarimų, ieškoma konstruktyvių kompromisų ir sprendimų, dedamos realios pastangos ir veiksmais parodomas realus noras, kad vaiko vaikystė būtų siejama su pozityvumu, gera savijauta, jaučiant abiejų tėvų rūpesti. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis bei vadovaudamasi ANK 621–626 straipsniais, Institucija teismo prašo palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, Nr. VVTAIT-ANR_N-1395-2025, nepakeistą ir R. D. B. atstovės advokatės R. Narbutienės skundo netenkinti.
III. Teismo posėdyje duotų parodymų turinys
5. Pareiškėjas R. D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liudytoja apklaustos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo (duomenys neskelbtini) R.-B., toks jos elgesys yra sisteminis. Jis pasireiškia ne pirmą kartą, kai yra paprašomi duomenys, vėliau pradedama administracinė teisena, ir vėliau tai nutraukiama. Tai buvo 2024 m. gegužės 8 d., kai jam paskambino R.-B., gavusi pranešimą neva tai iš jo vaiko mamytės, kad skriaudžiamas vaikas. Pasakė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, tada paprašė bilietų, viešbučių registracijos. Įvyko susirinkimas vaikų teisėse, ir buvo nuspręsta pradėti administracinę teiseną dėl neteisingų parodymų davimo vaiko teisėms. Kai jis kreipėsi turėdamas duomenų, bendraudamas lygiai taip pat su jo dukros aplinka, su mokytojais, kad dukra ateina išvargusi, kad ji eina net (duomenys neskelbtini). Mamai buvo labai svarbu išimti dukrą, iš šios mokyklos. Dukra yra demotyvuota, ir žymiai lengviau yra demotyvuoti nuvargusį ir išsekintą vaiką. Jis nežino ar mama maitina, ar nemaitina dukrą, bet ji dažnai grubiai elgiasi su dukra, ji kelią balsą, dukrą vadina pernelyg valgia, stora. Tai yra jo pati gražiausia, protingiausia dukrytė, (duomenys neskelbtini) metų. Kol neįsijungė vaikų teisės su savo pagalba, iniciatorius buvo jo dukros mamytė J. L.. Kai prašydavo vaikų teisių pagalbos padėti suvesti su mama, kad pasikalbėti ir viską išsiaiškinti, jie jį stūmė į teismą. Jie čia nieko negali padaryti. Vaiko teisių visko ko paprašydavai, atsisukdavo prieš jį, jeigu apskųsdavai kažkokį jų priimtą neteisingą nutarimą. Jis turi konkrečias dienas ir valandas kada dukra nebūdavo namuose ir skambindavo mamai, kad pranešti kur ir su kuo yra. Tai ką sakė B., buvo viskas filmuojama, į jos klausimus atsakant apie naktinį būdą, tai buvo 3 konkretūs klausimai. Mama neužtikrina dukters poilsio rėžimo, kad pokalbiai su dukra vyksta nakties metu ir jų ne vienas, ne du ir ne dešimt. Mama skatina dukros naktinį gyvenimą, vaikui duota visiška laisvė. Tai mamytės barteris padarytas su dukra, kad dukra gali būti kur nori, kada nori su viena vienintele sąlyga, kad nebendrautų su tėčiu. Mėginama pakreipti kažkur į kitą pusę. Mama gi sako, kad nemuša dukros, mama nešaukia, mama įleidžia į namus, dukra turi kur apsikloti. Tai yra ne apie kalbą, tai yra manipuliatyvus smurtas dukrai siekiant suformuoti (duomenys neskelbtini), o mamai papildomai užsidirbti. Mama yra prisidengusi dukra kaip skydu. Su dukra negali susiskambinti. Mama yra užblokavusi. Rašo mamai laiškus, ji kaip robotas su ja bendrauja, sako kad dukra su juo nenori susitikti, pats tarkis su vaiku. (duomenys neskelbtini) m. jis vedė ir mama suprato, kad katino dienos baigėsi. Pasiėmė dukrą, nuteikė ją prieš tėtį ir tai tęsiasi du metus. Mama apkaltinusi tėtį teismų iniciavimu pati manipuliuoja dukra. Ir ta nepriežiūra dėl kurios administracinė teisena turėjo būti skiriama, pasireiškė manipuliatyviu mamytės elgesiu. Kai mamytė ant lėkštės padėjusi visišką laisvę dukrai, daryk ką nori, skambink kam nori, pumpuok kiek nori interneto. Dukra (duomenys neskelbtini) metų yra daranti absoliučiai viską ką nori, išskyrus vieną dalyką – gink Dieve nesusitik su tėčiu, o daugiau gali daryti ką nori. Čia yra pagrindinė manipuliacija. Tai yra naktinio būdo skatinimas, visiškas laisvės suteikimas kada nori, tada grįžti. Ir tas didžiulis melas dėl sveikatos, dukra gyvenime neturėjo sveikatos