Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį – 3 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja R. F.;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. 2018 m. liepos 19 d., apie 22.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,00 prom. girtumas), konflikto metu ranka tyčia du kartus ranka sudavė į veidą ir vieną kartą į nugaros sritį savo sugyventinei I. B., taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. Su I. kartu gyvena apie 1,5 metų. Vakar, t. y. 2018 m. liepos 19 d. kartu su Inga namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems išgėrus, apie 22.20 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl namuose esančios netvarkos. Susibarus jis nesusitvardė ir du kartus ranka sudavė nestipriai jai per veidą. Tuomet I. išbėgo iš namų į laiptinę iškviesti policijos. Jis dar norėjo ją pasivyti, kad ji nekviestų policijos. Laiptinėje I. dar sudavė ranka į nugarą ir nuėjo namo. Po kokių 15 min. atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Labai gailisi, kad sudavė I. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis (b. l. 21).

Nukentėjusioji I. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 19 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio A. F. įvyko žodinis konfliktas dėl bute padarytos betvarkės. Sugyventinis supyko ir du kartus sudavė ranka (kumščiu ar delnu pasakyti negali) į veido kairę pusę prie akies ir ausies. Tada ji išbėgo į laiptinę ir pradėjo skambinti į policiją. Būnant laiptinėje jis dar kartą ranka sudavė į nugarą. Tuomet ji nubėgo į apačią, o jis liko bute. Jis savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Bute buvo dviese. Tai įvyko ne pirmą kartą, bet ji pareiškimo nerašė. Bute nieko nesudaužė. Į TME nesikreips (b. l. 7).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. liepos 19 d., apie 22.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša sugyventinis. GMP nereikia. Vaikų nėra. Laukia lauke prie laiptinės (b. l. 5).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 19 d. iš I. B. buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta bei apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 7-8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. K. 2018 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog pranešėja I. B. paaiškino, kad grįžusi iš darbo namuose rado išgėrusį sugyventinį su draugu. Kartu su jais išgėrė porą stikliukų alkoholio, kai sugyventinis staiga griebė jai už kaklo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino. Dėl ko įvyko konfliktas pranešėja nepaaiškino. I. B. buvo labai susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė, buvo akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Smurtu įtariamas A. F. buvo akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3,00 prom. girtumas. Įvykio vieta buvo netvarkinga, sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 12-13).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 19 d. 23.12 val. A. F. nustatytas 3,00 prom. girtumas (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

A. F. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. F. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino. Kaltinamojo teigimu, vartojant alkoholį tarp sugyventinių kilo žodinis konfliktas, jis nesusitvardė ir sudavė du kartus sugyventinei į veidą, nenorėjo, kad sugyventinė kviestų policiją, todėl laiptinėje jai sudavė ranka į nugarą (b. l. 21). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. B. parodymai. Šių asmenų parodymus detalizuoja policijos įvykių registro išrašas (b. l. 5), pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 7-8) bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. K. 2018 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 12).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. F. 2018 m. liepos 19 d. prieš nukentėjusiąją – sugyventinę I. B. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu neįregistravę santuokos, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse. Atsižvelgiant į tai, kad A. F. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. F. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. sutiko su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašė pakirtą bausmę sumažinti (b. l. 46).

Nukentėjusiajai I. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47), prašymų bei skundų negauta.

Dėl A. F. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – A. F. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. F. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs (b. l. 27), teistas penkis kartus, tame tarpe už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiąja (b. l. 29-30, 44-45), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 31-40), dirbantis (b. l. 41). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. F. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis A. F. elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis (b. l. 44-45). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. F. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į A. F. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. 22.48 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 10.47 val. (t. y. viena diena) (b. l. 16-17), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į A. F. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 19 d. 22.48 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 10.47 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.