Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. T. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), tyčia nuardė ir sugadino K. K. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajai K. K. 332,50 eurų turtinę žalą.

2. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš K. K. priklausančio miško išpjovė ir pagrobė K. K. priklausančius 36 vnt., įvairių malkinių medžių, kurių vertė 250 eurų, tuo nukentėjusiajai K. K. padarydamas bendrą 250 eurų turtinę žalą.

3. Be to, 2020 m. balandžio 21 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyčia nuardė ir sugadino K. K. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajai K. K. 250 eurų turtinę žalą.

4. Be to, 2020 m. gegužės mėn., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš K. K. priklausančio miško pagrobė 8 kūbinius metrus nupjautos medienos, priklausančios K. K., kurių vertė 200 eurų, tuo nukentėjusiajai K. K. padarydamas 200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl 2020 m. balandžio mėn. vagystės ir turto sunaikinimo ar sugadinimo

5. Kaltinamasis S. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo mamos S. T. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ribojasi su K. K. žemėmis. Ties riba augo jo senelių sodinti medžiai. Apie 2017 m. buvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir žemės sklypo dalis kur augo jo senelių sodinti medžiai atiteko šalia buvusio sklypo savininkui, kurią iš J. nupirko K. K.. Jo senelis mirė labai senai, daugiau nei prieš 50 metų, jis net neatsimena jo. Kad ant ribos medžius sodino senelis jis sužinojo iš savo tėvo. Jo tėvai kai susituokė vieną kartą jau buvo išpjovę medžius augusius ant žemės sklypų ribos. Kadangi ant ribos medžius sodino jo senelis, tai medžiai augę šiuo metu ant žemės sklypų ribos priklauso jo mamai ir jis turėjo teisę juos pasiimti, nors žemės sklypo riba ir pasikeitė atlikus geodezinius matavimus, tai yra žemės sklypo dalis su medžiais atiteko K. K.. Jis ir jo mama su kadastriniais matavimais sutiko, jų neginčijo. 2020 m. žiemą K. K. su nepažįstamais žmonėmis pradėjo tverti tvorą. Pamatęs tai jis K. K. pasakė, kad medžiai priklauso jam, perspėjo, kad neužtvertų aklinai, kad jis norės išsivežti medžius, bet jie jo prašymų neklausė ir užtvėrė tvorą visiškai. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Jis nei vieno medžio nepjovė. Priešingai jis juos buvo pasižymėjęs, kirviu įtašęs kleimus, kurie medžiai priklauso jam, o kažkas iš K. pusės tuos medžius uždažė mėlynais dažais. Bet jis nenupjovė nei vieno medžio. Tuos medžius nupjovė pati K. K., o jis tik juos 2020 m. balandžio mėn. viduryje parsivežė į savo namus. Tvoros jis kai vežė medžius neardė jos nekapojo, nemaitojo ir nesugadino. Jis tik sakė, kad tvoros nebus kol bus jo medžiai. Kiek tų medžių buvo vienetais jis neskaičiavo. Tuos medžius su traktoriumi parvežė jo kaimynas J. K.. Jis jam buvo pasakęs, kad tie medžiai yra jo. Tuos medžius susipjaustė, susikapojo ir susidėjo į krūvą. Policijos pareigūnams jis parodė tuos medžius ir jie juos apžiūrėjo.