problemų. Ji buvo labai sportiška mergaite, yra (duomenys neskelbtini). Kai vaiko teisės uždėjo ribojimus tėčiui, staigiai buvo nuimti visi užsiėmimai. Liko tik (duomenys neskelbtini). Ji būdavo išvežama 8 valandoms į (duomenys neskelbtini) ir kiek jai duodavo tiek ir (duomenys neskelbtini). Vyko didelis augimas, dukra 12 cm per metus užaugo. Didėjo antsvoris, pati vieną kartą atėjus pas jį sakė „oi ne, ne, ne aš nevalgysiu jau priaugau 4 kg, man valgyti dabar negalima“. Čia viskas apverčiama taip lyg tėtis čia skųstų vaiką, jį kažkur tai sekiotų, jį verstų (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) mokyklą iš 200 stojančiųjų priėmė 24 vaikus. Ji turėjo gabumų, buvo patenkinta, ją gyrė pedagogai iki (duomenys neskelbtini) klasės, kol mamai nekilo noras staigiai pakeisti mokyklą. Tada prasidėjo vaiko teisių rengiamos apklausos. Pirmoje apklausoje vaikas pasako, kad nori (duomenys neskelbtini), jai labai patinka. Tėtis čia jau nušalintas nuo dukros reikalų, jis negali nei versti, nei neversti. Per vėliau vykusią apklausą, vaikas jau dvejoja. Taip išeina, kad per nepilnus metus iš didžiulio noro (duomenys neskelbtini), vaikas jau nebenori (duomenys neskelbtini). Kad dukra (duomenys neskelbtini) bent dvi valandas per dieną, tai buvo bendras tėvų sprendimas. Paskui tuo apkaltinamas tėvas, nes pas tėtį ji turi laikytis šitų susitarimų, pas mamą yra visiška laisvė. Čia yra bandoma įrodyti, koks tėvas tyronas, smurtautojas, net ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi šitie dalykai buvo ant jo užmesti pačioje pradžioje, nieko neįrodžius. Kai mama parodė vaikų teisėms, kad vaikas parašė, jog nori nusižudyti, vaikų teisės sureagavo už 24 dienų. Vaiko teisių atstovų akys krypo į tėčio pusę. B. pokalbio metu 3 kartus patvirtino, kad jai pilnai užtenka duomenų įrodyti, kad vyksta naktiniai pokalbiai, nesilaikoma rėžimo, buvo viskas filmuojama. Ir niekas dabar nežino kur šie duomenys yra. Nors jie turi būti saugomi 2 mėn., jie per tuos 2 mėn. su advokate mažiausiai 2 kartus kreipėsi dėl šių duomenų išreikalavimo. Kaip ir numatyta vaikų teisių apsaugos 24 punkte, kokiu pagrindu duomenys yra saugomi. Jis mamai siūlo bendradarbiauti, ji jam atsakė – „bendrauk su vaiku, o ne su manim“. Jis nesiūlo jai bendrauti su juo, o bendradarbiauti. Vaikų teisės padaro taip, kad tu pats pasijauti kaltas, pasako, kad su mama viskas gerai, čia su tavim netvarkoj. Nepatinka – eik kreipkis į teismą. Todėl čia ir esame dabar. Mama siekia atkeršyti tėčiui, papildomai užsidirbti. Yra vaiko duomenų anketa ir nurodo dukra, kad nenori su tėčiu matytis, tėtis ją vargina labai. Tai perrašyta iš 2023 m. vasario 6 d. vaiko apklausos anketos. Dukrai yra formuojamas (duomenys neskelbtini). Dukra yra lojalumo konflikte. Prieš du metus tėtis buvo gerai vertinamas. Jokio spaudimo J. L. jis nedaro, kaip ji sako. Mama naudojasi vaiku, kas yra šventvagiška iš viso. Čia tėvai turi spęsti tokius klausimus neįtraukiant vaikų. Iš pradžių ant tėvo buvo išpilta purvo vonia, tada buvo finansiniai reikalavimai. Turi pagrindą manyti, kad B. veikia suinteresuotai, sistemingai. Kai jis buvo vaiko teisėse, pokalbyje su B., prašė, kad būtų pakviestas trečias asmuo, nes iš jo buvo šaipomasi. Buvo priimtas sprendimas, kad negali eiti į mokyklas domėtis dėl dukros. Jis net nežinojo į kokias mokyklas dukra eis. Viskas yra daroma slaptai iš piktybinių ambicijų jam. Visada kol nevėlu galima klaidas taisyti, žmonės klysta suklydo ir mamytė, pasirinko ne tą bendravimo būdą. Mėgino nupirkti dukrą. Tai dukros pirkimas už laisvą laiką, kad ji nebendrautų su tėčiu. Kai motinai parašydavo, kada galima susitikti su dukra, iš jos negaudavo atsakymo, sakė kalbėkis su dukra. Dukra buvo veikiama ir santykiai bei sveikata blogėjo tėčiui visiškai nedalyvaujant. Tėtis negalėjo versti dukros (duomenys neskelbtini), nes mama buvo nutraukusi visus susitikimus. Visa dukros sveikata tenka motinai. Motina nutraukė būrelius, nuėmė (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) mokyklos