- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- I-684-815/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Alvydas Barkauskas, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Reda Kurlavičienė
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – R. U., pareiškėjo – R. U. atstovei – advokatei Redai Kurlavičienei, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. U., atstovaujamo advokatės Redos Kurlavičienės, skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. S–212(7-193/2008) „Dėl R. U. 2008-08-12 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 68-178 „R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2008-06-12 skundo“ bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-223 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo, atleidimo nuo dalies mokėtinų valstybinio socialinio draudimo įmokų bei papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, baudų ir delspinigių sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – R. U. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Redos Kurlavičienės (išrašo iš 2008 m. kovo 28 d. teisinių paslaugų sutarties kopija (b. l. 84)) su skundu (b. l. 37–44) (teisme gautas 2008 m. spalio 28 d.) ir patikslintu skundu (b. l. 5–12) (teisme gautas 2008 m. lapkričio 17 d.) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas:
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. S–212(7-193/2008) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, pateikia tokius argumentus.
2.1.5. Pareiškėjo nuomone, nė vienas teisės aktas neribojo jo veikimo laike, siekiant patenkinti savo asmeninius poreikius, t. y. neįpareigojo nedelsiant įsikelti į įsigytus objektus ar išlaukti tam tikro laikotarpio po nekilnojamojo turto objekto įsigijimo, iškilus objektyviai būtinybei parduoti įsigytą turtą, be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008, mokesčių mokėtojo (jo šeimos narių) gyvenamojo būsto poreikis negali būti ribojamas vienu būstu. Objektyvios aplinkybės (pavyzdžiui, darbo ar kiti poreikiai) gali nulemti, kad asmuo turi ar siekia turėti kelias gyvenamąsias vietas.
2.2. Dėl pajamų, gautų iš 2004 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. 7KV-1925) pirkto sandėlio, 31F1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje (parduotas 2004 m. liepos 1 d. sutartimi (registro Nr. 7KV-4942)) pardavimo priskyrimo prie pajamų, gautų vykdant individualią veiklą.
2.3. Dėl natūra gautų pajamų apmokestinimo
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio komentaro (2005 m. birželio 7 d. Inspekcijos raštas Nr. (18.18-31-1)-R-5416) l¹ dalyje numatyta, kas nelaikoma individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn: „jeigu už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn“. Kadangi situacija, kai už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, nelaikoma individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn, logiška, kad jai turėtų būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnis. Pažymėtina, kad tai yra oficiali mokesčių administratoriaus nuomonė, suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kurios jis, taikydamas mokesčio įstatymo nuostatas, privalo nuosekliai laikytis.
Pareiškėjas, nusprendęs už įsigyjamas UAB „Remuva“ akcijas mokėti turtiniu įnašu, siekė ne išvengti pajamų mokesčio sumokėjimo, o pasirinko kitą nei individuali veikla veikimo formą, t. y. įsigytos įmonės akcijos jam suteikė tam tikras turtines ir neturtines teises, tame tarpe ir dalyvauti įmonės valdyme. Kitaip tariant, minėtų sandorių sudarymo tikslas realiai buvo nukreiptas būtent į tam tikrų teisių, tiesiogiai susijusių su akcijų turėjimu, gavimą. Todėl minėtas turto perleidimo sandoris negali būti priskirtas prie sandorių, sudarytų vykdant individualią veiklą.
2.4. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjo sudarytiems dovanojimo sandoriams
Motyvuojamoji dalis
Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas taikytinas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mokestinę naudą; kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą, todėl šiuo atveju turinio viršenybės prieš formą principas taikytas nepagrįstai, nes septyni dovanojimo sandoriai (ūkinės operacijos) visi kartu ir kiekvienas atskirai turėjo visai kitus (nors ir ekonomiškai pagrįstus) tikslus nei mokestinės naudos gavimas – jais pareiškėjas siekė padėti tėvams.
2.4.1. Dėl pakankamai didelio dovanotų objektų skaičiaus (septyni sklypai)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas neriboja dovanojimo būdu gautų pajamų sumos, jeigu pajamos yra gautos iš sutuoktinių, iš vaikų (įvaikių), iš tėvų (įtėvių), nuo 2006 m. spalio 19 d. iš senelių, t. y. iš nurodytų asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo dovanoto turto vertės. Be to, sąvoka „didelis skaičius“ (o tuo labiau „pakankamai didelis“) iš esmės yra vertinamoji, ir vertinant, kas laikytina „dideliu skaičiumi“, negali būti atsiribojama nuo kitų objektų, t. y. norint nuspręsti, ar septyni sklypai laikytini dideliu dovanotų objektų skaičiumi, reikalinga nustatyti, kurią dalį tie septyni sklypai sudaro tarp visų kitų objektų (sandorių). Taigi, iš trisdešimt trijų suformuotų 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir T-137 žemės sklypų tik septyni buvo padovanoti tėvams, o tai objektyviai jokiu būdu negali būti laikoma dideliu objektų skaičiumi, turint omeny bendrą žemės sklypų skaičių bei įvertinant tai, kad 2005 m. pareiškėjas pardavė dvidešimt vieną žemės sklypą iš minėtų trisdešimt trijų, ir pajamas, gautas už šiuos pardavimus, savarankiškai priskyrė individualios veiklos pajamoms.
2.4.2. Dėl dovanotų žemės sklypų pardavimo per labai trumpą laikotarpį (1-3 mėnesius)
Asmuo turi teises ir laisves disponuoti jam priklausančia nuosavybe pagal asmeninius poreikius ir valią, kaip tik jam atrodo tinkama. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pažymėtina, kad žemės sklypai pareiškėjo tėvams buvo dovanoti su tikslu materialiai paremti silpnos sveikatos tėvus; kadangi atsiskaityti minėtais objektais yra neįmanoma, jie buvo parduoti, kai tėvams prireikė piniginių išteklių gydymui.
2.4.3. Dėl to, kad tėvams dovanoti sklypai yra iš 2004 m. spalio 18 d. įsigytų dviejų žemės ūkio paskirties sklypų, kurie 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais padalinti į trisdešimt tris sklypus ir kurių pardavimą pareiškėjas vykdė 2005-2006 metais Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis negalima daryti išvados, kad, gyventojui vykdant individualią veiklą, visi jo sudaromi sandoriai laikytini individualios veiklos sandoriais. Priešingai, netgi vykdydamas individualią veiklą, asmuo turi diskreciją sudaryti atsitiktinius sandorius, kuriuose nebus versliškumo, komerciškumo elementų. Pripažįstant tokių sandorių sudarymo galimybę, asmeniui garantuojama teisė netgi individualios veiklos vykdymo metu sudaryti sandorius dėl išimtinai savo asmeninių poreikių patenkinimo, tokią galimybę padeda įgyvendinti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 19 punktas. Pareiškėjas pažymi, kad GPM nuo gautų pajamų buvo sumokėtas: tą patvirtina 2007 m. balandžio 27 d. įmokos mokėjimo kvitai (Mokestinių ginčų komisijos byla (įmokos mokėjimo kvitų kopijos (t. 3, b. l. 42))), kuriuose nurodyta, kad A. U. sumokėjo 5 947 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis litus), V. U. – 11 963 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt tris litus), todėl jeigu turto pardavimo pajamos – 146 777 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt septyni litai) būtų priskirtos pareiškėjo vykdytos individualios veiklos pajamoms ir jam būtų priskaičiuotos papildomos GPM ir PVM sumos, GPM nuo tų pačių pajamų butų sumokėtas du kartus.
2.4.4. Pareiškėjas, kaip savo tėvų – A. U. ir V. U. įgaliotas asmuo, pats vykdė žemės sklypų pardavimą, kadangi silpnos sveikatos tėvams būtų buvę nepalyginti sunkiau savarankiškai ieškoti pirkėjų, sudarinėti sutartis ir tvarkyti dokumentus, tuo labiau, kad pagalba tėvams senatvėje ne tik kad nėra draudžiama, bet netgi įtvirtinta Konstitucijoje.
II
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 68–74) nurodo, kad ginčas kilęs dėl pareiškėjo 2003-2006 metais vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veiklai ir iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo bei dėl tarp pareiškėjo ir tėvų sudarytų dovanojimo sandorių vertinimo ir iš vėlesnio jų pardavimo gautų pajamų apmokestinimo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1. Nagrinėjamu klausimu praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme išvardytoms veiklos rūšims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5–902/2006, 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–916/06).
2. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios p ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Vadinasi, atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis (pavyzdžiui, išvykimu nuolat gyventi į užsienį ir pan.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis.
