Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-897-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
A15.-897-791/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00277-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Kaltinamasis
G. R.
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamentas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-897-791/2020
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00277-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.7; 16.19.4; 16.20; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 31 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 454 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 16.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo sunkiasvorę transporto priemone „MAN“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), be leidimo. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 22,50 t., tai yra 4,50 t viršijo leistiną 18,00 t varančiosios ašies apkrovą. Bendroji masė 39,80 t, tai yra 14,80 t viršijo leistiną 25 t bendrąją masę. Taip pat vairuotojas G. R. nurodė pats pasikrovęs krovinį. Patikrinimo metu vairuotojo G. R., paprašius pateikti visus įstatymo privalomus pateikti kontroliuojančiam pareigūnui (einamos dienos ir prieš tai einančių 28 d.) duomenis, tai yra, savo vairuotojo kortelę su duomenimis, tachografo registracijos lapus arba ranka darytus įrašus apie savo veiklos laikotarpius, jis nepateikė duomenų apie savo veiklą už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 9 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 16.02 val., bei nuo 2020 m. liepos 9 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 16.02 val.

Tokiais veiksmais vairuotojas G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 15,3 ir 26,3 punktus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punktą bei Reglamento (BS) Nr. 165/2014 36 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio vairuotoju jis pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. liepos 23 d (darbo sutartis įsigaliojo 2020 m. liepos 22 d)., todėl neturėjo jokių pareigūno prašomų pateikti dokumentų. Paaiškino, jog jo automobilyje esantis tachografas buvo neveikiantis, kodėl, nežino, jis ne specialistas. Važiavo žinodamas, kad tachografas neveikia, nes vykdė tiesioginius darbdavio įrodymus, nenorėjo pyktis su valdžia. Sunku šiais laikais gauti darbą, todėl žinojo, jog jei atsisakys jį iškart atleis. Po šio įvykio, 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbdavys jį atleido iš darbo. Jis paklausė darbdavio kas mokės už padarytus nusižengimus teismo paskirtą baudą, įvyko ginčas, po kurio jis dvi dienas nenuėjo į darbą, todėl ir atleido. Paaiškino, jog supranta savo kaltę, nes žinojo, kad automobilis netvarkingas, be tachografo, turėjo nevažiuoti, atsisakyti, minėtam automobiliui netgi buvo panaikinta privalomoji techninė apžiūra, ji buvo techniškai netvarkingas. Jam prikraudavo krovinį ir darbdavys liepdavo jį vežti, sakydavo, „čia netoli, nuvažiuosi“. Reikėdavo nuvažiuoti apie 1 km. Tuo nedideliu atstumu per dieną jis važinėdavo pirmyn ir atgal. Dėl viršyto tonažo taip pat pripažįsta, nes jam prikraudavo iš akies, kadangi jokių svarstyklių ten nebuvo, krovinių nesverdavo. Šiuo metu jis yra bedarbis, ketina eiti registruotis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jokių pajamų šiuo metu jis neturi, yra išsiskyręs, gyvena su drauge, kuri jį šiuo metu išlaiko.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių G. R. paaiškinimų matyti, jog su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais jis sutinka ir gailisi. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. jis automobiliu vežė pakrautą gruntą, nežinodamas tikslaus svorio. Krovinio vežimo maršrutas buvo (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinio svoris apie 30 tonų (b. l. 4–5).

Tai, kad G. R. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo ir paaiškinimų patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame fiksuotas nusižengimų faktas bei visos jų padarymo aplinkybės (b. l. 2.)

2020 m. rugpjūčio 8 d. 16.02 val. svėrimo aktas Nr. K-062194, iš kurio matyti, kad buvo pasvertas G. R. vairuotas transporto priemonių junginys – transporto priemonė ,,MAN 32.322“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežamas krovinys. Nustatyta, jog transporto priemonių junginio bendroji masė viršyta 15,60 t. (b. l. 3).

Krovinio važtaraštis, iš kurio matyti, jog vairuotojas G. R., krovinio gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nuvežti apie 30 t grunto (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį baudžiama už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Šio nusižengimo padarymas

užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį baudžiama už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

Pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį baudžiama už keleivių ar krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų iš vairuotojo kortelės ar jų dalies už teisės aktuose nustatytą laikotarpį nepateikimą, neužpildytų ar ne pagal reikalavimus užpildytų tachografo registracijos lapų pateikimą ir (ar) privalomų ranka daryti įrašų ar vairuotojo kortelės nepateikimą, ir (ar) privalomų vairuotojo veiklos laikotarpių neįrašymą į vairuotojo kortelę ar vairavimą nenaudojant vairuotojo kortelės. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad G. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 10 dalį, 454 straipsnio 4 dalį. Jis žinodamas, kad automobilis techniškai netvarkingas, be privalomosios techninės apžiūros, sugedusiu tachografu, bei neturėdamas išduotos vairuotojo kortelės su duomenimis, tachografo registracijos lapų arba ranka darytų įrašų apie savo veikslo laikotarpius, darbdavio nurodymu sutiko vežti svarstyklėmis nepasvertą krovinį, bei 14,80 t viršijo leistiną vežti bendrąją 25 t masę. Tačiau, pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, jame nurodė, kad G. R., viršydamas didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą padarė du administracinius nusižengimus numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 459 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, teismas sprendžia, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį turi būti kvalifikuojami tik vieną kartą ir laikomi vienu administraciniu nusižengimu (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti <...>.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju G. R. administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). G. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. R. neteistas, baustas administracine tvarka, išsiskyręs (b. l. 7–11). Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog G. R. nors ir žinojo, kad vairuoja techniškai netvarkingą automobilį, kurio tachografas sugedęs, neturėdamas būtinų dokumentų, bei tai, kad jo vežamas krovinys nebuvo tinkamai pasvertas, taip veikė vykdydamas savo tiesioginio darbdavio nurodymus. Darbdavys jam liepdavo taip veikti, motyvuodamas tuo, jog G. R. nuvažiuojami atstumai nebuvo dideli, apie 1 km. Pirmyn ir atgal jis taip važinėdavo per dieną. G. R. taip elgėsi, nes bijojo prarasti darbo vietą, žinojo, jog jei atsisakys vairuoti tokiomis sąlygomis, bus atleistas iš darbo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog po šio įvykio G. R. buvo atleistas iš darbo (pateikė darbo nutraukimo sutartį), kadangi tarp jo ir vadovybės kilo ginčas, kas turės atlyginti teismo jam paskirtą baudą. Šiuo metu jis yra bedarbis, išlaikomas draugės, ketina registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, G. R. nusižengimų pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus jam mažesnes baudas, negu straipsnių sankcijose numatytos minimalios.

Galutinė subendrinta nuobauda G. R. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

G. R. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje,459 straipsnio 10 dalyje, 454 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį skirti 200 Eur baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalį skirti 200 Eur baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 4 dalį skirti 160 Eur baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 2 00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma DapkevičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 20120744386, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.