6. Nors S. T. kaltu neprisipažino jo kaltė dėl medžių vagystės ir tvoros sugadinimo įrodyta byloje surinktais įrodymais.

6.1. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2020-04-15 apie 9.00 val., atvykusi į jai priklausančius žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kad yra nuardyta ir sugadinta apie 95 metrus jai priklausančios tinklinės tvoros, nupjauti ir pavogti greta tvoros augę pavieniai medžiai. Tvora užtverta apie 0,5 m. nuo S. T. žemės, jos pusėje. Medžiai nuo tvoros buvo apie 3 m. atstumu jos žemės pusėje. Žino, kad tai padarė S. T., nes jis jai anksčiau buvo sakęs, kad tvorą nuardys. Ji dar 2020–04–09 apie 11:00 val., atvežė avis į ganyklą, ėjo uždarinėti spragas ir pamatė, kad kažkoks vyras drasko, tai yra spardo jos tvorą. Atėjęs prie mašinos vyriškis prisistatė, kad yra T.. Tuomet jis dar nebuvo sugadinęs tvoros ar išpjovęs medžių. Ji tuomet sudrausmino S. T., kad taip nedarytu, tačiau jis nueidamas pasakė, kad jis visą tvorą nuardys ir visus medžius išsikirs. Iki tos dienos tvora dar nebuvo sugadinta taip pat nebuvo išpjauti ir prie jos buvę medžiai. Vieno metro tvoros kaina buvo 3,50 eurų, tai sugadinus 95 metrus, jai buvo padaryta 332,50 eurų turtinė žala. Taip pat S. T. sakė, kad tuos medžius išsipjaus. Todėl ji tuos medžius pažymėjo mėlynais dažais. Iš viso buvo nupjauti 36 medžiai, tai malkinė mediena, kurios vertė 250 eurų, dėl medžių vagystės jai padaryta 250 eurų turtinė žala.

6.2. 2020-04-15 Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) K. K. priklausančiame žemės sklype, matosi į žemę sukaltas riboženklis, palei jį nutiesta virvė, mediniai kuolai ir greta jų ant žemės sulankstyta metalinė cinkuota tinklinė tvora apie 1,5 m. aukščio. Sugadintos tvoros ilgis siekia apie 95 metrus. Greta tvoros dešinėje pusėje apie vieno dviejų metrų atstumu matosi nupjauti pavieniai jaunų medžių kelmai, kurie nufotografuoti ir išmatuoti. Aptverto sklypo gilumoje miške matosi nupjauti 7 ievų kelmai (t. 1, b. l. 1-10, 13-31).

6.3. 2020-06-16 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš K. K. buvo paimta sugadinta tvora suvyniota į tris ritinius (t. 1, b. l. 121-122).

6.4. 2020-06-17 Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad viela suvyniota į tris ritinius. Viela metalinė cinkuota. Išvyniojus ritinius tvoros dalys išmatuotos. Vieno ritinio tvoros ilgis 49 metrai, kito 21 metras, o trečio 25 metrai. Vielos tinklas ištampytas ir vietomis nutrauktas. Po apžiūros vielos tinklas grąžinta savininkei (t.1, b. l. 123-131).

6.5. Iš 2019-11-25 sąskaitos – faktūros Nr. 114, 2019-11-25 Serija ABU Nr. 3661412, pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad vieno metro vielos tinklo kaina 3,5 €. Todėl sugadintos vielos tinklo vertė yra 332,5 € nustatyta remiantis ieškovės pateiktomis sąskaitomis – faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 139-140).

6.6. Liudytoja S. T. parodė, kad jai priklauso žemė, esanti (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su K. K. žemėmis. Anksčiau ši žemė priklausė jos vyrui V. T., kuris yra miręs. Jos žemę šiuo metu prižiūri su ja kartu gyvenantis sūnus S. T.. Žemės sklypui atlikti geodeziniai matavimai ir ginčo dėl žemės sklypo ribų su kaimynais nėra. Ant žemės ribos auga medžiai. Kiek ji prisimena, tie medžiai auga jau seniai, kiek ji prisimena, jie visada ten buvo. Jos vyras žemę paveldėjo iš savo tėvų, senelių. Tie medžiai auga ne jos žemėje, o ant ribos, o kai gretimais tą žemę nusipirko K. K., tie medžiai atsidūrė jos pusėje, nes pasislinko žemės riboženkliai. Kai atvažiavo K. K. ji užėjusi į trobą pasakė, kad išpjovė medžius. Po to sūnus nuvažiavo ir parsivežė tuos medžius. Sūnus sakė, kad tėvo medžių jis niekam neatiduos. Sūnus K. K. tvoros nesugadino.

6.7. Liudytojas J. K. parodė, kad 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, jo kaimynas S. T. paprašė, kad jis parvežtų jam malkas, esančias netoli jo namų. Jis sutiko jam padėti. Jis savo traktoriumi su priekaba nuvažiavo (duomenys neskelbtini) netoli miško. Medžiai buvo nupjauti ir sudėti į krūvas. Šalia miško buvo užtverta tvora, dalis viela, dalis piemeniu. Jis S. T. nieko neklausinėjo, tai jis pats jam pradėjo pasakoti, kad gretimai jo žemės nusipirko žemę ir dabar jis nori išsivežti savo medžius, augančius ant ribos. Medžiai buvo sudėti į dvi krūvas, ant jo žemės. Jis medžius į priekaba pakrovė traktorinėmis šakėmis. Ir kai sukrovė medžius gavosi nepilna priekaba medžių. Jis tuos medžius parvežė ant S. T. kiemo ir juos išpylė. Po to, girdėjo kad T. turėjo kažkokių reikalų su policija dėl tų medžių, bet jis per daug nesigilino į tai ir jo nieko neklausinėjo.

6.8. 2020-05-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš S. T. buvo paimti sukapoti ir į krūvą sudėti medžiai, kurie buvo parvežti iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 163-166).

6.9. 2020-05-11 Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad buvo apžiūrėti sukapoti medžiai. Krūvos ilgis 4 m., plotis 1,8 m. aukštis 1,4 m. Krūvoje yra blendės, karklo, drebulės medžiai. Dalis medžių (malkų) yra pažymėti, tai yra nudažyti mėlynos spalvos dažais. Po apžiūros malkos grąžintos S. T. (t.1, b. l. 167-173).

6.10. 2020 m. gegužės 21 d. gautu Nr. 33 SD- (14.33.137 E) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus raštu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. K.. 2017 metais šiam žemės sklypui atlikti kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Atlikus vietovėje patikrą, nustatyta, kad nupjauti medžiai ir užtverta sugadinta tvora patenka į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148).

6.11. 2020 m. balandžio 30 d. gautu Nr. (13.2)AD5 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštu ir 2020-04-22 apmatavimo aktu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame K. K. iškirsti medžiai. Matavimų metu nustatyta, kad iškirsti 36 medžiai, kurių kelmų skersmuo nuo 7 iki 25 cm. Šie medžiai nepriskiriami saugotiniems ir leidimas jų kirtimui nereikalingas (t. 1, b. l. 141-143).

7. Nors S. T. kaltu neprisipažino, tačiau iš jo parodymų matosi, kad jis pripažįsta, kad parsivežė ties jo žemės sklypo ir K. K. sklypo riba ant senosios ežios buvusius medžius. Prieš tai jis medžius pasižymėjo kirviu įtašydamas kleimus. Šiuos medžius pagal jo parodymus išpjovė pati nukentėjusioji. Tvoros jis nesugadino, o nupjautus medžius prieš parsiveždamas persimetė per K. K. tvorą. Tokie kaltinamojo S. T. parodymai prieštaringi, prieštarauja nukentėjusiosios K. K. bei jo paties parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. parodė, kad jis tik vieną kartą nuardė tvorą apie 100 metrų, kiek ji ribojasi su jo žeme, paguldė ant žemės ir prispaudė ją (t.1, b. l. 159). Tą patį jis tvirtino ir akistatos su K. K. metu (t.1, b. l. 184-186). Teisiamojo posėdžio metu S. T. tvirtino, kad jis tvoros nelietė, o tvorą K. K. gyvuliai su žeme sumaišė. Aiškindamas, kad medžiai priklauso jam (jo mamai) S. T. nurodo, kad juos sodino jo senelis. Taip pat nurodė, kad senelio sodintus medžius jo tėvai po vestuvių jau buvo nupjovę. Be to S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kai jis medžius nupjovė juos persimetė į savo pusę, po to nukentėjusioji juos persimetė į savo. Kai nuvažiavo parsivežti medžių, tai medžius vėl permetė į savo pusę. Šiais parodymais iš esmės jau pripažino ir tai, kad jis ir nupjovė medžius. Iš K. K. parodymų matosi, kad ji pati medžių nepjovė. Jai atvykus 2020–04–09 tvora dar buvo nesugadinta, o atvykusi 2020-04-15 apie 9.00 val., tvorą jau rado nuardytą, sugadintą, medžius iš jos žemės sklypo iškirstus ir išvežtus. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, todėl remiasi jais. Kaltinamojo S. T. parodymai nenuoseklūs. Aplinkybes dėl tvoros nuardymo, t. y. tas kurias pripažino ikiteisminio tyrimo metu jis pakeitė teisiamajame posėdyje, parodydamas kad tvoros išvis nesugadino. Nors teisiamajame posėdyje S. T. neigė nupjovęs medžius, tačiau aiškindamas aplinkybes apie tai kaip jis išvežė medžius nesugadindamas tvoros parodė, kad jis medžius nupjovė ir persimetė per tvorą. Tokius nenuoseklius ir prieštaringus S. T. parodymus teismas vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės dėl įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Kita vertus S. T. pripažindamas, kad jis išvežė nupjautus medžius iš esmės pripažįsta patį medžių grobimo faktą.

8. S. T. nesutinka ir su jam inkriminuotu parsivežtų medžių kiekiu. Medžių kiekis tyrimo metu buvo tiksliai nustatytas 2020 m. balandžio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos vyresniojo specialisto V. D. atliktu apmatavimo aktu, kuriuo nustatyta, kad K. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iškirsti 36 medžiai, kurių kelmų skersmuo nuo 7 iki 25 cm. (žiūr. 6.10 punktą).

9. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį yra nekilnojamieji). Atsižvelgiant į šį civilinio kodekso reguliavimą K. K. pirkimo – pardavimo sandoriu įgijusi žemės sklypą nuosavybės teise įgijo ir medžius augusius jai parduotame žemės sklype. Kaltinamojo S. T. tvirtinimas, kad medžiai priklausė jo mamai dėl to, kad juos sodino jo senelis prieštarauja CK 1.98 straipsnio 2 dalyje nustatytam reguliavimui, todėl nesukuria jam nuosavybės teisės į medžius esančius K. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

10. Kadangi K. K. parodymais nustatyta, kad 2020–04–09 tvora dar buvo nesugadinta, o jai atvykus 2020-04-15 apie 9.00 val., tvorą jau rado nuardytą sugadintą, medžius iš jos žemės sklypo iškirstus ir išvežtus tikslinamas kaltinimas dėl turto sugadinimo ir vagystės laiko.

11. Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad S. T. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), tyčia nuardė ir sugadino K. K. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajai K. K. 332,50 eurų turtinę žalą. Kadangi S. T. sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

12. Be to nustatyta, kad S. T. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš K. K. priklausančio miško išpjovė ir pagrobė K. K. priklausančius 36 vnt., įvairių malkinių medžių, kurių vertė 250 eurų. Kadangi S. T. pasisavinto turto medžių vertė 250 eurų, tai yra jų vertė neviršija 5 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), S. T. pasisavino nedidelės vertės turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas 2020 m. balandžio 21 d.

13. S. T. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo senelio medžius, kurie augo viena linija pagal žemės ribą išpjovė pati K. K. su pagalbininkais. Po to kai K. K. užtvėrė naują tvorą. tik sakė, kad tvoros nebus kol bus jo medžiai. Prie naujai aptvertos tvoros nėjo, jos nežiūrėjo nei ardė, nei gadino. Jos gyvuliai tą tvorą su žeme sumaišė. Jis atvažiavo per savo žemę ir per tvorą permetė medžius.

14. Nors S. T. kaltu neprisipažino jo kaltė dėl tvoros sugadinimo 2020 m. balandžio 21 d. įrodyta byloje surinktais įrodymais.

14.1. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2020-04-20 susitvarkė tvorą, tai yra užsidėjo naują tinklą ant visos sugadintos tvoros atkarpos. Sugadintai tvorai pakeisti ji pirko 95 metrus tinklo, kuris jai kainavo 250 eurų. 2020-04-22 nuvykusi į savo žemės sklypą pastebėjo, kad ta pati tvoros atkarpa, vėl sugadinta. Tinklas buvo sukapotas, sumaitotas ir numestas ant žemės. Ji dėl to buvo nuvykusi pas S. T. ir jo paklausė kodėl jis gadina jos tvorą, jis jai atsakė, kad jos žemėje auga jo medžiai.

14.2. 2020-05-04 Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini) K. K. priklausančiames žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje sklypo pusėje, ant sklypo ribos yra įrengta metalinė segmentinė tvora. Sklypo vidinėje pusėje ties segmentine tvora numestas ant žemės viengubas tvoros tinklas. Nuo šiaurinės rytinio tvoros kampo 15 metrų einant vakarų kryptimi ant žemės viengubas tvoros tinklas. Ta pačia kryptimi 25 metrų atkarpoje, ant žemės yra dvigubas tvoros tinklas. Likusioje atkarpoje guli viengubas tvoros tinklas. Vidinėje sklypo dalyje yra nupjautų ir paliktų įvairių rūšių medžių (t. 1, b. l. 74-75, 76-77).

14.3. Iš 2020-06-17 Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) K. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis tvoros 86 metrai yra aptverta segmentine tvora. Greta jos 86 metrų ruože yra vielinė tvora, kuri randasi už segmentinės tvoros. Vielinė tvora 86 metrai yra sugadinta, vietomis sulankstyta, nulenkta ant žemės sutraukyta tvoros viela (t. 1, b. l. 78-89).

14.4. 2020-04-27 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu K. K. pateikė sugadintos tvoros nuotraukas, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad yra sugadinta, tai yra sulankstyta ištampyta vielos tinklo tvora (t. 1, b. l. 107-111).

14.5. 2020-05-11 Reikalaujamų daiktų pateikimo metu K. K. pateikė sąskaitos faktūros kopiją. Su ieškiniu K. K. pateikė ir 2020-04-19 pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. 3661408. Iš šių dokumentų matosi, kad K. K. 2020 m. balandžio 19 d. už 250 eurų nusipirko 95 metrus 95 metrus 1,5 m. aukščio vielos tinklo (t.1, b. l. 116-119, t. 2, b. l. 139-140).

15. Nors S. T. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl tvoros sugadinimo 2020-04-21 įrodyta nukentėjusiosios parodymais iš kurių matosi, kad S. T. jai pripažino sugadinęs tvorą, nes reikėjo išsivežti medžius. Iš bylos medžiagos matosi, kad tvoros sugadinimu buvo suinteresuotas tik S. T., kuriam tvora trukdė medžių išsivežimui. Teismo posėdžio metu S. T. pripažino, kad sakė K. K., kad tvoros nebus kol bus jo medžiai. S. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs ir prieštaringi (žiūr. 7 punktą) ir dėl to teismas jais nesiremia. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios K. K. parodymais, todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad S. T. 2020 m. balandžio 21 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyčia nuardė ir sugadino K. K. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajai K. K. 250 eurų turtinę žalą. Kadangi sugadinto turto vertė neviršija 5 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), S. T. sugadino nedidelės vertės turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

