Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), dėl pareiškėjo prašymo įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, šaligatvį bei užtikrinti eismo saugumą (duomenys neskelbtini) , Buivydiškių k., Zujūnų šen., Vilniaus r. 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A33(l)-7610-(4.9) (toliau – ir Raštas) (el. b. l. 12) informavo, kad artimiausiu laikotarpiu nenumatoma minėtoje gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių tako, šaligatvio (trūksta gatvės pločio tokiems darbams). Zujūnų seniūnija planuoja kitais metais atlikti smulkų (duomenys neskelbtini) gatvės dangos remontą bei sutvarkyti greitį mažinantį kalnelį. Zujūnų seniūnijos seniūnas pagal finansines galimybes prižiūri savo seniūnijoje esančius vietinės reikšmės kelius ir gatves.

Atsakovė abejoja, ar informacinio pobūdžio raštas gali būti skundžiamas teismui. Tačiau klausimai, koks yra skundžiamo rašto ar veiksmo pobūdis (ar tai yra administracinis aktas, ar veiksmas, ar informacinio pobūdžio raštas), ar skundžiamas raštas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes, ar jis kokiu nors būdu pažeidžia asmens teises ar įstatymo saugomus interesus, negali būti sprendžiami skundo priėmimo etape. Į šiuos klausimus turi būti atsakoma, nagrinėjant bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl saugaus eismo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) Zujunų sen., Vilniaus rajone.

Teismas pažymi, kad Kelių (gatvių) plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Šio Įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 punkte taip pat įtvirtinta, jog kelio savininku gali būti valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių įstatymo 3 straipsnis pateikia kelių skirstymą pagal reikšmę, kur numatyta, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius (tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams); 2) vidaus kelius (tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu savivaldybės administracijos direktoriui priskirta funkcija spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: 1) vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; 5) įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. prašymu (el. b. l. 6) kreipėsi į Vilniaus raj. Savivaldybės administraciją dėl saugaus eismo priemonių įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) Zujūnų sen., Vilniaus rajone, prašydamas imtis priemonių eismo saugumui (duomenys neskelbtini) gatvėje gerinti, įrengiant šaligatvius, dviračių takus, greičio mažinimo kalnelius, pastatyti greitį ribojančius ženklus, taip pat pagerinti gatvės priežiūrą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime (el. b. l. 12) paaiškino, kad pagal Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų prašymus yra rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planas. Už gaunamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skirtas kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių remontas, tiesimas, vykdoma priežiūra bei remontuojami ir įrengiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija artimiausiu laiku nenumato minėtoje gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviračio tako, šaligatvio (trūksta gatvės pločio tokiems darbams), tačiau (duomenys neskelbtini) Zujūnų seniūnija planuoja kitais metais atlikti smulkų gatvės dangos remontą bei sutvarkyti greitį mažinantį kalnelį, taip pat seniūnas pagal finansines galimybes prižiūri savo seniūnijoje esančius vietinės reikšmės kelius ir gatves.

Pareiškėjo teigimu ginčijamas raštas neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes atsakovės teiginiai, kad „artimiausiu laikotarpiu nenumatoma minėtoje gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų tako, šaligatvio“, „trūksta gatvės pločio tokiems darbams“ atlikti, nėra konkretūs, nepagrįsti teisės aktais, yra formalaus pobūdžio, atsakovės veiksmai liudija, jog gatvė neprižiūrima, atsakovė nevykdo privalomų pagal kompetenciją priskirtų funkcijų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, teigdama, kad minėtas raštas negali būti laikomas nei individualiu, nei tuo labiau norminiu administraciniu teisės aktu, jis yra informacinio pobūdžio, kuriame yra išdėstyta atsakovės nuomonė pareiškėjo pateiktais klausimais. Skundžiamas raštas yra motyvuotas, jame yra suformuluotas tik informatyvaus pobūdžio atsakymas, atsakyta į visus pateiktus klausimus jis yra pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus reikalavimus, nustatytus VAĮ.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovės pozicija, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT administracinėse bylose Nr. AS525-540/2008; Nr. AS756-868/2011; Nr. AS-881-492/2016).

