Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-556-498/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
1S-556-498/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
N. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-556-498/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-10 taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-02-22 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 2 d., 180 str. 2 d. – 7 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-05-10, bausmės pabaiga – 2017-05-10.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 95-10 nutarė tenkinti N. B. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK), 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-10 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 24 d. nutartį ir palikti patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip atlikus būtinąją bausmės dalį.

N. B. skunde nurodo, kad išanalizavus teismo motyvus, matyti kad teismas labiau linkęs iš naujo vertinti charakteristiką ir elgesį bausmes atlikimo metu, atmesdamas komisijos kompetetingumą. Nors pats teismas neginčija, ar komisijos nutarimas atitinka įstatymo ir teises aktų reikalavimus, tai reiškia, kad šis komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmos instancijos teismas vadovaujasi tik prielaidomis. Skunde N. B. nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia šiuo metu padengti viso civilinio ieškinio, nes gaunamas uždarbis pataisos namuose labai mažas.

Nuteistasis skunde rašo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios ko­lonijos 3-iame sektoriuje veikla, griežtai reglamentuojama Lygtinio Paleidimo iš Pataisos įstaigos nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. IR-154 reglamentais, tokiais kaip: Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Kons­titucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kode­ksu (Žin.,2000, Nr. 89-2741), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (Žin., 2002. Nr. 73-3084), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais. Nurodo, kad teismo motyvas, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas, yra neatsakingas ir naikintinas, taip pat visiškai demotyvuojantis ir neteisėtai menkinantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos darbą, bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Nuteistasis skunde teigia, kad taip Kaišiadorių rajono apylin­kės teismas dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais ir tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmė, teisėtumo principo nebuvimas, veiksmingos probacijos vykdymo sistemos nebuvimas.

N. B. skunde rašo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jo pa­darytų nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiur­kštus nacionalinių teisės aktų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Taip pat nurodo, kad LR BVK 143 str. 9 d. įtvirtinta nuostata, kuri nusako nuteistojo teisinę padėtį praėjus metams nuo nuobaudos atlikimo dienos, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, o nuosprendžių ar nutarimu surašymą ir asmens teisines padėties iškraipymo ar apsunkini­mo negalimumą reglamentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R ( 92 ) 17D, todėl toks teismo argumentas turi būti naikintinas.

Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką ir atkreipia dėmesį, kad spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismai neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino nebegaliojančius padarytus vidaus tvarkos pažeidi­mus ir nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesį bausmes atlikimo metu charakterizuojan­čioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuo­jančioms aplinkybėms, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos.

Nurodo, kad teismo sprendimo motyvuotumas reiškia teismo sprendimą kaip teises aiškinimo aktą ir yra vienas svarbiausių teismo sprendimo požymiu. Jeigu dėl dalies išspręstų klausimų nuosprendyje nėra nurodytų motyvų arba jie išdėstyti neaiškiai, visuomet toks nuosprendis naikinamas, kaip neteisingas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat yra konstatavęs, kad na­cionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konsta­tuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomiją. 1994 m. byla, Nr. 16034/90 Van der Hurk prieš Nyderlandus).

Nuteistojo N. B. skundas netenkinamas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 ar 3 dalyse.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis N. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Aukštesnysis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertino visus lygtinio paleidimo kriterijus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį procesiniams sprendimams keliamus reikalavimus, yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis (BPK 362 str.).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę buvo 2 kartus skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. N. B. buvo 4 kartus baustas. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau teismas tai vertina kaip nuteistojo polinkį nepaklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Kad nuteistasis linkęs „apeiti“ tam tikras taisykles atsispindi ir Psichologinės tarnybos išvadoje. Iš Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad N. B. asmenybės charakteristikoje ir kituose vertintinuose kriterijuose daugiau neigiamų apibūdinimų nei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie nusikaltimą nuteistasis situaciją analizuoti ir vertinti stengiasi, tačiau emocijos kalbant apie tai, neadekvačios (juokiasi, šypsosi), nelabai sureikšmina šį įvykį, N. B. buvo normalu naudoti fizinį smurtą ir užpulti gulintį žmogų. Darytina išvada, kad N. B. nestabili asmenybė, kadangi jo elgesys pataisos namuose kintantis. N. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš Psichologinės tarnybos išvados matyti, kad jis neįvertina alkoholio žalos, kadangi nemato neigiamų pusių dėl ko draudžiama nepilnamečiams vartoti alkoholį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimus: už vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir už vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos – žmogaus mirtis. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra nacionalinių teisės aktų ir žmogaus teisių pažeidimas, kaip nurodo nuteistasis savo skunde. Bausmė turi atitikti savo paskirtį nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl įstatymas ir suteikia teismui teisę vertinti ne tik formaliuosius kriterijus numatytus įstatyme, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei vykdydamas teisingumą teismas turi nepažeisti bendrųjų teisės principų ir jais vadovautis. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atliko BVK 157 str. 2 d. 2 p. nustatytą bausmės dalį ir likusi bausmės dalis neturėtų būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Įstatyme nėra numatyta kokia likusi bausmės dalis yra per didelė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (52 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką). Smurtinio elgesio rizika, taip pat artima vidutinei, todėl daroma išvada, kad bausmės, paskirtos N. B. tikslai nebus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad apylinkės teismas analizuodamas nuteistojo duomenis ir spręsdamas dėl N. B. lygtinio paleidimo išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, nuosekliai išvardino visus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendė N. B. lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su kitais apylinkės teismo nutartyje įvertintais kriterijais ir išvardintais motyvais, jų papildomai nekartoja.

Skunde nurodoma, kad tiek teismai, tiek lygtinio paleidimo Komisija atlieka tą pačią veiklą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu galiojantis lygtinio paleidimo instituto teisinis reglamentavimas leidžia teismui vertinti visas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Jeigu tokių aplinkybių visuma nesudaro teismui pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, teismas priima sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Teismai vykdydami teisingumą klauso tik įstatymo, vadovaujasi bendraisiais teisės principais, todėl teismas netvirtindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo nemenkina nei Komisijos darbo nei lygtinio paleidimo instituto, kaip teigia nuteistasis savo skunde, o siekia teisėtumo principo įtvirtinto BVK 5 str. įgyvendinimo.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant konkrečią lygtinio paleidimo taikymo situaciją teismas nevertina įkalinimo įstaigose esančių sąlygų, kadangi tai neįeina į šio teismo kompetencijos ribas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nuteistasis N. B. ir atliko įstatymu reikalaujamos paskirtos bausmės dalį ir atitinka kitus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos ir smurtinio elgesio rizikos vertinimo rezultatus darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus N. B., šis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo N. B. skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas