Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-253-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
2A-253-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01410-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-253-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01410-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1611-767/2014, iškeltoje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei D. R. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. R. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nuo 2014-09-01 pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, pagal kurią iš jo nepilnametei dukrai buvo priteistas 400 Lt kasmėnesinis išlaikymas, kasmėnesinį išlaikymą vaikui iki vaiko pilnametystės sumažinant iki 260 Lt. Nurodė, kad pasikeitė jo finansinė padėtis, jis sensta, sumažėjo darbo apimtis, pradėjo skolintis pinigus iš savo motinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog jo materialinė padėtis nuo 2012 metų iki kreipimosi į teismą dienos būtų iš esmės pablogėjusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neteikė įrodymų apie savo turimą kilnojamąjį ir registruotiną turtą, ieškovas yra darbingo amžiaus ir (duomenys neskelbtini) metų ieškovo amžius neturi įtakos ieškovo įmonės pelno sumažėjimui. Pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu privalo teikti išlaikymą tik vienam nepilnamečiam vaikui, ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas turi sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, taip pat nėra duomenų apie kitus išlaikytinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) R. R. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė D. R. nurodo, kad nėra pagrindo naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, ištuokos metu pasidalytą turtą perleido savo motinai, taip pablogindamas savo turtinę padėtį. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Tvirtina, kad vaikui išlaikyti patiria didesnes išlaidas, nei ieškovas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) R. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 306 straipsnio 1 dalyje 4 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde iš esmės nesuformulavo argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, skunde teigdamas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi, tačiau šį teiginį ieškovas negrindė iš esmės jokiais duomenimis.

Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo (nutarties), kuriuo priteistas (nustatytas) išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

Apeliantas byloje visiškai neįrodinėjo vaiko poreikių sumažėjimo.

Be to, teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius