- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- A2.2.-7063-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05980-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- V. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui Daliui Gintautui, pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Dariui Kulevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, duomenų apie baustumus administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-11-01 duomenimis V. S. individualiai įmonei (toliau – ir Įmonė) nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 69425,08 Eur, iš jos: 22,76 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą ir 1,03 Eur šio mokesčio delspinigių, 719,55 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 45,18 Eur šio mokesčio delspinigių, 6413,93 Eur Pelno mokesčio, 1625,93 Eur šio mokesčio bauda ir 1184,02 Eur šio mokesčio delspinigių, 42647,26 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, 5850,32 Eur šio mokesčio bauda ir 10915,10 Eur šio mokesčio delspinigių. Įmonės mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti nuo 2010 m. spalio 20 d. Vėliau Pareiškėja nuolat priiminėjo sprendimus išieškoti Įmonės mokestinę nepriemoką iš jos turto, kadangi Įmonės mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui tik didėjo. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 2 d. turto arešto aktu areštavo Įmonės turtą už 68206,87 Eur, o 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nutarė išieškoti Įmonės 43115,59 Eur mokestinę nepriemoką iš Įmonės turto.
Pagal operatyviam patikrinimui, kuris buvo vykdomas nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30, Įmonės pateiktus dokumentus nustatyta, kad Įmonės kasoje grynųjų pinigų likutis 2014 m. lapkričio 1 d. sudarė 11080,73 Eur. Per tikrinamą laikotarpį į Įmonės kasą įplaukė 6001,35 Eur pajamų. Išlaidos per šį laikotarpį sudarė 14746,64 Eur. 2015 m. balandžio 30 d. grynųjų pinigų likutis Įmonės kasoje buvo 2335,42 Eur. Įmonė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 1080,00 Eur, tuo tarpu šiuo laikotarpiu Įmonė, būdama nemoki, išmokėjo 13466,64 Eur kitiems kreditoriams (8809,65 Eur V. S. išmokėjo sau savo reikmėms; 515,40 Eur darbo užmokesčio; 1613,64 Eur UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.), patenkindama reikalavimus, priklausančius žemesnei eilei nei valstybės, kaip kreditoriaus, reikalavimas. Pareiškėjo Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui padidėjo ir 2015 m. balandžio 30 d. sudarė iš viso 69920,79.
T. V. S. individuali įmonė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Individualios įmonės vadovas V. S., žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė turi lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 3 d. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pripažino išmokėjęs pinigus sau, taip pat kitiems asmenims, nors buvo įsiskolinęs valstybinei mokesčių inspekcijai. Įsiskolinimas valstybei atsirado dėl jo neišmanymo jau prieš keletą metų. 2015 metais yra sumokėjęs apie 1200 Eur mokesčių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas tvirtino, kad didžiąją dalį pareiškime nurodomos sumos, t.y. 8806,65 Eur V. S. išsimokėjo 2014 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu pateikiant pareiškimą teismui, jau buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. 2015 m. balandžio 30 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsimokėjo pinigus, kurie laikytini pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, nes yra žymimos tuo pačiu kodu 02. Taigi, šios lėšos buvo skirtos jo pragyvenimui, nes jokių kitų pajamų jis negauna. Su kitomis įmonėmis V. S. atsiskaitė siekdamas užtikrinti įmonės veiklą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi neįgalią motiną, taip pat buvo pateikęs prašymą mokesčių inspekcijai išdėstyti skolos mokėjimą per laikotarpį.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas Darius Kulevičius paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., pažeidė teisės aktuose nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, o tai patvirtina teismui pateikti finansiniai dokumentai. Pažymėjo, kad V. S., kaip individualios įmonės savininkas, galėjo sau išsimokėti darbo užmokestį, tačiau kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad jis įmonės sąskaitoje esančias lėšas ne kartą yra išsimokėjęs ne kaip darbo užmokestį, o savo, kaip savininko, reikmėms. Teigė, kad V. S. savo reikmėms išmokėti pinigai, negali būti laikomi darbo užmokesčiu, patenkančiu į CK 6.930¹ str. nurodytą kreditorių reikalavimų sąrašą, kuriame numatyta, jog su darbo ar autoriniais santykiais susijusios išmokos mokamos pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog pinigai buvo išmokami būtent pagal vykdomuosius dokumentus. Teigė, kad įvertinus mokestinio patikrinimo gautus duomenis, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas sunkią įmonės finansinę padėtį ir negebėjimą dėl lėšų stygiaus atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp kurių yra ir VMI, išsimokėjo lėšas savo reikmėms, taip pat atsiskaitė su kitais kreditoriais, tuo pažeisdamas teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Jo veiksmai tyčiniai, pažeidimas šiurkštus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), 2014-11-01 Įmonės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 4-5), 2015-04-30 Įmonės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 6-7), 2015-08-06 Įmonės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 8-9), Įmonės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 10-15), pareiškėjos 2015-06-11 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-FR1042-5841 kopija (b. l. 16-18), Įmonės savininko V. S. 2015 m. gegužės 25 d. paaiškinimas (b. l. 19-20), Įmones apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30 (b. l. 21-34), Įmonės kasos išlaidų orderiai (b. l. 35-60), Įmonės mokėjimų Pareiškėjai per Įmonės kasą laikotarpiu 2014-11-01 – 2015-04-30 išrašas (b. l. 61), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 125-126).
Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., būdamas individualios įmonės savininku, suprato, kad nuo 2010-10-20 neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2013-05-23, 2013-11-05, 2014-09-02, 2014-09-23 buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Įmonės turto, kurie nėra įvykdyti ir iki šiol. Iš operatyviniam patikrinimui Įmonės pateiktų dokumentų nustatyta, kad Įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui net 69425,08 Eur, laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. atliko įvairiems kreditoriams mokėjimus: buvo mokami darbo užmokesčiai bei mokama prekių ir paslaugų tiekėjams, 8809,65 Eur V. S. išsimokėjo savo reikmėms. Paskutiniai mokėjimai, kuriems pareiškimo pateikimo metu nebuvo suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas atlikti 2015-02-23, 2015-02-24, 2015-03-04, 2015-03-20, 2015-04-15, 2015-04-16, 2015-04-30 (nurašyti pinigai savininko reikmėms). Įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra.
Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. S., būdamas individualiosios įmonės savininku, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie V. S. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties, tačiau byloje nepateikti jokie tai patvirtinantys duomenys, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia. Vien tai, kad jo individuali įmonė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, nepatvirtina jo sunkios materialinės padėties, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą savo reikmėms yra išmokėjęs pakankamai dideles sumas iš įmonės sąskaitos. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgtina į tai, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-04-30 buvo 69 920,79 Eur, ir iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. padidėjo beveik 2000 Eur. Be to, jau nuo 2010 m. žinodamas apie savo įmonės finansinę padėtį ir prievolę valstybės biudžetui, jis nesiėmė jokių veiksmų sumažinti skolą, tačiau toliau tęsė įmonės veiklą, ją didindamas. Kita vertus, V. S. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, iš esmės pripažino padaręs pažeidimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta sankcija yra pakankamai griežta, mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią baudą.
Pažymėtina, kad V. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.