istorijoje jo dukra gavo iš specialybės dvejetą. Ta perspektyvi (duomenys neskelbtini). Atbėgo mokytojas pas direktorių pasakė, kad jis nežino ką daryti. Ji atėjo, pasakė, kad ji (duomenys neskelbtini) namuose. Tai koks (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iškrypsta jeigu žmogus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) motinos iniciatyva. Kai ji (duomenys neskelbtini) vasarą, ji visą vasarą (duomenys neskelbtini), jis buvo paslėptas. Tai ką (duomenys neskelbtini), ji vasarą (duomenys neskelbtini). Ji buvo perkama, kad tik su tėčiu nebendrauti. Taip tėtis nėra baltas ir pūkuotas, jeigu susitarta, kad dvi valandas dukra (duomenys neskelbtini), ji turėdavo (duomenys neskelbtini). Taip buvo susitarta ir su jos mama, ir su mokytojais. Tokie mokyklos buvo reikalavimai, jeigu nori ten likti. Tėtis niekada nebuvo pakėlęs rankos, dukra nėra mačiusi tėčio girto. Jis nesijaučia šventas ir viską padaręs santykiuose su mamyte, bet dėl dukros, kad ji būtų laiminga padarys viską, ir mama tai žino. B. patvirtino, kad jai užtenka pateiktų duomenų, kad vaikas yra neprižiūrimas ir šitie duomenys staigiai dingsta.
6. Pareiškėjo atstovė advokatė Renata Narbutienė teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas R. D. B. kreipėsi į vaiko teisių instituciją, dėl netinkamos vaiko priežiūros, dėl manipuliavimo vaiko motinos veiksmais. Netinkamos vaiko priežiūros. Vaiko pažeidimus, motinos suinteresuoto asmens šioje byloje veiksmais. Vertindamas situaciją, pareiškėjas nurodė, kad mama 1.5 metų laikotarpiu tėvui buvo ribojama teisė įgyvendinti jo valdžią. Mama veikė prieš dukters interesus, demotyvuodama dukrą mokslui. Kaip pareiškėjas ir minėjo, dukra praėjo didelę atranką, įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. 2024 m. vaikas buvo demotyvuojamas mokslams (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mama vaikui suteikė visišką laisvę, palaipsniui ėmėsi pakeisti mokyklą. Su tokias auklėjimo metodais, kurie tikrai yra nepozityviai tėvystei, vaiko poilsio rėžimo pažeidimu, nepilnametė yra žalojama, pažeidžiama vaiko teisė į šeimos ryšius. Tėvas skunde nurodė, kad turi objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad vaiko mama neužtikrina dukters poilsio rėžimo. Suteikta visiška laisvė, nulėmusi tokių sąlygų susidarymo, kada dukra yra psichologiškai, fiziškai išsekusi, kad mama išsekusiu vaiku galėtų lengviau manipuliuoti. Siekti savo siaurų materialių tikslų. Pareiškėjas nurodė nuolatinius dukros skambučius nakties metu, mamai. Tokia informacija buvo pateikta vaikų teisių apsaugos institucijai. Buvo vertinama vaiko situacija, buvo priimtas vertinimo sprendimas, 2025 m. rugsėjo mėn. buvo gautas skyriaus pranešimas dėl priimto nutarimo, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pačiame nutarime buvo paaiškinta, kad susipažinti su administracinio nusižengimo byla, gali tik ANK 57 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodyti asmenys, bei 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys. Tai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir nukentėjusį administracinio nusižengimo byloje. Toks atsakymas šokiravo tiek ją, tiek jos atstovaujamąjį. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į instituciją, kad būtų leista susipažinti su šiuo nutarimu. Kreipėsi į vaikų teisių instituciją su prašymu dėl nutarimo, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Prašė susipažinti su bylos medžiaga, kurioje buvo atliktas tyrimas dėl J. L. veiksmų, neužtikrinant vaikui saugios aplinkos, neprižiūrint vaiko, ANK 73 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos veikos požymius. Pateikus prašymą, buvo gautas pranešimas, kad pradėta administracinė byla, jų prašymas laikomas kaip skundas. Su bylos medžiaga susipažino. Iškilo daug klausimų, kad bylos medžiaga yra neišsami. Nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Šią poziciją aiškiai išreiškė teismui, teikdami rašytinius paaiškinimus. 