16. S. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės mėn. tikslios datos neprisimena pamatė, kad yra nupjauti medžiai, augantys ant ribos jo mamos, kuria naudojasi jis ir K. K. žemių, (duomenys neskelbtini). Medžiai auga K. K. žemės ribose, bet mano ir yra įsitikinęs, kad medžiai yra jo mamos, nes juos sodino jo senelis P. T., kuris jau seniai yra miręs. Kadangi jis yra įsitikinęs, kad tie medžiai priklauso jo mamai, jis juos persimetė per apjuostą tvorą ir susidėjo į dvi krūveles. Medžiai buvo pažymėti mėlynais dažais, nors jis buvo prieš tai su kirviu į tašęs, kad tie medžiai priklauso jam. Jis paprašė savo kaimyno J. K., kad jis jam parvežtų medžius. 2020 m., gegužės mėn., antroje pusėje tikslios datos neprisimena J. K. atvažiavo su traktoriumi ir priekaba su šakėmis. Kai atvažiavo parsivežti medžių, jo krūvos buvo permestos atgal į antrą pusę tvoros, į K. K. ganyklą, į jos pusę. Tai jis vėl persimetė per tvorą ir J. K. tuos medžius su šakėmis sumetė į priekabą. Medžių buvo kokie 2 kubai, ne daugiau. J. K. pasakė, kad tie medžiai priklauso jam. Ten buvo įvairių medžių, bet daugiausia buvo gluosniai. Tuos medžius J. K. parvežė ant jo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis tuos medžius susipjaustė ir susikapojo.

17. Nors S. T. kaltu dėl medžių vagystės neprisipažino jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

17.1. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2020-05-23 apie 11.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti gyvulių ir nuėjusi prie tvoros, kur buvo išpjauti įvairūs medžiai, pamatė, kad nebėra nupjautų medžių. Medžiai buvo nupjauti maždaug prieš mėnesį. Daugiausia buvo gluosniai ir uosiai. Kai kurie medžiai buvo pažymėti mėlynais dažais. Buvo pavogta 8 kubai malkinės medienos. 2020-05-13 nupjauta mediena buvo perkrauta į S. T. pusę. Tada perkrovė medieną vėl į savo pusę ir nuvyko pas S. T.. Jo ji paklausė kodėl jis susikrovė medieną. S. T. sakė, kad tai jo medžiai, kurie auga jos ganykloje ir jis dar atvažiuos juos išsivežti. 2020-05-23 atvažiavusi į ganyklą matė traktoriaus vėžes. Dėl medžių vagystės jai padaryta 200 eurų turtinė žala.

17.2. 2020-05-24 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) K. K. priklausančiame žemės sklype, kuriame už tvoros matosi išpjauti medžiai ir krūmai. Prie kai kurių nupjautų kelmų matosi suskersuota mediena. Prie kitų kelmų medienos nėra. Matosi 6 gluosnio kelmai 15 cm. skersmens, 7 kelmai 20 cm. skersmens, 2 kelmai 25 cm. skersmens 4 kelmai 30 cm. skersmens, 2 uosio kelmai 15 cm. skersmens, 3 kelmai 20 cm. skersmens, po vieną 25 ir 30 cm. skersmens. Taip pat 1 beržo kamienas 25 cm. skersmens, 1 kelmas šermukšnio 15 cm. skersmens. Prie šių nupjautų kelmų nupjautos medienos nėra. Nuo tvoros pietryčių kryptimi matosi pievoje į žemę įspaustų traktoriaus ir priekabos padangų pėdsakų fragmentai (t. 2, b. l. 1-10).

17.3. 2020-05-27 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), sodybos kieme dešinėje pusėje matosi ūkinis pastatas prie kurio pietinio kampo yra sukrauta suskaldytos medienos krūva. Krūvoje daugiausia gluosnio mediena truputis uosio ir kelios beržo medienos pliauskos. Malkų krūvos aukštis 1,30 m. plotis 2,5 m. ilgis 2,5 m. Po apžiūros malkų krūva, esanti, ir gražinti pagal pakvitavimą S. T. (t. 2, b. l. 11-20).

