Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-400/2012 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretysis asmuo – AB bankas „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, nustatė, kad ieškovo neištikimybė neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad dėl nuolatinių nesutarimų ir pykčių, charakterių bei požiūrio į šeimą nesuderinamumo bendras A. V. ir J. V. gyvenimas santuokoje yra nebeįmanomas. Parinkdamas buto, esančio bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, padalijimo būdą, teismas pažymėjo, kad buto padalijimas natūra negalimas, nes butas turi daug bendrų patalpų, be to, buto padalijimas natūra nepriimtinas, nes šalys dėl nuolatinių nesutarimų, pykčių, charakterių bei požiūrio nesuderinamumo kartu gyventi bei rūpintis buto priežiūra negali. Teismas, remdamasis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 86 000 Lt, šalys nustatytos vertės dydžio neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra įsitikinęs, kad ieškovas turi realią galimybę sumokėti atsakovei 43 000 Lt kompensaciją, nes nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus, kuriuos gali parduoti, arba įkeisti bankui už suteiktą paskolą. Teismas atmetė J. V. argumentą, kad minėtame bute artimiausiu metu turėtų apsigyventi neįgalus ieškovės ir atsakovo sūnus G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nes pats G. V. raštu patvirtino, kad nuo 2005 m. gyvena ir dirba Kaune ir grįžti gyventi į Panevėžį neplanuoja. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo iš asmeninių lėšų, todėl šis turtas nelaikytinas bendrąją jungtine nuosavybe ir nedalintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 373,59 Lt o atsakovė – 2945,47 būsto pagerinimo išlaidų, todėl iš A. V. atsakovės naudai priteisė 1 285,95 Lt kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., CK 3.127 str. 3 d., CK3.60 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakovė J. V. susituokė 1979-12-29 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje. (b. l. I t. 27). Santuokoje gimę vaikai A. V. ir G. V. yra pilnamečiai. Šalys pripažino, kad jie daugiau nei šešerius metus neveda bendro ūkio ir nuo 2009 m. kartu nebegyvena, ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Iki tol šalys konfliktuodavo, tarp jų pastovios santarvės nebuvo. Ieškovas sutuoktinę kaltina irzlumu, pretenzijų reiškimu. Gyvenant šalims kartu kaimynai girdėdavo sklindantį triukšmą iš buto. Šios aplinkybės nustatytos pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso santuokoje 1992-07-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. III-5552 pagrindu įgytas trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 86 tūkst. litų vertės. Dėl šio buto padalijimo būdo iš esmės kilo ginčas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė pateiktame atsiliepime prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175, 2007). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Remiantis liudytojų – V. J., N. V., V. J., J. V., A. M., parodymais, nustatyta, kad A. V. ir J. V. gyvendami kartu dažnai konfliktuodavo, pykosi, yra nesuderinamų charakterių. Liudytoju teigimu, konfliktus dažniausiai inicijuodavo J. V.. Ieškovas dėl nesutarimų šeimoje 2009-01-01 išėjo iš namų ir apie metus laiko gyveno Elvyros ir A. M. namuose, vėliau apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini). I. M. ir V. B. argumentai, kad A. V. buvo neištikimas savo sutuoktinei, yra labai abstraktūs, nekonkretūs ir neįrodo ieškovo neištikimybės fakto šalims gyvenant kartu. Byloje nustatyta, kad ieškovas po to, kai 2009 m. pradžioje paliko namus, toliau rūpinosi šeimos poreikiais, 2010-06-17 užsakė naujus buto langus, visą laiką teikė neįgalumą turinčiam sūnui G. V. finansinę paramą. Šiuo metu jis gyvena su kita moterimi, kitą moterį susirado po to, kai galutinai nutraukė santykius su atsakove. Pati atsakovė aiškino, kad norėjo šeimą išsaugoti, ieškovui atleisdavo už jo prasižengimus, bet matyt, jautė nuoskaudas ir dėl to keldavo ieškovui pretenzijas. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. ir J. V. santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai neparodė noro taikytis ir tvirtai pareiškė savo valią nutraukti santuoką bei įvertinus šalių buvusius tarpusavio santykius, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. ir J. V. negali toliau tęsti bendro santuokinio gyvenimo dėl nuolatinių nesutarimų ir pykčių, jaučiamų nuoskaudų.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo

LR CK 3.127 straipsnyje reglamentuojamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o jo 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto priteisti objektyviai neįmanoma. Turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas teismas yra pasisakęs, kad kiti turto padalijimo ne natūra būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės tai, kokios paskirties yra dalytinas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nustatyta, kad Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso santuokoje 1992-07-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. III-5552 įgytas trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 2011-09-29-P buto rinkos vertė, jos nustatymo dieną (2011-09-29) sudarė 86 000 Lt. (b. l. II t. 5-21). Šalys buto vertės dydžio neginčijo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas susideda iš trijų izoliuotų kambarių, turi bendro naudojimo patalpų (koridorius, vonia, virtuvė, tualetas, rūsys). Butas priklauso šalims, jis turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Negalima daryti abejones nekeliančios išvados, kad šalys, nutraukę santuoką, negalėtų dėl tarpusavio nesutarimų bendrai naudotis patalpomis. Paprasčiausiai ieškovas A. V. pats tik nepageidauja butu naudotis, nes gyvena su kita moterimi. Nenustatyta, kad atsakovė J. V. jam trukdytų. Juk ir šiuo metu ji pripažįsta jo teises į butą, jį įleidžia, jo naudojimui paliko kambarį. Kadangi J. V. kitos gyvenamosios vietos neturi, gauna mažai pajamų, nesutinka išsikelti iš buto, už jai siūlomą 43 tūkstančių litų kompensaciją kokybišką atskirą butą nusipirkti sudėtinga, teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo parinktas buto padalijimo būdas neteisėtas, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus lūkesčius. Pirminiame ieškinyje ieškovas sutiko butą palikti naudotis atsakovei. Kadangi atsakovė nesutinka jam sumokėti kompensacijos už tenkančią dalį, todėl butas dalintinas pusiau lygiomis dalimis.