2025 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu prašė išreikalauti esminius duomenis, pareiškėjo susitikimo vaiko teisių institucijoje su B., fiksuotus duomenis. Šie duomenys sudarė pagrindą patraukti vaiko motiną administracinėn atsakomybėn, pagal ANK 73 straipsnį. Institucija, patenkinus teismui prašymą, įsipareigojo pateikti reikšmingus duomenis. Tačiau po paskutinio posėdžio paaiškėja, kad tokių duomenų institucija nėra išsaugojusi. D. Š. buvo pavesta, kad šiuos duomenis išsaugos. Nepasirūpino, jų neišsaugojo. Šioje byloje šių duomenų nenaudojo. Institucija padarė grubius pažeidimus, neanalizavo, neapklausė asmenų. Nagrinėjamas dalykas išėjo iš skundo ribų. Visa informacija ir sudaro pagrindą nuspręsti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ar nebuvo. J. L. sako, kad su dukra nakties metu, būnant namuose susiskambina, o tėvo pozicija yra kitokia. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis nėra pasiekta. Nusižengimas buvo tirtas neišsamiai, jis yra priimtas neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti panaikintas, o klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo. Prašoma vadovautis rašytiniais paaiškinimais, kuriuose yra aiškiai matyti, kad vaikų teisės užsiima manipuliacijomis. Mama vaiko mokyklą pakeitė savavališkai, vaiko mokykla buvo pakeista neteisėtai. Tai gali būti negrįžtamos pasekmės tolimesniame vaiko gyvenime, su netinkama vaiko priežiūra.
7. Institucijos atstovė D. Š. teismo posėdžio metu palaikė nutarimą ir paaiškino, kad papildomai pridurti nieko neturi, viskas yra išdėstyta raštu. Prašo pareiškėjo skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta, tai buvo gauta užduotis. Pagal skundą spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo J. L., dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Užduotis buvo gauta po atliktos vaiko situacijos vertinimo. Rinko visus duomenis, kurie susiję su pareiškimu, su atliktu vaiko situacijos vertinimu, su pirminiais paaiškinimais, pirminėmis nuomonėmis, visą medžiagą esančią sistemoje, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens apklausomis. Suformuotoje užduotyje nebuvo nurodyta kokių duomenų pagrindu. Pridedama arba vaiko situacijos vertinimas, arba pareiškimas. Kažkas buvo pridėta, bet šiuo metu įvardinti negali. Šie pridėti duomenys sudarė administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Viskas kas buvo pridėta, yra administracinėje byloje. Užduoties nėra pridėtos, nes neįmanoma jos pridėti. Pas R. B. klausė apie situaciją, ji sakė, kad buvo filmuojamas nuomonės išklausymas. Pareiškėjas teikė jai išklotines, bet pasidomėjus, vaizdo įrašas jau nebuvo išsaugotas, jis yra saugomas 2 mėnesius. Tai jau buvo po pareiškėjo susitikimo su ja. Kai buvo susitikę su pareiškėju, jis sakė, kad B. teikė medžiagą 3 kartus. Atsakė pareiškėjui, jeigu bus sistemoje, viską pridės į bylą. Tikrino sistemoje, ar yra pridėta medžiaga. Viskas yra vertinama, visa visuma. Žiūrima ar padaryti vaiko teisių pažeidimai, ar anksčiau buvo padaryti. Jeigu buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, tai duomenų buvo pakankamai, kadangi iš visos esančios rašytinės medžiagos nenustatyta, kad vaiko teisės būtų pažeidžiamos, nes vaikas yra prižiūrimas, su mama vaiko santykiai geri. O vien tos išklotinės, kad vaikas prisijungė naktį prie Wi-Fi nėra pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Tyrė vaiko teisių pažeidimą dėl galimos nepriežiūros. J. L. buvo apklausta pagal pareiškėjo skundą, pagal nurodytas aplinkybes. Buvo pateikti įrodymai. Tokių duomenų, kad būtų vaiko teisių pažeidimas, nebuvo nustatyta. Nėra duomenų, kad mama skatina vaiko naktinį gyvenimą. Garso ir vaizdo įrašo sistemoje nebuvo. Jis saugomas tik dviem atvejais – jeigu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, arba vieno iš įgaliotų atstovų prašymu. Garso vaizdo medžiaga buvo daryta. Jie jungiasi per specialią nuorodą prie „Body“ kamerų. Vaizdo ir garso įrašų ji neperžiūrėjo.
