- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2-12207-775/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08335-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., G. M. K.
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Linos Ugnės Dzikienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys V. K., G. M. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Lina Ugnė Dzikienė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teisme 2000-06-07 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7425/2000 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Vykdomasis raštas Kauno m. antstolių kontorai pateiktas 2000-06-20. 2001-06-15 buvo atlikti užklausimai dėl turtinės skolininko padėties nustatymo, 2001-06-26 VĮ „Regitra“ nurodė, jog skolininkui priklauso automobilis Opel Ascona, kuris yra areštuotas 2001-06-15 antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymu. 2006-09-28 buvo priimtas patvarkymas areštuoti 11 098 Lt sumą V. K. sąskaitoje Hansabanke ir ją pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2011-04-28 užklausus Gyventojų registro tarnybą paaiškėjo, jog 2003-12-28 skolininkas V. K. mirė. Antstolė 2011-04-28 išsiuntė paklausimą Kauno miesto 12-ajam notarų biurui dėl paveldėjimo, 2011-05-10 gautas atsakymas, jog pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Kauno r. 1-ojo notarų biuro notarei. 2012-01-19 buvo išsiųstas paklausimas minėtam notarų biurui, kuris 2012-01-24 pranešė, jog po V. K. mirties 2003-12-28 jo palikimą priėmė G. M. K. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog skolininko motina palikimą priėmė 2004-03-29.
Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str.).
Šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkas V. K. mirė 2003-12-28, jo palikimą 2004-03-29 priėmė skolininko motina G. M. K. Kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011).
CK 5.63 str. normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).
Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, jog 2001-06-15 teismo antstolio patvarkymu buvo areštuota skolininkui V. K. priklausiusi transporto priemonė, automobilio arešto faktas buvo įregistruotas VĮ „Regitra“, pagal įstatymų nuostatas įpėdinis paveldi visą turtą, negali priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str.. 1 d.), todėl minėtas skolininko turto arešto akto išviešinimas šioje byloje turi būti laikomas tinkamu įpėdinio informavimu apie vykdomą išieškojimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 596 str.,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Pakeisti skolininką V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja G. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.