3. Pareiškėjo teiginiai dėl jo tikslų, turėtų įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, iš esmės grindžiami tik pareiškėjo paaiškinimais, todėl jų įrodomoji vertė nepakankama, tuo tarpu nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą.
3.1. Pareiškėjas veikė savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, kuris savarankiškai sprendė visus su šiais sandoriais susijusius klausimus, o nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjo, nei jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, šiais pirkimais-pardavimais buvo siekiama ekonominės naudos, bet to, už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas pajamų dydis, lyginant su kitomis gyventojo pajamomis, yra papildomas kriterijus, nustatant ekonominės naudos siekimą ir atskiriant šią veiklą nuo kitais tikslais vykdomos veiklos, o 2003 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos sudarė apie 98,31 proc. visų pareiškėjo gautų pajamų, 2004 metais – 100 proc.
3.2. Pareiškėjas tęstiniu laikotarpiu nuolat pirko ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, 2003 m. sudarė du nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, 2004 m. – vieną nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, 2005 m. – dvidešimt du nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, 2006 m. – devynis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Patikrinimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu 2003-2004 m. įsigijo šešis nekilnojamojo turto objektus, iš kurių tris tais pačiais metais pardavė, 2005 m. vieną žemės sklypą perdavė UAB „Remuva“ formuojant šios bendrovės įstatinį kapitalą ir įsigyjant šios bendrovės akcijas, o dviejų žemės sklypų žemės ūkio paskirtys pareiškėjo prašymu 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir Nr. T-137 buvo pakeistos bei žemės sklypai padalinti į trisdešimt tris atskirus žemės sklypus, skirtus individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, iš kurių dalis 2005-2006 m. buvo parduoti arba perleisti tėvams dovanojimo sutartimis.
3.2.1. Vertinant 2003 m. įsigytų nekilnojamojo turto objektų (2003 m. sausio 9 d. įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, ir 2003 m. sausio 15 d. įsigytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo aplinkybes atkreiptinas dėmesys, kad, pasak pareiškėjo, abu jie įsigyti asmeniniams poreikiams, kaip gyvenamasis būstas ateičiai, norint gyventi skyrium nuo tėvų, tačiau pareiškėjas tik šešių dienų skirtumu įsigijo ne vieną kokybišką, bet du būstus, kurie, kaip nurodo pareiškėjas, buvo netinkami gyventi, nors prieš įsigydamas žemės sklypą su jame esančiais pastatais turėjo įvertinti, ar gyvenamasis namas atitinka jo poreikius, be to, 2003 m. sausio 9 d. žemės sklypo su pastatais priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad pareiškėjas apžiūrėjo parduodamą žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir aiškių pastato defektų nepastebėjo, todėl pareiškėjo vėlesni teiginiai, kad pastatas buvo parduotas, kadangi buvo reikalingos didelės lėšos renovacijai (išpuvę langai, stogas dengtas šiferiu, tualetas lauke, nėra inžinierinių tinklų) vertintini kaip gynybinė pozicija.
3.2.2. Tarp sklypo su statiniais įsigijimo 2003 m. sausio 9 d. ir buto įsigijimo 2003 m. sausio 15 d. praėjo tik šešios dienos, todėl faktiškai negalėjo būti įgyvendintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. jo atlikti darbai – nupjauta žolė, išvežtos šiukšlės ir pan., o supratus, kad įsigyto turto tvarkymo darbai užtruks, bei, siekiant gyventi atskirai nuo tėvų, įsigytas butas mieste.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad po žemės sklypo su pastatais įsigijimo iškart įsigytas ir butas, be to, žemės sklypas su pastatais parduotas praėjus tik dviems mėnesiams nuo įsigijimo, darytina išvada, kad šis nekilnojamas turtas nebuvo įsigytas asmeniniams poreikiams tenkinti, bei nepaneigia pareiškėjo vykdytos veiklos versliškumo požymio.
3.2.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įsigydamas butą, žinojo, jog butas pardavėjų buvo įsigytas per antstolių kontorą bei apie jame nelegaliai gyvenantį asmenį, taip pat į tai, jog butas pirktas neįvertinus jo būklės, konstatuotina, kad butas nebuvo įsigytas su tikslu į jį įsikelti.
3.2.4. Pasak pareiškėjo, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimas 2004 m. kovo 18 d. buvo tiesiogiai susijęs su planais pradėti vykdyti veiklą, bet neįvertinta tai, kad norint įforminti muitinės sandėlį būtina gauti muitinės leidimą, be to, įsigijus UAB „G&L Logistics“ akcijas ir atsiradus galimybei vykdyti veiklą, sandėlis tapo nebereikalingas ir todėl buvo parduotas, tačiau pareiškėjas muitinės tarpininkų mokymo programos kursą išklausė tik laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. vasario 2 d., kai ginčo objektas – sandėlis buvo įsigytas 2004 m. kovo 18 d. ir parduotas 2004 m. liepos 1 d., be to, UAB „G&L Logistics“ akcijos buvo įsigytos 2005 m. birželio 8 d., praėjus beveik metams nuo sandėlio pardavimo 2004 m. liepos 1 d.; taigi, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimas sietinas su sandėliavimo verslu, o ne su asmeninių poreikių tenkinimu, pagrįstai šio objekto pardavimo pajamos, įvertinus ir kitus pareiškėjo sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, apmokestintos kaip individualios veiklos pajamos.
3.3. Dėl perduoto žemės sklypo į UAB „Remuva“ įstatinį kapitalą, įsigyjant šios bendrovės 1 350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) akcijų.
Pareiškėjui 2005 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu perleidus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2004 m. liepos 22 d., UAB „Remuva“ (formuojant įstatinį kapitalą) nuosavybėn mainais už šios įmonės akcijas (pareiškėjas įsigijo 1 350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt (vienas šimtas litų), apmokėjo visų pasirašytų akcijų emisijos kainą 35 000 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių litų) piniginiu įnašu ir 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) turtiniu įnašu, kurį sudaro minėtas žemės sklypas), t. y. gavus pajamų natūra, atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Pareiškėjas minėtą sklypą buvo įsigijęs ne asmeniniams poreikiams, nesiekė jame ūkininkauti, šiam sandoriui, kaip ir visai pareiškėjo vykdytai veiklai, yra būdingi individualios veiklos požymiai, šis sandoris pagrįstai priskirtinas prie sandorių, sudarytų vykdant individualią veiklą, o iš jo gautos pajamos prie individualios veiklos pajamų.
4. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo
Pareiškėjas 2004 m. spalio 18 d. įsigijo du žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta abiejų žemės sklypų kaina – 100 000 Lt. 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir Nr. T-137 minėti žemės sklypai, atlikus kadastrinius matavimus, dalinį tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą, buvo padalyti, suformuojant trisdešimt tris žemės sklypai (paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), iš kurių pareiškėjas 2005 metais pardavė dvidešimt vieną sklypą, 2006 metais pardavė du sklypus ir septynis sklypus dovanojo tėvams, tris iš jų – tėvui ir keturis – motinai.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – R. U. atstovė – advokatė Reda Kurlavičienė, remdamasi skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti, pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties sklypo įnešimas į įmonės kapitalą nėra individualios veiklos veiksmas, be to, kai pareiškėjas 2004 m. liepos 22 d. įsigijo žemės sklypą, vėliau perleistą UAB „Remuva“, šios įmonės dar nebuvo, todėl neteisinga teigti, kad žemės sklypas buvo įsigytas turint tikslą jį perleisti, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, pardavęs žemės sklypus, sumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 85-90) bei dokumentus, kurie, pasak atstovės, įrodo, jog R. U. užsiėmė ūkine veikla: ūkininko A. A. 2004 m. rugpjūčio 15 d. pažymos kopiją (b. l. 91), ūkininko A. A. ūkio registravimo pažymėjimo, ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją (b. l. 92), Minimalaus profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimo, MPPŪ Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją (b. l. 93-94), Kvalifikacinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimo, KPŪ Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją (b. l. 95-96),
2. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. U. sutiko su atstovės – advokatės Redos Kurlavičienės pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jakštienė (2008 m. gruodžio 24 d. įgaliojimo dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-44 kopija (b. l. 83)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo, patikslinto skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:1. Pareiškėjas 2003 metais sudarė šiuos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius:1.1. 2003 m. sausio 9 d. sutartimi nusipirko 0,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina – 5 000,00 Lt, pastatų kaina – 25 000 Lt, bendra suma 30 000,00 Lt. Statiniai – 41,13 kv. m. rąstinis gyvenamas namas, 12,00 kv. m. ūkinis pastatas, 16,00 kv. m. ūkinis pastatas, 13,00 kv. m. ūkinis pastatas (visų statinių būklė – sunaikintinas), kiti kiemo statiniai (lauko tualetas) (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 3-6))). 1.2. 2003 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. 1577) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavė už 30 500,00 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 8-10))).1.3. 2003 m. sausio 15 d. sutartimi (registras 19KU-329) nusipirko 49,61 kv. m. dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad „parduodamas butas registruotas R. R. vardu ir priklauso pagal 2001-04-26 teismo antstolių kontoros turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 1670-17, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Kauno filialo 2001-05-25 pažymėjimą reg. Nr. 20/60178 bei 2003-01-14 pažymą Nr. 20/113571 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“, kad pirkėjui – R. U. žinoma, jog bute registruotas buvęs savininkas P. B., ir pirkėjas, žinodamas šią aplinkybę, sutinka pirkti ir pardavėjams pretenzijų nereikš, taip pat nurodyta, kad buto kaina – 22 000,00 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 28-30), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b. l. 33-35))).1.4. 2003 m. lapkričio 11 d. sutartimi (registro Nr. 18022) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 22 500,00 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 8-10), sprendimo Nr. (04)-K3-223 lentelė (t. 3, b. l. 16))).2. Pareiškėjas 2004 metais sudarė šiuos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius:2.1. 2004 m. kovo 18 d. sutartimi nusipirko 475,85 kv. m. sandėlį, 31F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jonavoje, iš UAB „A Grupė“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) už 3 500,00 Lt, sutartyje nurodyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nustatyta sandėlio vidutinė rinkos vertė – 51 529,00 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 41-43))).2.2. 2004 m. liepos 1 d. sutartimi sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 4 000,00 Lt, sutartyje nurodyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nustatyta sandėlio vidutinė rinkos vertė – 49 600,00 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 36-38))).
3. Pažymėtina, kad 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir Nr. T-137, atlikus kadastrinius matavimus, dalinį tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą ir 3,1092 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,2507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijus, buvo suformuoti trisdešimt trys žemės sklypai (paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) (Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas (b. l. 68–74)), iš kurių 21 sklypą pareiškėjas pardavė 2005 m., 2006 m. pardavė dar 2 sklypus ir 7 sklypus dovanojo tėvams, kurie po dovanojimo buvo parduoti tais pačiais, 2006 m.
4. Pareiškėjas 2005 metais sudarė šiuos nekilnojamojo turto sandorius (pardavė dvidešimt vieną žemės sklypą ir vieną žemės sklypą perleido UAB „Remuva“) (Mokestinių ginčų komisijos byla (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 30 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. AU10-46 1 priedas „Gyventojo R. U. perkamo ir parduodamo nekilnojamojo turto sąrašas (t. 3, b. l. 119-125), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-9 (t. 3, b. l. 59-90))):
Rezoliucinė dalis
16. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (04)-K3-223 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 23-36), išnagrinėjusi patikrinimo aktą Nr. AU16-9, nusprendė:
„1. Iš dalies patvirtinti 2008-03-20 patikrinimo aktą Nr. AU16-9, kuriame papildomai priskaičiuota: Gyventojų pajamų mokesčio – 37 067 Lt;Gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 7 710 Lt;Pridėtinės vertės mokesčio – 24 373 Lt;Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių – 10 037 Lt;Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai– 3 408 Lt;Valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai – 1 980 Lt;Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai bauda – 1 704 Lt;Valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai bauda – 990 Lt.
2. Skirti 3 707 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą ir 2 437 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą.