8. J. L. apklausiama kaip suinteresuotas asmuo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje, gali pasakyti tik kaip ji prižiūri vaiką. Vaiko tėvas visus rodytus išrašus, kai norėjo įrodyti, kad vaikas turi naktinį gyvenimą, tai yra ne tiesa. Gali argumentuoti kiekvieną vaiko vėlesnį skambutį. Negali būti pasijungimas telefono prie Wi-Fi, ar prie mobilių duomenų, kaip įrodymas tai yra technika. Vaikui niekada nebuvo aiškinama ar telefoną įjunk prie Wi-Fi, ar prie mobilių duomenų. Tokio pokalbio niekada net nebuvo. Niekaip to neribojo. Jis net pati nežiūri prie ko jos telefonas yra prijungtas, ar mobilius duomenis naudoja, ar Wi-Fi, tai yra visiškai vienodai. Techniniai dalykai niekaip negali būti nagrinėjami. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra įmonės telefono numeris. Dėl ko būdavo skambinama jai, nes jos butas yra per du aukštus. Dukra miega pirmame aukšte, ji miega antrame aukšte. Jeigu vaikas naktį pabunda, jie turi susitarimą neiti naktį kai tamsu, lipti laiptais, o skambinti telefonu. Jie taip praktikuoja, netgi būdamas vaikas vonioje nerėkia per visus namus, o paskambina. Tai, kad vaikas tuo metu nebuvo namuose, ar ji jos ieškojo, tai visiška nesąmonė. Ji vakare būna tingi keltis, paskambina jai. Pasikalba kas ją neramina. Ji (vaikas) keliasi anksti, 6.00 val. Jeigu yra savaitgalis, nemato nieko blogo jeigu ir vėliau naudoja duomenis. Mokinasi vaikas gerai, gydytojai kažkokių nepriežiūros simptomų nemato. Vaikas turi draugų, gerai mokosi, džiaugiasi pakeista mokykla. Pagaliau vaikui nebereikia (duomenys neskelbtini). Vaikas turi labai didelę (duomenys neskelbtini). Ji buvo verčiama (duomenys neskelbtini) labai daug metų. Kadangi tai buvo (duomenys neskelbtini) mokykla, begales valandų reikėjo (duomenys neskelbtini). Kadangi stovėjimo pozicija yra visada ta pati, pradėjo (duomenys neskelbtini). Jai labai skauda (duomenys neskelbtini). Buvo tam tikros veiklos sustabdytos, nes pati dukra paprašė. Jai naktį, kai pradeda skaudėti (duomenys neskelbtini), sako jai, kad ji jai naktį skambintų, kažkaip tą problemą išspręs. Tie skambučiai nakties metu, jeigu jai yra neramu, ji paskambina. Ji labai stipriai išgyveno, kai tėvas iš jos pasityčiojo, kad ji yra stora. Ji labai tai išgyveno. Naktį dukra jai pati skambina. Ji naktį dukrai niekada neskambina, nežadina vaiko. Tai turėtų būti labai svarbi priežastis, kad jai skambintų. Nėra čia jokio nusižengimo. Ji nepažeidė savo vaiko poilsio rėžimo. Kai buvo iškviesta į apklausą ko klausė, tą ir atsakė. Su R. D. B. skundu buvo supažindinta. Apklausos metu jai buvo užduodami klausimai jai kaip mamai, į kuriuos ji gali atsakyti. Tai buvo klausimai visi susiję su vaiku, mokslais, dienos rėžimu, vaiko nuotaikos, vaiko draugai. Su vaiko tėvu nedraudžia bendrauti, neriboja to. Neriboja tėvui bendrauti su vaiku. D. Š. klausė koks yra vaiko rėžimas, kokia yra dienotvarkė, tą ir pasakojo. Jai vaikų teisės nepateikinėja ką jie turi, ir ji jų neklausia. Ką jie jai užduoda, tą ir atsako. Vaiko teisių tarnybai pasakojo, kodėl jos skambina viena kitai. Tai nereikia vaikščioti laiptais, viena kitos ieškoti. Dukra visada su ja namuose nakvoja. Pas draugus ji nenakvoja. Savo vaikui, kad ji yra valgi, ji nesakė. (duomenys neskelbtini) problemos buvo nustatytos, per keletą paskutinių metų. 2025 m. balandžio 20 d. 22.26 val. buvo skambutis jai iš dukros. Jai labai skaudėjo (duomenys neskelbtini), tai buvo sekmadienis. (duomenys neskelbtini) skausmai vaikui atsirado nuo (duomenys neskelbtini). Labai intensyviai (duomenys neskelbtini). Pas gydytojus neklausė, ar (duomenys neskelbtini) problemos galėjo būti nuo (duomenys neskelbtini). Diagnozes nustato gydytojai. Iš dukros apžiūros gydytojas ir nustatė kokia yra diagnozė. Šios diagnozės atsiradimą nulėmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Domėjosi priežastimis, kokias nustatė gydytojai. Pagrindinė priežastis buvo (duomenys neskelbtini) labai ilgą laiką. Dėl mokyklų kai buvo kalba, tai jau yra sprendžiami klausimai kitose bylose.