Kadangi buto gyvenamasis plotas 39,97 kv. m. tai kiekvienai iš šalių priklauso 19. 98 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsakovė pageidauja naudojimui gauti kambarį 18,18 kv. m. ploto, o ieškovui paliktina naudotis likusieji du kambariai 8,88 kv. m. ploto ir 12,94 kv. m. ploto, iš viso 21,82 kv. m. ploto. Ieškovui naudojimui tenka 1.83 kv. m. ploto daugiau, nei priklauso nuosavybės teisėmis, todėl nustatant naudojimosi teisę bendromis patalpomis, jam nesuteikiama teisė naudotis rūsiu. Rūsys paliktinas naudotis atsakovei J. V. vienai. Bendram šalių naudojimui lieka vonios kambarys, virtuvė, koridorius ir tualeto patalpa. Kadangi pagal atsakovės J. V. siūlymas ieškovui naudojimui skirti tik vieną kambarį neatitinka jam nuosavybės teisėmis priklausančio buto dalių, tai jam skiriami naudojimui du mažesni kambariai.

Dėl automobilio VW „Passat“ ir priekabos pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe bei kompensacijos už automobilį Opel „Ascona“ priteisimo atsakovei

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-07-17 iš savo darbovietės A. Zapalskio IĮ „Azas“ už 100 Lt įsigijo automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o 2010-04-15 iš V. Š. už 500 Lt nusipirko savadarbę priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. II t. 107-108, 137). Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad minėto automobilio ir priekabos įsigijimo metu, A. V. ir J. V. bendro ūkio nebevedė, darytina išvada, kad ieškovas automobilį VW „Passat“ įsigijo už asmenines lėšas ir šis turtas yra nedalintinas. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ 2012-02-21 pažyma Nr. (1.6-4G-194), nustatyta, kad kelių transporto priemonė Opel „Ascona“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2008-07-23, baigus jos eksploataciją (b. l. II t. 105). Ieškovas pateikė teismui 2010-06-16 sudarytą metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MEG 0913 ir nurodė, kad pardavė automobilį Opel „Ascona“ į metalo laužą už 300 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nebetinkamo eksploatuoti automobilio įkainojimas 300 Lt, parduodant jį kaip metalo laužą, yra visiškai realus. Be to, J. V. nepateikė įrodymų, kad minėto automobilio vertė galėjo būti didesnė. Priteisti jai kompensaciją pagal pirkimui panaudotas lėšas nėra pagrindo, nes automobilis buvo nemažai laiko naudojamas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovės naudai 150 Lt kompensaciją už automobilį Opel „Ascona“, priėmė nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą ir nenukrypo nuo dalijamo santuokinio turto lygių dalių principo.

Teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstai iš atsakovės priteisė turto vertinimo išlaidas, nes atsakovė turto vertės neginčijo. Turto vertę ginčijo ieškovas, siekdamas atsakovei mokėti mažesnę kompensaciją, jeigu butas bus skiriamas jam. Turto vertės nustatymo išlaidos turi likti ieškovui.

Išlaidų advokato pagalbai turėjo abi šalys, atsakovė neginčijo ieškovo reikalavimo nutraukti santuoką, tik laikė, kad santuoka pasibaigė dėl ieškovo kaltės. Teismas nusprendė, kad kalti abu sutuoktiniai. Atsakovė neginčijo ieškovo teisių į butą, tik nesutiko su jo siūlomu turto padalijimo būdu. Butas padalintas iš esmės pagal atsakovės pasiūlymą, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys turi atlyginti lygiomis dalimis po 54 Lt. Ieškovas nuo dalies žyminio mokesčio valstybei atleistas, o atsakovė turėtų sumokėti ne 923,28 Lt žyminio mokesčio valstybei, o 835 Lt. ( CPK 96 str., 92 ir 93 str).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas keisti tik sprendimo dalį dėl buto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi apeliaciniu skundu atsakovė J. V. ginčijo sprendimo dalį dėl turto padalijimo būdo bei santuokos nutraukimo bei reiškė turtinį reikalavimą dėl kompensacijos už automobilius, tai apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 377 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Apeliantė iš viso sumokėjo 683 Lt, jai grąžintina 306 Lt žyminio mokesčio, o tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovas jai turi atlyginti 133 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje dėl buto padalijimo pakeisti, jį išdėstant taip:

Ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir naudojimui jam skirti kambarius 29-4( 8.88 kvm. M) ir 29-5 ( 12.94 kv. m. ploto).

Atsakovei J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti likusią 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), ir jos naudojimui skirti kambarį 29-3 ( 18.15 kv. m. ploto, ir rūsį.

Bendro naudojimo patalpas: virtuvę, vonios kambarį, tualeto patalpas ir koridoių palikti šalims naudotis bendrai.

Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jį išdėstant taip:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš J. V. ieškovui A. V. 476,30 Lt žyminio mokesčio ir 175 Lt už turto vertinimą, 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. V. 835 Lt žyminio mokesčio ir 54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo A. V. 54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusioje dalyje Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti J. V. 306 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti iš ieškovo A. V. 133 Lt žyminio mokesčio J. V..