3. Neatleisti mokesčių mokėtojo nuo apskaičiuotų GPM ir PVM delspinigių ir paskirtų GPM ir PVM baudų.
4. Nurodyti mokesčių mokėtojui R. U. sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą <...> Gyventojų pajamų mokestį – 37 067 Lt (įmokos kodas 1444);Gyventojų pajamų mokesčio delspinigius – 7 710 Lt (įmokos kodas 1445);Gyventojų pajamų mokesčio baudą – 3 707 Lt (įmokos kodas – 1446);Pridėtinės vertės mokestį – 24 373 Lt (įmokos kodas – 3434);Pridėtinės vertės mokesčio delspinigius – 10 037 Lt (įmokos kodas – 3435);
Pridėtinės vertės mokesčio baudą – 2 437 Lt (įmokos kodas - 3436);
Iš viso: 85 331 Lt
5. Nurodyti mokesčių mokėtojui R. U. sumokėti į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus VSD lėšų surenkamąją sąskaitą <...> Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai– 3 408 Lt (kodas 261) ;Valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai – 1 980 Lt (kodas 264);Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai bauda – 1 704 Lt (kodas 263);Valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai bauda – 990 Lt (kodas 266).Iš viso: 8 082 Lt“.
17. R. U. 2008 m. birželio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-223 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo ta apimtimi, kuria R. U. papildomai apskaičiuota: už 2005 m. – 20 834 Lt (dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai trisdešimt keturi litai) GPM, jį sumažinant iki 15 039 Lt (penkiolikos tūkstančių trisdešimt devynių litų), už 2006 m. – 16 233 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtai trisdešimt trys litai) GPM, jį sumažinant iki 0 Lt, 24 373 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt trys litai) PVM, jį sumažinant iki 1 983 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų litų), taip pat atleidimo nuo už 2004 m. apskaičiuotų 1002 Lt (vieno tūkstančio dviejų litų) mokėtinų VSD įmokų (Mokestinių ginčų komisijos byla (t. 1, 57-64)). 18. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi R. U. skundą, 2008 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 68-178 „R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2008-06-12 skundo“ (b. l. 13-22) nusprendė patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-223 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 24 373 Lt PVM, 10 037 Lt PVM delspinigius, 2 437 Lt PVM baudą, 37 067 Lt GPM, 7 710 Lt GPM delspinigius, 3 707 Lt GPM baudą, 3 408 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 1 980 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 1 704 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą bei 990 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą.19. R. U. 2008 m. rugpjūčio 12 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. 68-178 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-223 panaikinimo, apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, baudų ir delspinigių sumažinimo bei atleidimo nuo už 2004 m. apskaičiuotų 1 002 Lt mokėtinų VSD įmokų (Mokestinių ginčų komisijos byla (t. 1, b. l. 1-11).
1. Įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjo – R. U. 2003 – 2006 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, perleidimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo naikinti sprendimą Nr. S–212(7-193/2008), sprendimą Nr. 68-178 bei sprendimą Nr. (04)-K3-223: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006 m. birželio 16 d. priimtoje nutartyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 44-56), taip pat administracinėje byloje Nr. A575-1613/08 2008 m. gruodžio 12 d. priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.
1.1. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad mokesčių administratoriai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą, taip pat sprendime Nr. 68-178 bei sprendime Nr. (04)-K3-223 nurodė pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2003-2006 metais. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad pareiškėjo 2003 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos sudarė apie 98,31 proc. visų pareiškėjo gautų pajamų, 2004 metais – 100 proc.
1.2. Konstatuotina ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, kuris savarankiškai sprendė visus su šiais sandoriais susijusius klausimus, o nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami nei pareiškėjo, nei jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti (tą patvirtina ir faktas, jog nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta).
1.3. Pažymėtina ir tai, kad nevienkartinis, nuolatinis sandorių dėl nekilnojamojo turto sudarymas, sandorių skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. 1.4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas – R. U. iš sudarytų sandorių taip pat gavo ekonominę naudą.
2. Konstatuotina, kad pareiškėjas papildomai teismui nepateikė įrodymų, kad ketino renovuoti gyvenamąjį namą žemės sklype ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone), taip pat byloje nėra pateikti statybų specialistų vertinimai su išvadomis, kad gyvenamosios paskirties pastatui (gyvenamajam namui) reikalingos didelės lėšos renovacijai, rekomendacijos namą nugriauti ir statyti naują, arba kad 2 kambarių butas yra avarinės būklės, todėl netinkamas gyventi, tuo labiau, kad pareiškėjas butą pirko neįvertinęs jo būklės.
Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad „objektyvios aplinkybės (pavyzdžiui, darbo ar kiti poreikiai) gali nulemti, kad asmuo turi ar siekia turėti kelias gyvenamąsias vietas“ yra apskritai fiktyvus, niekuo neparemtas, nes kitas pareiškėjo teiginys, jog jis galėjo suklysti dėl gyvenamųjų patalpų pasirinkimo, akivaizdžiai prieštarauja pirmajam: teismo vertinimu, galima suklysti dėl vienos gyvenamosios patalpos, bet ne dėl dviejų patalpų per šešias dienas ( 2003 m. sausio 9 d. ir 2003 m. sausio 15 d.).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo 2003 m. sudaryti sandoriai buvo išimtinai susiję su individualia veikla.
3. Pareiškėjas nurodo, kad įsigijo sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, ketindamas steigti muilinės sandėlį, tačiau, norėdamas gauti leidimą jį steigti, galėjo tai padaryti tik įsteigdamas įmonę ir įnešdamas šį turtą kaip įstatinį kapitalą, o ne vykdydamas individualią veiklą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad minėtą sandėlį pardavė, nes įsigijo UAB „G&L Logistics“, kuri jau turėjo įsteigtą muitinės sandelį, akcijų (pareiškėjas 2005 m. birželio 8 d. įgijo 38,47 proc. šios įmonės akcijų). Pareiškėjas pabrėžia, kad jo veiksmai, įsigyjant bei parduodant sandėlį, negali būti kvalifikuojami kaip individuali veikla, nes minėtas sandėlis, nepavykus įgyvendinti planų įsteigti muitinės sandėlį, buvo realizuotas kaip jo nuosavas turtas. Pažymėtina, kad pareiškėjui 2005 m. vasario 2 d. išduotas Lietuvos muitinės tarpininkų asociacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. U. laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. vasario 2 d. išklausė muitinės tarpininkų mokymo programos kursą kvalifikacinei kategorijai įgyti (Mokestinių ginčų komisijos byla (t. 3, b. l. 41)), tuo tarpu ginčo objektas – sandėlis įsigytas 2004 m. kovo 18 d. ir parduotas 2004 m. liepos 1 d. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad derybas dėl UAB „G&L Logistics“ akcijų įsigijimo vedė dar prieš parduodamas minėtą sandėlį, tačiau byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas akcijas įsigijo tik 2005 m. birželio 8 d., o duomenų, kad derybas pradėjo anksčiau nėra.
Pažymėtina, kad gyventojo pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, yra vertinamos pagal realiai įvykusius sandorius ir iš jų gautą rezultatą, nepriklausomai nuo turėto ketinimo prieš parduodant nekilnojamąjį turtą panaudoti jį tam tikroje veikloje (ginčo atveju – sandėliavimo veikloje). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir į tai, kad tarp sandėlio įsigijimo už 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) ir jo pardavimo už 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) praėjo tik keturi mėnesiai, sandorius pareiškėjas vykdė savarankiškai, darytina išvada, kad sandėlio įsigijimas bei jo pardavimas turėjo komercinį pobūdį ir yra nesietini su pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimu, todėl sandėlio pardavimo pajamos yra priskirtinos prie pareiškėjo individualios veiklos pajamų.
1. Minėta, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2004 m. liepos 22 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 19KU-5678) nusipirko 2,5173 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, už 37 756,50 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir penkiasdešimt centų) (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 61-63), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b. l. 66-67))). Taip pat minėta, kad pareiškėjas pagal 2005 m. rugsėjo 22 d. UAB „Remuva“ steigimo sutartį (Mokestinių ginčų komisijos byla (UAB „Remuva“ steigimo sutarties kopija (t. 2, b. l. 79-83))), 2005 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu 2,5171 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. 52/40126, perdavė į UAB „Remuva“ (kodas (duomenys neskelbtini)) įstatinį kapitalą (Mokestinių ginčų komisijos byla (žemės sklypo perdavimo–priėmimo akto kopija (t. 2, b. l. 86), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-9 (t. 3, b. l. 59-90))).
2. Pažymėtina, kad, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos; pagal šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalį pajamos – tai pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžiamos pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.