17.4. Liudytojas J. K. parodė, kad, 2020 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, pas jį atėjo S. T. paprašė, kad jis vėl parvežtų medžių. Jis pasakė, kad dėl medžių yra susitaręs su gretimos žemės savininke ir gali išsivežti savo medžius. Jis kai nuvažiavo su savo traktoriumi medžiai buvo už tvoros. Šį kartą tvora buvo užtverta tvoros segmentais. S. T. juos permetė per tvorą į savo pusę. Tada jis su traktoriaus šakėmis į priekaba ir pakrovė S. T. parodytus medžius. Medžiai daugiausiai buvo gluosniai, blendės Tuos medžius parvežė ir išvertė ant S. T. kiemo.

17.5. Liudytoja S. T. patvirtino, kad sūnus S. T. parsivežė į namus medžius, kurie augo ties jos žemės sklypo ir K. K. riba, nes tie medžiai priklausė jiems (žiūr. 6.5 punktą).

18. Nors S. T. tvirtina, kad medžiai, kuriuos jis parsivežė priklausė jam, nes juos sodino jo senelis. Tačiau S. T. pripažįsta, kad šie medžiai augo nukentėjusiajai K. K. priklausančiame žemės sklype. Todėl šie medžiai yra nekilnojamasis turtas glaudžiai susijęs su žeme ir yra K. K. nuosavybė (žiūr. 9 punktą). Todėl S. T. neturi nuosavybės teisių į K. K. žemės sklype augusius medžius. S. T., kad jo išvežtų medžių kiekis buvo ženkliai mažesnis nei nurodyta kaltinime. Tokie S. T. argumentai nepagrįsti, nes medžių kiekis nustatytas 2020-05-24 įvykio vietos apžiūros metu, kurio metu buvo matuojami nupjautų medžių kelmai.

19. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie pagrobto turto kiekį, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir aptarti įrodymai. S. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs ir prieštaringi (žiūr. 7 punktą) ir dėl to teismas jais nesiremia. Tai, kad pas S. T. namuose rastas mažesnis medžių kiekis nepaneigia fakto, kad jis pasisavino visus nukentėjusiosios K. K. nurodytus medžius. Todėl byloje patikimai nustatyta, kad 2020 m. gegužės mėn., S. T. (duomenys neskelbtini), iš K. K. priklausančio miško pagrobė 8 kūbinius metrus nupjautos medienos, priklausančios K. K., kurių vertė 200 eurų. Kadangi S. T. pasisavinto turto medžių vertė 200 eurų, tai yra jų vertė neviršija 5 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), S. T. pasisavino nedidelės vertės turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

20. Kaltinamasis S. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir tris baudžiamuosius nusižengimus. S. T. tyčines nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, tačiau per trumpą maždaug dviejų mėnesių laikotarpį, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo S. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę tai, kad kaltu neprisipažįsta, jo turtinę padėtį - yra nedirbantis, pragyvena iš mamos ūkio gaunamų pajamų, veikų pavojingumą jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų terminus nustatant mažesnius už jų vidurkius. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakciją, kurios BK 48 straipsnyje numatyta, kad skiriant laisvės apribojimą kaltinamajam paprastai paskiriama ir intensyvi priežiūra. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas S. T. padarė iki 2020-07-01. Naujos redakcijos BK 48 straipsnio nuostatų taikymas sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl S. T. taikytina iki 2020-07-01 galiojusi BK 48 straipsnio redakcija. Kadangi S. T. yra nedirbantis jis įpareigotinas neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

21. Bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bendrinamos BK 63 straipsnio nuostatomis. Pavojingiausia S. T. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagal pavojingumą nedaug skiriasi nuo kitų nusikalstamų veikų kvalifikuotų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, todėl paskirtos bausmės bendrinamos taikant dalinį paskirtų bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), prie griežčiausios bausmės paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį iš dalies pridedant bausmes paskirtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos). BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių iki dviejų metų. Kadangi veikos kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį nesiskiria pagal pavojingumą, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis pridedama po tris mėnesius už šias veikas paskirtų laisvės apribojimo bausmių dalys.

