Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo I. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2016 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo atmestas I. V. skundas dėl 2016 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00739-10 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. K.. 2011 m. vasario 1 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. V. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo. 2011 m. vasario 15 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas. 2011 m. balandžio 4 d. baudžiamoji byla, kurioje I. V. kaltintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perduota teisminiam nagrinėjimui.

2012 m. spalio 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams.

I. V. dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių į teisėsaugos institucijas kreipėsi du kartus: 2013 m. spalio 25 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas atmesti I. V. skundą dėl atsisakymo atnaujinti baudžiamąją bylą. 2014 m. liepos 17 d. pareiškėjui pakartotinai kreipusis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, priimtas dar vienas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2016 m. vasario 3 d. I. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą. Persiuntus pareiškimą nagrinėti tinkamam subjektui įstatymų nustatyta tvarka, 2016 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras raštu pateikė atsakymą I. V., kuriame nurodė, jog pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, kadangi jis yra pateiktas pakartotinai – analogiški prašymai tuo pačiu klausimu jau buvo pateikti ir išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškime nėra pateiktos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, šiuo klausimu priimti procesiniai sprendimai yra galiojantys. Pareiškėjui 2016 m. kovo 3 d. apskundus prokuroro raštą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro pavaduotojas priėmė raštą, kuriuo panaikino vyriausiojo prokuroro raštą ir pavedė pareiškimą nagrinėti ir vertinti jame nurodytą informaciją iš naujo.

2016 m. balandžio 19 d. vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimas jau yra išspręstas galiojančiais procesiniais sprendimais, o pareiškime nurodyta aplinkybė dėl VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo rašto, kuriame nurodyta, jog informacija apie pacientų sveikatos būklę yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik teisėsaugos institucijų reikalavimu, nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Šį prokuroro nutarimą I. V. apskundė Generaliniam prokurorui.

2016 m. birželio 1 d. Generalinis prokuroras priėmė nutarimą atmesti skundą dėl vyriausiojo prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime nurodoma, kad I. V. skunde nėra nurodytos jokios aplinkybės, kurios nebūtų vertintos teisminių nagrinėjimų metu. Pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu ir negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjas akcentuoja nukentėjusiojo neblaivumą nusikalstamos veikos metu, tačiau ši aplinkybė teismų aptarta ir pripažinta, kad ji nepašalina nuteistojo atsakomybės. Skunde nurodomos aplinkybės dėl galimo ikiteisminio tyrimo neišsamumo nėra vertinamos kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Generalinio prokuroro nutarimu I. V. skundas atmestas, kadangi jame nenurodytos, o taip pat – nagrinėjimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, jokie argumentai, sudarantys pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2016 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas I. V. skundas dėl Generalinio prokuroro 2016 m. birželio 1 d. nutarimo. Skunde teigiama, kad prokuroro nutarime nėra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, taigi negalima išspręsti klausimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Nurodoma, kad prokuroro nutarimas yra nemotyvuotas, grindžiamas subjektyviais samprotavimais. Skunde akcentuojama, kad nebuvo atlikti reikiami proceso veiksmai – nesikreipta į VĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl informacijos. Taip pat nurodoma, kad byla buvo nagrinėjama suinteresuotai, teigiama, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebuvo vertinamos objektyviai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundas išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. BPK 441 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą nagrinėti pareiškėjo skundą žodiniame teismo posėdyje. Šiuo atveju apygardos teismas nenustatė pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamas kiekis duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsiliepimų į pareiškimą negauta.

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. V. apskundė 2016 m. balandžio 19 d. vyriausiojo prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą, nurodydamas, kad pareiškimas dėl tos pačios baudžiamosios bylos atnaujinimo yra teikiamas pakartotinai, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios pripažintinos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme ir suteikia pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, nustatė, kad I. V. dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo į teisėsaugos institucijas kreipiasi jau trečią kartą. Pareiškėjo prašymai atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra du kartus atmesti - 2013 m. spalio 25 d. priimtas galutinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas atmesti I. V. skundą dėl atsisakymo atnaujinti baudžiamąją bylą, o 2014 m. liepos 17 d. pareiškėjui pakartotinai kreipusis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, priimtas dar vienas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys.

Pareiškėjui 2016 metais pakartotinai kreipusis į teisėsaugos institucijas, siekiant baudžiamosios bylos atnaujinimo, pareiškime ir skunduose dėl vyriausiojo prokuroro ir Generalinio prokuroro nutarimų nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios buvo analizuotos ir vertintos tiek baudžiamosios bylos, kurią išnagrinėjus I. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo metu, tiek abu kartus sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Kaip teisingai nurodyta 2016 m. balandžio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vienintelė kitokio pobūdžio aplinkybė, kurią nurodo pareiškėjas, yra duomenys apie VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės raštą, kuriame nurodoma, kad informacija apie pacientus yra konfidenciali ir ji gali būti teikiama tik teisėsaugos institucijų reikalavimu. Nurodytina, kad ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ji neturi jokios įtakos baudžiamosios bylos esmei ir jos atnaujinimo galimybei. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo manyti, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas yra pagrįstas, šie duomenys neteikia jokios informacijos apie tai, kad baudžiamoji byla galėjo būti išnagrinėta nevisapusiškai, nukrypstant nuo teisingumo principo reikalavimų. VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės galimai pateiktina informacija yra susijusi su nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje blaivumu, o šis aspektas buvo visapusiškai išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, jo įtaka įvertinta priimant teismų sprendimus, sprendžiant dėl I. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. T. y. aplinkybė, kurios pagrindu I. V. siekia atnaujinti baudžiamąją bylą, buvo žinoma teismams, nagrinėjusiems bylą, vadinasi, ji negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia. Be to, ši aplinkybė akivaizdžiai yra susijusi su įrodymų vertinimu. Apygardos teismas pabrėžia, kad vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apygardos teismo požiūriu, tiek vyriausiojo prokuroro, tiek Generalinio prokuro nutarimuose motyvuotai pasisakyta dėl aplinkybės, kurią pareiškėjas vertina kaip naujai paaiškėjusią, pagrįstai nurodant, kad ji neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas, įvertinęs pareiškimo ir skundų argumentus, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vyriausiojo prokuroro ir Generalinio prokuroro nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nutarimai priimti motyvuotai atsakant į pareiškėjo argumentus, pagrindžiant juos faktais, o ne subjektyvia nuomone, nutarimuose nėra nustatytini sprendimą priėmusių asmenų suinteresuotumo ar neobjektyvumo požymiai.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Pareiškėjas I. V., trečią kartą analogišku pagrindu kreipdamasis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, aiškiai siekia sau palankaus rezultato, piktnaudžiaudamas savo teise. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Apygardos teismo vertinimu, vyriausiasis prokuroras ir Generalinis prokuroras išsamiai ir visapusiškai ištyrė situacijos aplinkybes pagal visą susijusią baudžiamosios bylos medžiagą.

Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, naikinti teisėtą ir pagrįstą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo I. V. skundą ir palikti galioti 2016 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nutarimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.