3. Konstatuotina, kad pareiškėjui 2005 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu perleidus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2004 m. liepos 22 d., UAB „Remuva“ (formuojant įstatinį kapitalą) nuosavybėn mainais už šios įmonės akcijas (pareiškėjas įsigijo 1 350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt (vienas šimtas litų), apmokėjo visų pasirašytų akcijų emisijos kainą 35 000 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių litų) piniginiu įnašu ir 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) turtiniu įnašu, kurį sudaro minėtas žemės sklypas), t. y. gavus pajamų natūra, atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjas minėtą sklypą buvo įsigijęs ne asmeniniams poreikiams, nesiekė jame ūkininkauti, šiam sandoriui, kaip ir visai pareiškėjo vykdytai veiklai, yra būdingi individualios veiklos požymiai, šis sandoris pagrįstai priskirtinas prie sandorių, sudarytų vykdant individualią veiklą, o iš jo gautos pajamos prie individualios veiklos pajamų. IV
Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo 1. Mokesčių administratoriai – tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) nuostatas, kad „Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“. Pagal šio įstatymo 166 straipsnio 3 dalį, įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiant 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. spalio 18 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 7KV-7701) nusipirko du žemės sklypus: 3,1092 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (buv. Vaišvydava), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., šalių susitarimu šio sklypo vertė – 60 000 Lt, ir 1,2507 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (buv. Vaišvydava), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., šalių susitarimu šio sklypo vertė – 40 000 Lt, bendra abiejų žemės sklypų kaina – 100 000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla (sutartis (t. 2, b. l. 95-98))). Pažymėtina, kad 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir Nr. T-137, atlikus kadastrinius matavimus, dalinį tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą ir 3,1092 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,2507 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijus, buvo suformuoti trisdešimt trys žemės sklypai (paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) (Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas (b. l. 68–74)), iš kurių dvidešimt vieną sklypą pareiškėjas pardavė 2005 metais, 2006 metais pardavė dar du sklypus ir septynis sklypus dovanojo tėvams, kurie po dovanojimo buvo parduoti tais pačiais, 2006 metais.
2. Įvertinus tai, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tarp sūnaus – R. U. ir jo tėvų – A. U. ir V. U., kad dovanoti žemės sklypai buvo parduoti per labai trumpą laikotarpį (nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki jo pardavimo praėjo 1-3 mėnesiai), kad sklypų pardavimą vykdė pats pareiškėjas, kad tėvams dovanoti sklypai yra iš 2004 m. spalio 18 d. įsigytų dviejų žemės ūkio paskirties sklypų, kurie 2005 m. kovo 3 d. savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-136 ir Nr. T-137 padalinti į trisdešimt tris sklypus ir kurių pardavimą pareiškėjas vykdė 2005-2006 metais, darytina išvada, jog šiais dovanojimo sandoriais siekta sumažinti pareiškėjo parduodamų, individualiai veiklai priskirtinų sklypų, skaičių, o tuo pačiu ir pareiškėjo gautinas individualios veiklos pajamas, nuo kurių skaičiuojamas ne tik gyventojų pajamų mokestis, bet ir pridėtinės vertės mokestis, kai pajamos iš veiklos viršija 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) ribą. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai, pakankamai didelis dovanotų objektų skaičius (septyni sklypai) pagrindžia kaip tik tai, kad dovanojimo sandoriai tarp šeimos narių buvo sudaryti tam, kad būtų sumažintas pirkimo–pardavimo sandorių skaičius ir individualios veiklos pajamos, siekiant išvengti mokesčių, susijusių su individualia veikla, mokėjimo, t. y. buvo sudaryti sandoriai, neatitinkantys tikrųjų įvykusių sandorių aplinkybių.
3. Taigi, 2006 m. sausio 19 d. dovanojimo sandoriams, sudarytiems tarp pareiškėjo – R. U. ir jo tėvų – A. U. ir V. U., pagrįstai taikytas Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas ir atkurtos iškreiptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, pareiškėjo mokesčio bazė nustatyta neatsižvelgiant į tarpinius dovanojimo sandorius ir turto pardavimo pajamos už parduotus septynis žemės sklypus – 146 777 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt septyni litai) pagrįstai priskirtos pareiškėjo vykdytos individualios veiklos pajamoms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo – R. U., atstovaujamo advokatės Redos Kurlavičienės. skundo atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. S–212(7-193/2008) „Dėl R. U. 2008-08-12 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 68-178 „R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2008-06-12 skundo“ bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-223 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo, atleidimo nuo dalies mokėtinų valstybinio socialinio draudimo įmokų bei papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, baudų ir delspinigių sumažinimo netenkinti ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.