Dėl civilinio ieškinio

22. Civiliniu ieškiniu K. K. prašo priteisti iš S. T. 1032,50 € turtinės žalos, 300 eurų neturtinės žalos ir 1050 € proceso išlaidų. Dėl turtinės žalos K. K. nurodė, kad jai S. T. nusikalstamais veiksmais 2020 m. balandžio mėn. nuardydamas iš sugadindamas tvorą padarė 332,5 € žalą, o nupjaudamas ir pagrobdamas medžius padarė 250 € žalą. 2020 m. balandžio 21 d. nuardydamas ir sugadindamas vielos tvorą padarė 200 € žalą. 2020 m. gegužės mėn. pagrobė 8 m³ nupjautos medienos padarė 200 € žalą. Neturtinė žala padaryta dėl to, kad dėl S. T. nusikalstamų veiksmų turėjo nepatogumų ir neigiamų emocijų, nes privalėjo dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. Taip pat gindama savo teises naudojosi advokato teisine pagalba ir dėl to patyrė 1050 € proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

24. K. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas,

26. Nukentėjusiosios K. K. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

26.2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). S. T. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo ir pasisavinimo. Darant nusikalstamas veikas turtui nesukeliamas fizinis skausmas ir su tuo susiję išgyvenimai. Taigi neturtinės žalos turinys yra ženkliai siauresnis nei darant nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai, seksualiniam apsisprendimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji dėl S. T. nusikalstamų veiksmų turėjo nepatogumų ir neigiamų emocijų, nes privalėjo dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, pakartotinai reikėjo du kartus tverti iš naujo sugadintą tvorą dėl ko jai buvo taip pat trukdoma nevaržomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ir gauti iš jo naudos. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, jų pavojingumą, turtinės žalos dydžius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nustatytinas 200 €.

27. Nukentėjusiosios K. K. reikalavimas pripažinti advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo tenkintinas.

27.1. BPK 103 straipsnyje išvardintos galimos baudžiamojo proceso išlaidos. Straipsnyje atskirai nenumatytos išlaidos proceso dalyvio, o taip pat ir nukentėjusiojo išmokėtos atstovui, tačiau pagal šio straipsnio 6 punktą, proceso išlaidoms yra priskiriamos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, pakvietęs dalyvauti procese atstovą, ir dėl to turėjęs išlaidų, gali prašyti teismą, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tokiu būdu, nukentėjusiojo atstovui baudžiamojoje byloje sumokėtos išlaidos proceso išlaidomis tampa tik po to, kai jas tokiomis pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pagal nukentėjusiojo prašymą.

27.2. Nukentėjusioji K. K. prašo priteisti 1050 € išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. K. K. turėtas išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas patvirtina pinigų priėmimo kvitai 2020-07-07 Serija LAT Nr. 613387, 2020-07-31 Serija LAT Nr. 613389 ir 2020-09-14 Serija LAT Nr. 613392 (t. 2, b. l. 141-143). Bylos procese nukentėjusiosios advokatas buvo aktyvus dalyvavo atstovaudamas nukentėjusiąją tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu. Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta, pripažįsta nukentėjusiosios turėtas 1050 eurų išlaidas už teisines paslaugas proceso išlaidomis ir priteisia jas iš kaltinamojo S. T. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

28. S. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-42). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu dėl laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., turto sugadinimo ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu septyniems mėnesiams įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

S. T. pripažinti kaltu dėl laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. nedidelės vertės turto pagrobimo ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

S. T. pripažinti kaltu dėl 2020 m. balandžio 21 d. turto sugadinimo ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

S. T. pripažinti kaltu dėl 2020 gegužės mėn. vagystės ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį iš dalies pridėti po tris mėnesius laisvės apribojimo bausmių paskirtų už kitas nusikalstamas veikas ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

Išaiškinti S. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. T. nusikalstamomis veikomis padarytą 1032,50 € (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 50 centų) turtinę ir 200 € (dviejų šimtų eurų) neturtinę žalą K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. T. 1050 € (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už teisines paslaugas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.