- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1431-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01378-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- K. D., L. R., A. T.
- Atsakovas
- R. T., G. V., V. V., A. M., A. J., N. S., J. G., O. K., L. R., K. R., G. R., A. K.
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. D., L. R., A. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. D., L. R. ir A. T. ieškinį atsakovams R. T., G. V., V. V., A. M., A. J., N. S., J. G., O. K., L. R., K. R., G. R., A. K. dėl piniginės kompensacijos ir žemės priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir A. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamos priteisti: (1) iš atsakovės A. K. piniginę kompensaciją 4000 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 1 333,33 Lt; (2) priteisti iš atsakovo K. R. piniginę kompensaciją 4000 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 1 333,33 Lt; (3) priteisti iš atsakovų R. T., G. V., V. V. piniginę kompensaciją 571 Lt dydžio, iš kiekvieno po 190,48 Lt ieškovėms kiekvienai po 190,48 Lt; (4) priteisti iš atsakovės O. K. piniginę kompensaciją 571 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 190,48 Lt; (5) priteisti iš atsakovės A. M. piniginę kompensacija 571 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 190,48 Lt; (6) priteisti iš atsakovės L. R. piniginę kompensaciją 571 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 190,48 Lt; (7) priteisti iš atsakovės N. S. piniginę kompensaciją 285,5 Lt ir J. G. piniginę kompensaciją 285,5 Lt dydžio, ieškovėms lygiomis dalimis; (8) priteisti iš atsakovės A. J. piniginę kompensaciją 571 Lt dydžio, ieškovėms kiekvienai po 190,48 Lt; (9) priteisti iš atsakovo G. R. žemės 0,14 ha iš bendro žemės sklypo 3,24 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ieškovėms.
Ieškovės nurodė, kad K. D. ir A. T. yra N. R. dukros. N. R. motina – N. R. (R.). K. D., A. T. ir ieškovės L. R. sutuoktinis M. R. atitinkamai 2001-02-22, 2011-11-23 bei 1996-10-09 pateikė prašymus Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti senelės N. R. žemę 0,40 ha ir 0,57 ha (duomenys neskelbtini). M. R. mirus 2007 m. kovo 26 d., po jo mirties įpėdinė yra ieškovė L. R.. Taip pat nurodė, kad M. R., ieškovės K. D. ir A. T. pateikė prašymą susigrąžinti N. R. žemę (duomenys neskelbtini), nežiūrint į tai, kur ta žemė randasi pagal naują administracinį rajonų suskirstymą. Pagal nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, esančius Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje, buvo nustatyta, kad N. R. valdė 19,57 ha žemės (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius į ieškovių prašymus atsakė, kad N. R. (R.) žemė yra grąžinta kitiems pretendentams. Ieškovės sužinojo, kad A. R. atkurta nuosavybės teisė į 4,89 ha žemę (duomenys neskelbtini). pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13234. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinis yra sūnus K. R.. O. K. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13235. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. E. V. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemę (duomenys neskelbtini). pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13236. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemė kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. E. V. mirė, jos įpėdiniai yra V. V., R. T. ir G. V.. S. R. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13237. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. S. R. mirė 2006-10-25, jo įpėdinė, ieškovių žiniomis yra L. R.. A. R. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13238.Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. Po A. R. mirties 2010-01-31 įpėdiniai yra N. S. ir J. G.. A. M. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13239.Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. A. J. atkurta nuosavybės teisė į 0,69 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13240. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. J. R. atkurta nuosavybės teisė į 4,89 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-13233. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinė buvo V. R., o po jos mirties įpėdinė yra A. K.. G. R. atkurta nuosavybės teisė į 3,24 ha žemę (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 sprendimą Nr. 81-17669. Žemės sklypas grąžintas kartu su kitais bendraturčiais, žemės kadastrinis Nr. 8120/0001:226 ir Nr. 8120/0003:52. Žemės sklypas, priklausęs N. R. grąžintas kartu su kito buvusio žemės savininko T. R. grąžintinu žemės sklypu. N. R. tenkanti grąžinamos žemės dalis yra 0,70 ha (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės registrų centro išrašo ieškovės sužinojo, kad V. V., R. T. ir G. V., paveldėjo 0,70 ha žemės po E. V. mirties, kurią įgijo ji pagal Vilniaus apskirties viršininko sprendimą 2000-06-19 Nr. 81-13236. Pirkimo-pardavimo sutartimi 2006 m. sausio 30 d. R. T., G. V. po 59/3606 dalis žemės sklypo unikalus Nr. 8120-0003-0052 pardavė pirkėjui A. Z.. K. R., V. R. pardavė savo žemės dalis po 424/1202 ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui A. Z.. A. M., A. J., A. R., S. R., O. K. savo dalis po 59/1202 dalis pardavė ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui A. Z.. Ieškovės pažymėjo, kad kadangi atsakovai susigrąžino ir ieškovėms priklausančios senelės N. R. žemės dalį, ieškovės prašo šią žemės dalį priteisti iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje yra