9. Liudytoja D. R.-B. teismo posėdžio metu parodė, kad jai yra matyti suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas. Pareiškėjui pateikus pranešimą, kad mama netinkamai rūpinasi vaiku, nesilaikoma poilsio rėžimo, vaikas naktimis galimai nemiega, arba nemiega namuose. Dėl šių aplinkybių buvo vertinama vaiko situacija. Ji bendravo su vaiko mama ir tėvu. Vaiko nuomonė nebuvo su ja išklausyta. Vaiko santykiai su mama yra labai geri, nekyla nesutarimų, gerai sutaria. Duomenų, kad mama nesirūpina vaiku, jų skyriuje gauta nebuvo. Tėčio pozicija, kad mama vaikui leidžia nenakvoti namuose, dėl to vaikas naudojasi ne namuose veikiančiu Wi-Fi, mobiliais duomenimis savo telefone, kadangi Wi-Fi jai yra nepasiekiamas. Jeigu į skyrių pasikreipė su prašymu dėl administracinės atsakomybės taikymo, tai tokie prašymai jos nepasiekia. Tai ne jos kompetencijos nustatyti tokią atsakomybę. Ji yra (duomenys neskelbtini), nėra teisininkė, dėl tokių prašymų yra formuojamos užduotys jų teisininkams. Bendravimo metu su vaiko tėvu, buvo daromas garso vaizdo įrašas. Vaizdo garso įrašas yra saugomas 2 mėnesius. Jeigu nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto vaiko atžvilgiu, tik tokiu atveju terminas yra pratęsiamas, arba jeigu nėra gautas vieno iš tėvų prašymas išsaugoti vaizdo garso įrašą ilgiau. Ji nėra gavusi užduoties pateikti nei vienam iš tėvų daryto garso vaizdo įrašo. Jokių pareiškėjo duomenų rodytų jai jų pokalbio metu, vaizdo įranga nefiksavo. Pareiškėjas atvyko į jų skyrių išsakyti savo nuomonės dėl galimo vaikų teisių pažeidimo. Pokalbio metu pareiškėjas rodė jai išklotinę iš ryšio įmonės. Rodė išklotines pažymėtomis jo vietomis, kurios jo manymu turėtų būti įrodymai, kad vaikas nenakvoja namuose, arba nesinaudoja Wi-Fi veikiančiu namuose. Pokalbis vyko tik pradedant nagrinėti gautą pranešimą. Iš pradžių yra bendraujama su vaiko atstovais pagal įstatymą, pagal poreikį išklausoma vaiko nuomonė, surenkami kiti papildomi duomenys, ir tada atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Su pareiškėju kalbėjosi apie aplinkybes, kurios buvo pateiktos, pokalbis vyko prieš atliekant vaiko situacijos vertinimą. Negalėjo nufilmuoti duomenų, nes jie gulėjo ant stalo. Įranga filmuoja tik tam tikru kampu. Pats pareiškėjas jų pokalbio metu teigė, kad jis jai nepaliks šitų įrodymų, tik gali parodyti. Pareiškėjas sakė, kad išklotines iš ryšių bendrovės gali, bet nepaliks jų. Filmuoti išklotinių negalėjo, nes filmavimo įranga yra pastatoma ant stalo su stovu, ir filmuoja tik kalbantį žmogų. Neturėjo galimybės prijungti prie medžiagos duomenų, nes pareiškėjas pasakė, kad jų jiems nepaliks. Tokios teisės ji neturi iš pareiškėjo reikalauti. Atvykęs pareiškėjas, jų pokalbio metu parodė ryšio išklotines iš ryšio bendrovės. Tai buvo rodmenys, kad vaikas telefonu naudojasi nakties metu. Buvo surinka papildoma informacija, ir vertinant vaiko situaciją, dėl vaiko teisių pažeidimo nustatyta nebuvo. Pokalbis su J. L. vyko vėliau. Pareiškėjo nuomonė buvo fiksuota garso ir vaizdo įrašu. Perkelta į vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą. Tokie yra teisės aktai, ir vaiko situacijos vertinimo tvarka. Pareiškėjas jų pokalbio metu pats pasakė, kad parodo pokalbio metu išklotines, bet išklotinių nepaliks. Pateiktų išklotinių nefilmavo, to padaryti neįmanoma, nes vaizdo įranga taip nefilmavo kai dokumentai gulėjo ant stalo. Neturėjo tikslo filmuoti dokumentų, jos tikslas buvo nufilmuoti jų pokalbį, kad tiksliai pareiškėjo nuomonę užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje. Visus duomenis, kurie buvo gauti pokalbio metu, tai yra užfiksuota vaiko teisių vertinimo duomenų anketoje. Raštu užfiksavo visus pareiškėjo duodamus paaiškinimus, visą išsakytą jo nuomonę, apie jo skyriui pateiktą pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo R. D. B. skundas netenkinamas.