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Kreipdamasis į teismą pareiškėjas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o atidarius eismą vakariniu Vilniaus aplinkeliu, (duomenys neskelbtini) gatve žymiai suintensyvėjo automobilių srautas, gatvėje nėra nei vienos pėsčiųjų perėjos, daugumoje gatvės atkarpų nėra šaligatvių, dviratininkų takelių, gatvė nepritaikyta pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi, pereina gatvę bet kur, kyla didelis pavojus jų saugumui ypač tamsiu paros metu, trūksta eismo organizavimo priemonių, greitį mažinantys kalneliai suirę, nebeatlieka savo funkcijų, per mažai greitį ribojančių ženklų, ne visi gatvės ruožai apšviesti tamsiu paros laiku, nėra net kelio ženklų, perspėjančių vairuotojus apie pėsčiuosius, žiemą gatvė valoma pavėluotai arba visai nevaloma, tas pats su barstymu, gatvės dangos plotis atskirose atkarpose tesiekia apie 5,5 m, kelkraščiai siauri, nesutvarkytas vandens nuleidimas sankryžoje su Zujūnų gatve, Europos valstybių fone valstybė turi gana prastus eismo saugumo rodiklius. Tačiau, pareiškėjas apskritai nenurodė kuo konkrečiai jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ginčijamu raštu ir kaip bus apgintas (paveiktas) patenkinus pareikštus byloje reikalavimus. Skunde taip pat pabrėžiama, kad siekiama, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija tinkamai įgyvendintų jai deleguotą eismo saugumo užtikinimo funkciją, t. y. keliamas viešojo intereso gynimo klausimas.

Ištyrus ir įvertinus ginčijamo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. A33 (1)-7610-(4.9) „Dėl prašymo“ (el. b. l. 12) turinį, atsižvelgus į pareiškėjų skunde aprašytą 2016 m. lapkričio 2 d. prašymo turinį, darytina išvada, kad atsakovo sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, neįtakoja jo konkrečių materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Ginti viešąjį interesą pareiškėjui teisė nesuteikta, nors yra galimybė kreiptis į tokią teisę turinčius subjektus. Teismas nenustatė, kad ginčijamu raštu yra pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar kad administravimo subjektas - Vilniaus rajono savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją, taip pat teismas nenustatė, kad ginčijamas raštas prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių šis administravimo subjektas yra įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, teismas nenustatė, kad dabar galiojanti eismo organizavimo tvarka (duomenys neskelbtini) Zujunų sen., Vilniaus rajone, pažeidžia pareiškėjo kokias nors įstatymų numatytas teises (interesus). Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą nurodydama atsisakymo tenkinti prašymą priežastis, nepažeisdama teisės aktų numatytų atsakymų į prašymus priimti administracinius sprendimus reikalavimų VAĮ 2 straipsnio 14 dalis, 14 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 5, 6, 41 punktai), todėl laikytina, jog pareiškėjas pagal pareikštus šioje byloje reikalavimus neturi materialinio teisinio intereso, dėl ko reikalavimai negali būti tenkinami, o skundas turi būti atmestas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytus reikalavimus: atlikti iki 2017 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) Zujūnų šen., Buivydiškių k., Vilniaus r. eismo saugumo analizę ir įgyvendinti būtinas priemones (įrengti pėsčiųjų perėjas, šaligatvius, apšvietimą ir greičio ribojimo ženklus) eismo saugumui užtikrinti pėstiesiems, taip pat įpareigoti Administraciją žiemos metu atlikti būtinus veiksmus, susijusius su eismo saugumo užtikrinimu (duomenys neskelbtini) t. y. valyti ir barstyti kelio dangą ir šaligatvius, nėra tenkinamas, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos) prerogatyva.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų suformuotą praktiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. A33 (1)-7610-(4.9) bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui nepatenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktais ir 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.