nurodomos nemažos pinigų, priteistinų ieškovėms sumos, tačiau iš pateikto dokumento neaišku, kaip šios sumos yra paskaičiuotos, kaip nustatomi piniginių sumų dydžiai ir kt. Ne atsakovai, o ieškovai turi pagristi ieškinio dalyką ir pateikti savo teiginių įrodymus. Pažymėjo, kad ieškovės nutyli faktą, kad kreipiantis į žemėtvarkos institucijas dėl žemės grąžinimo daugiau pretendentų, norinčių susigrąžinti šią žemę nebuvo. Ieškovai nepateikia įrodymų, kad M. R., kaip teigiama ieškinyje, būtų pateikęs prašymą dėl dabar jo palikuonių reikalaujamų žemių nuosavybės atstatymo, jei jis kreipėsi į žemėtvarkos skyrių ir jį ši institucija apgavo ar vilkino jo prašymo vykdymą tai ieškovai, kaip jo teisių perėmėjai, gali kreiptis į teismą ir kelti arba administracinę arba baudžiamąją bylą skriaudėjams. Jei M. R. nesikreipė su pareiškimais dėl žemės grąžinimo ar nereiškė kokių nors pretenzijų atsakovai abejoja ar jam 2007-03-26 mirus, jo įpėdiniai įgijo daugiau teisių nei turėjo, ar norėjo turėti jis pats. Ieškovai teigia, kad yra atgavę 0,4 ha ir 0,57 ha žemes sklypus (duomenys neskelbtini), tačiau apie šios žemės susigrąžinimą atsakovai sužinojo tik iš šio ieškinio. Atsakovams neaiškus žemės likimas kurią, nederinę su atsakovais, ieškovai iš (duomenys neskelbtini) kaimo, perkelė į (duomenys neskelbtini). Žemės plotas turėtų sudaryti daugiau kaip 4 ha ir ji taip pat priklausė N. R.. Atsakovai taip pat turi žinių, kad ieškovai užvaldė žemę (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo likviduojamos Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.. Nurodė ,kad Vilniaus viršininko 2000 m. sprendimais į N. R. žemę 19,57 Lt ha buvo atkurtos nuosavybės teisės bei parengtos išvados dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn 10 piliečių, kurie įstatymu nustatytu laiku pateikė prašymus, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus.
Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimu nurodė, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms, todėl į bylą yra įtrauktas nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovių 191,52 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. sprendimais į N. R. žemę 19,57 ha buvo atkurtos nuosavybės teisės bei parengtos išvados dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybės 10 piliečių, kurie įstatymų nustatytu laiku pateikė prašymus, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus žemėtvarkos skyriui Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės r.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad ieškovės ir jų atstovė, nors joms ne vieną kartą buvo siūloma, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad K. D. ir L. R. ir M. R. pateikė prašymus įstatymo nustatyta tvarka dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 19,57 ha žemės buvusios savininkės N. R., o ieškinio reikalavimus, pagrįstus tuo, kad atsakovai nustatyta tvarka nebuvo parašę žemėtvarkos skyriui apie teisėtus pretendentus K. D., M. R. ir A. T., teismo buvo atmesti, kaip neatitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės, naudodamosi kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo pareigą pateikti ar prašyti teismo gauti byloje įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus (LR CPK 178 str.), o šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinio reikalavimus patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes ir neatsižvelgė, į tai, kad ieškovės L. R. sutuoktinis M. R. 1996-10-09 pateikė prašymą Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti senelės žemę, 0,40 ha ir 0,57 ha (duomenys neskelbtini), taip pat prašymus pateikė ir ieškovės K. D. ir A. T.. Ieškovėms atitinkama dalis žemės priklauso kaip įpėdinėms, pagal giminystės ryšį.Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovė K. D. kreipėsi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti dokumentus apie nuosavybės teisės į 19,57 ha žemės buvusios savininkės N. R. ir sužinojusi, kad nuosavybės teisė atkurta kitiems asmenims, kreipėsi į teismą.Atsakovai žinojo, kad ieškovės yra teisėtos pretendentės į žemę, nuslėpė šį faktą ir praturtėjo ieškovių sąskaita. Atsakovai R. T., G. V. po 59/3606 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 2006-01-30 trečiajam asmeniui A. Z. už 40000 Lt, todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje ieškovės skaičiuoja nuo minėtos sumos.K. R., V. R. savo žemės 424/1202 dalį, A. M., A. J., A. R., S. R., O. K. 59/1202 dalį pardavė trečiajam asmeniui A. Z..Kadangi atsakovai arba asmenys, kurių įpėdiniai yra atsakovai, susigrąžino ieškovėms priklausančios senelės N. R. žemės dalį, ieškovės šią dalį prašo priteisti ieškovėms.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Ieškovės neįrodė, kad ieškovės bei M. R. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl žemės grąžinimo. Ieškovės teisme pripažino, kad jos pačios jokio prašymo dėl žemės grąžinimo Ukmergės rajone nerašė.Nuosavybės teisės atsakovams atkurtos 2000-06-19, tuo tarpu M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jam esant gyvam jokių pretenzijų dėl žemės nebuvo, jis niekada nepretendavo į nuosavybę, kurią siekia užvaldyti apeliantės.Ieškovės negali turėti daugiau teisių, nei turėjo M. R..Ieškovės pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus, ir skirtingai traktuoja įstatymo normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Tiek pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, tiek ir pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnius ieškovės galėjo tapti pretendentėmis atkurti nuosavybės teisę į jų motinai (L. R. atveju į jos mirusiam sutuoktinio M. R. motinai) N. R. tenkančią pastarosios motinos, ieškovių senelės, N. R. žemę. Norėdamos tapti pretendentėmis atkurti nuosavybės teises į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, ieškovės turėjo paduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės pripažino, kad nei K. D., nei A. T., nei L. R. nepateikė prašymo valstybės įgaliotai institucijai prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelei N. R. priklausiusią žemę. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovės nepateikė tokią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę paneigiančių įrodymų, t.y. įrodymų, jog jos įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus procesinių teisių perėmėjos) atsiliepime buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į N. R. žemę 19,57 ha Ukmergės rajone buvo atkurtos visiems pretendentams, kurie pateikė įstatymo nustatytu terminu prašymus ir kitus būtinus dokumentus, t.y. neigia, kad ieškovės pateikė prašymus dėl šios žemės grąžinimo. Pagal byloje esamus duomenis tik ieškovių K. D. ir A. T. brolis, ieškovės L. R. sutuoktinis, M. R. 1996 metais buvo pateikęs valstybės įgaliotai institucijai – Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti senelės N. R. žemę 0,40 ha ir 0,57 ha (duomenys neskelbtini). Ieškovės K. D. ir A. T., ieškinyje teigdamos, kad atitinkamai 2001-02-22 ir 2001-11-23 pateikė prašymą Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti senelės turėtą žemę 0,40 ha ir 0,57 ha (duomenys neskelbtini), nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, ieškovių brolis M. R. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės žemę (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelės N. R. turėtą žemę 19,57 ha (duomenys neskelbtini), į kurią pretendavo atsakovai. Ieškovės, teigdamos, jog jų brolis/sutuoktinis M. R., daug kartų buvo atvykęs į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas grąžinti jam senelės žemę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, kaip ir nepateikė įrodymų, jog jos prašė atkurti nuosavybės teises į visą N. R. žemę, nepriklausomai nuo to, kur ta žemė randasi pagal administracinį rajonų suskirstymą, o byloje esantys duomenys paneigia tokias jų nurodomas aplinkybes. Todėl nepagrįstas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovių nurodomas faktines aplinkybes dėl jų ir M. R. kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Šis terminas, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas. Pagal minėto įstatymo 11 str. 1 d. prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas. Iš minėtų normų analizės darytina išvada, kad pagrindas atkurti nuosavybės teises yra asmens prašymas įgaliotai valstybės institucijai dėl nuosavybės atkūrimo, o nuosavybė atkuriama į tik prašyme nurodytą turtą. Taigi, pateiktas prašymas apibrėžia turtą, į kurį asmuo pretenduoja, ir jeigu prašyme asmuo nurodo ne visą buvusio savininko turtą, tai nuosavybės teisės atkuriamos tik į prašyme nurodytą turtą, nebent prašymas būtų vėliau papildytas. Nesant asmens prašymo, jis netampa pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą. Pateikiant prašymą atkurti nuosavybės teises, minėto įstatymo nuostatos nenumato prašymą teikiančiam asmeniui pareigos nurodyti ir kitus pretendentus, kita vertus jų nurodymas prašyme, nesant šių asmenų savarankiškiems prašymams, nesudaro pagrindo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso tokiems prašyme nurodytiems, bet savarankiškų prašymų nepateikusiems, asmenims.
Kadangi ieškovės su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė ir terminas tokiam prašymui pateikti yra praleistas, atsakovams nuosavybės teisės į N. R. turėtą žemę 19,57 ha (duomenys neskelbtini) atkurtos 2000 metais teisėtai, todėl ieškovės netapo pretendentėmis atkurti nuosavybės teises į N. R. išlikusią ginčo žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama atsakovams nuosavybės teises 2000 metų sprendimais, būtų pažeidusi ieškovių teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 2 d. prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemę, nes tokia jau yra atkurta atsakovams. Vadovaujantis šia įstatymo norma ieškovės būtų laikomos praradusiomis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemę net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad ieškovės pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę 2001 metais, t.y. jau po to, kai atsakovams buvo atkurtos į ją nuosavybės teisės. Be to, ieškovės neprašė pripažinti aukščiau minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus neteisėtais. Ieškovės nerealizavo teisės tapti pretendentėmis atkurti nuosavybės teises į N. R. žemę, neginčijo apskrities viršininko sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai praturtėjo ieškovių sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė pagrįstai. Nagrinėjamu atveju CK normos, reglamentuojančios pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.), sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, netaikytinos, nesant tam teisinių prielaidų, dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Tokios įstatymo aiškinimo praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-319/2010).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, CPK 329 str. ir 330 str. nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, o jų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.