Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. gegužės 23 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

K. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B. , G. S. , vadovams T. Č. , K. L. , S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį.

Kaltinamasis K. V. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. gegužės 23 d.

K. V. gynėjo tvirtinimu, teismo argumentacija sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės į laisvę suvaržymu, termino pratęsimo, yra itin formalizuota, ir nepakankama, atsižvelgiant į ilgą laiką besitęsiantį suėmimą. Skunde pažymima, kad BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš 122 straipsnyje numatytų suėmimo taikymo pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti teisminio nagrinėjimo procesui. Vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu. Vilniaus apygardos teismas skundžiamos nutarties teiginį, jog K. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, grindė ir ta aplinkybe, jog jis yra uždarbiavęs užsienyje. Gynėjo teigimu, ankstesnio darbo užsienyje faktas negali būti motyvu dėl suėmimo taikymo būtinumo, kadangi aplinkybė, kad kaltinamasis dirbo užsienyje, dar neparodo, kad šiuo metu jis užsienyje turi tokius ryšius, kurie sudarytų galimybes jam ten slapstytis, tuo labiau neparodo ir jokių kaltinamojo ketinimų slėptis nuo teismo. Pasak gynėjo, teismo išvados apie tai, kad K. V. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat yra visiškai formalios, grindžiamos tik bendrininkavimo forma ir aplinkybe, kad kaltinamasis yra teistas. Tačiau teismas visiškai neįvertino fakto, kad kaltinamasis paskutinį kartą teistas dar 2005 metais, duomenų, kad nusikalstamos veikos yra jo pragyvenimo šaltinis baudžiamojoje byloje nėra, be to kaltinamasis turi laisvėje darbo vietą, o tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui.

Skunde nurodoma, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje įrodymų tyrimas beveik baigtas, apklausti visi kaltinamieji ir kaltinamajame akte nurodyti liudytojai. Akivaizdu, kad kaltinimas K. V. nepasitvirtino, kadangi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad K. V. buvo ne narkotinių medžiagų pardavėjas, o pirkėjas, t. y. jo veika apkaltinamajame nuosprendyje galės būti kvalifikuota nebent tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gynėjo teigimu, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo K. V. galėjo būti taikoma ir švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo K. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo K. V. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. V. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. V. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinkti duomenys: kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, telefoninių pokalbių išklotinėse esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skunde nurodyti kaltinamąjį neva teisinantys bylos įrodymai, kaip ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismo bus vertinami jų visumoje.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė K. V. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis K. V. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Juo labiau, kad pasislėpimo tikimybę sustiprina K. V. ankstesni teistumai, tai, kad yra išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo, t. y. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje. Priešingai negu teigiama skunde, ta aplinkybė, kad K. V. buvo saistomas darbinių santykių kitoje valstybėje, rodo jo galimai turimus ryšius užsienyje. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis K. V. , siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo nešalina ir gynėjo skunde nurodyta aplinkybėje, kad būdamas laisvėje K. V. turėtų galimybę dirbti.

Pratęsdamas kaltinamajam K. V. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t.y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje K. V. kaltinamas padaręs du tyčinius labai sunkius nusikaltimus, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, suimtasis praeityje buvo du kartus teistas, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. K. V. naujas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, inkriminuojami nusikaltimai buvo gerai suplanuoti, truko ilgą laiką. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo K. V. pragyvenimo šaltinis. Taigi, apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje K. V. , gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje – pagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 puntas).

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, tačiau toks suvaržymas yra proporcingas nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms, be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas K. V. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu bei nubausti kaltuosius asmenis yra svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Itin didelė nagrinėjamos bylos apimtis (šiuo metu bylą sudaro 114 tomų), didelis skaičius inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų, liudytojų, rodo tyrimo sudėtingumą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme vyksta intensyviai, todėl ilgas kaltinamojo K. V. suėmimas neprieštarauja nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatoms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo K. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.