10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
11. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 10 iki 100 Eur.
12. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
13. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.
14. Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena J. L. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad nagrinėta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teisena buvo pradėta pagal tėvo R. D. B. skundą, kuriame jis teigė, jog vaiko motina J. L. piktnaudžiauja tėvų valdžia, manipuliuoja nepilnamete dukra, neužtikrina tinkamos priežiūros, poilsio režimo ir taiko psichologinį smurtą. Nagrinėjant medžiagą nustatyta, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, o 2025 m. rugpjūčio 29 d. atlikto vaiko situacijos vertinimo metu motinos atžvilgiu rizikos veiksnių nenustatyta – konstatuota, jog ji tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, užtikrina vaiko ugdymą, sveikatos priežiūrą, emocinius ir buitinius poreikius, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs saugus ir stabilus ryšys. Tuo tarpu tėvo atžvilgiu nustatyti rizikos veiksniai, o Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyse konstatuota, kad būtent tėvo elgesys, emocinės manipuliacijos ir (duomenys neskelbtini) darė neigiamą poveikį vaiko emocinei būklei, todėl buvo ribotas jo bendravimas su vaiku ir uždrausta vienašališkai spręsti dėl vaiko ugdymo įstaigos. Institucija pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį taikoma tik tais atvejais, kai tėvai tyčia nepanaudoja tėvų valdžios arba ją naudoja priešingai vaiko interesams, t. y. neatlieka ar netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus visų surinktų duomenų visumą, nustatyta, jog motinos veiksmai neatitinka šio administracinio nusižengimo sudėties, o tėvo nurodomi ginčai dėl bendravimo su vaiku ir ugdymo organizavimo patenka į civilinių teisinių santykių, o ne administracinės atsakomybės sritį. Atsižvelgus į įrodymų vertinimo principus, teismų praktiką dėl kaltės turinio nustatymo ir vaiko interesų prioriteto principą, konstatuota, kad nėra pakankamų duomenų administracinei atsakomybei taikyti, todėl, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinė teisena J. L. atžvilgiu nutraukta.
15. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo R. D. B. skundo argumentus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų duotus paaiškinimus, taip pat visą byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatoma, jog tėvai tyčia nepanaudoja tėvų valdžios arba ją naudoja priešingai vaiko interesams, t. y. sąmoningai ir sistemiškai neatlieka ar netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Vien subjektyvūs vieno iš tėvų nepasitenkinimo ar nesutikimo su kito iš tėvų auklėjimo metodais argumentai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu administracinei atsakomybei taikyti.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina J. L., ši aplinkybė pati savaime suponuoja motinos pareigą kasdien rūpintis vaiku ir organizuoti jos ugdymą, poilsį bei buitį. 2025 m. rugpjūčio 29 d. atlikto vaiko situacijos vertinimo metu motinos atžvilgiu rizikos veiksnių nenustatyta. Priešingai, nustatyta, jog ji tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, buitimi, emocine būsena, o tarp motinos ir vaiko yra susiformavę saugūs ir stabilūs ryšiai. Tuo tarpu pareiškėjo – vaiko tėvo – atžvilgiu vaiko situacijos vertinime nustatytas rizikos veiksnys. Antai, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, kad vaiko emocinei būklei neigiamą poveikį darė tėvo elgesys, taikomos emocinės manipuliacijos, taip pat (duomenys neskelbtini), dėl kurios pareiškėjui pasireiškia (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog dėl šių aplinkybių vaikui buvimas su tėvu yra emociškai sunkus, sukelia didelę psichologinę įtampą, o kartais – itin stiprius neigiamus išgyvenimus, įskaitant savižalos minčių atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, buvo sprendžiama dėl būtinybės riboti tėvo ir vaiko bendravimą, trumpinti kartu praleidžiamą laiką ir neleisti nakvynių pas tėvą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo uždrausta vienašališkai, nesuderinus su vaiko motina, atlikti veiksmus, susijusius su vaiko ugdymo įstaigos pasirinkimu ar keitimu. Šios nutarties priėmimas rodo, kad teismas jau buvo nustatęs pareiškėjo veiksmų neatitikimą vaiko interesams, todėl pareiškėjo teiginiai apie motinos piktnaudžiavimą tėvų valdžia šioje byloje vertintini kritiškai. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, jog motinos elgesys sistemingai pažeidžia vaiko teises ir interesus.
18. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl tariamai netinkamo vaiko poilsio režimo, naktinių skambučių ar naudojimosi ryšio priemonėmis savaime nepatvirtina administracinio nusižengimo sudėties buvimo, be to, pareiškėjo teiginiai dėl neva daromo psichologinio spaudimo nebuvo pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad vaikas būtų patyręs žalą ar kad motinos veiksmai būtų buvę tyčiniai, pavojingi ir prieštaraujantys vaiko interesams. Vien techniniai ryšio išklotinių duomenys, juolab, kai jie nebuvo pateikti Institucijai kaip rašytiniai įrodymai, negali būti laikomi pakankamais objektyviais duomenimis administracinei atsakomybei taikyti. Be to, dalis nurodomų įrašų nebuvo išsaugoti, kaip nurodė Institucija, dėl teisės aktuose nustatytų saugojimo terminų pasibaigimo, kas savaime nesudaro pagrindo pripažinti Institucijos veiksmų neteisėtais ar neobjektyviais, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl esą neišsaugotų garso ir vaizdo įrašų reikšmės. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nepaneigia to, jog sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus reikšmingas bylos aplinkybes.
19. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunde nurodomi ginčai dėl vaiko ugdymo, bendravimo tvarkos, auklėjimo metodų iš esmės yra civilinio pobūdžio ir spręstini šeimos teisinių santykių, o ne administracinės atsakomybės taikymo kontekste. Atkreiptinas pareiškėjo ir jos atstovės dėmesys, kad administracinė teisena nėra skirta spręsti tėvų tarpusavio konfliktus ar peržiūrėti teismų jau priimtus sprendimus. Ginčai dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos, ugdymo pasirinkimo ar auklėjimo metodų patenka į civilinių teisinių santykių sritį ir spręstini civilinio proceso tvarka.
20. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas esant intensyviam tėvų tarpusavio konfliktui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir ugdymo klausimų, jau spręstų civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo inicijuota administracinė teisena vertintina ir kaip jo nepasitenkinimo anksčiau priimtais teismų sprendimais išraiška, o ne kaip objektyviai pagrįstas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus. Administracinės teisės priemonės negali būti naudojamos kaip instrumentas spręsti tėvų tarpusavio konfliktus ar daryti netiesioginį spaudimą kitam iš tėvų, ypač tais atvejais, kai ginčai dėl vaiko jau yra išnagrinėti civilinio proceso tvarka ir pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo nuoseklų ir vaiko interesais grindžiamą elgesį, siekiant apsaugoti vaiko teises, kadangi pareiškėjo veiksmai apsiribojo skundo teikimu Institucijai, tuo tarpu realios pastangos bendradarbiauti, laikytis teismų nustatytos tvarkos ar mažinti konfliktą vaiko interesais nebuvo nustatytos.
21. Vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma aiški administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Šiuo atveju Institucija pagrįstai vadovavosi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, skatino tėvus bendradarbiauti, ieškoti kompromisinių sprendimų ir taikyti alternatyvias pagalbos šeimai formas, o ne nedelsiant taikyti administracinę atsakomybę.
22. Atsižvelgdamas į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad J. L. veiksmuose nenustatyta nei tėvų valdžios nepanaudojimo, nei jos panaudojimo priešingai vaiko interesams požymių, ar juo labiau – žalos vaikui faktas, taigi neįrodyta jos kaltė ir nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties institucija pagrįstai, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo R. D. B. atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundas netenkinamas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1395-2025 paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1395-2025 (ROIK: 25285387749) nepakeistą ir pareiškėjo R. D. B. atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.