Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti kad

K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra V. Š. (gim. 1983-01-02).

Pareiškime nurodė, kad 2006-11-23 gimė K. K.. V. Š. vaiku nesurūpino ir pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo. 2009-01-17 vaikas mirė, o išlaikymas priteistas nebuvo. Kadangi pareiškėja nori prisiteisti iš V. Š. išlaikymo įsikolinimą bei vaiko laidojimo išlaidas, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. yra mirusiojo K. K. biologinis tėvas. Vaikui mirus, civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo buvo nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-03-05 nutartimi pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškime yra nurodytas juridinis pagrindas LR CPK 444 str. 2 d. 1 p. – giminystės santykių nustatymas. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal šį punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių santykių. (Teismų praktika Nr. 24).

Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra sulaukęs palikuonių (LR CK 3.146 str. 3 d.). Ši įstatyminė nuostata suteikia galimybę nustatyti tėvystę, kai vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta. Tokio vaiko kilmė iš tėvo gali būti nustatyta tik kai vaikas yra sulaukęs palikuonių, t.y. kai jo, kaip tėvo, duomenys yra nurodyti jo vaikų gimimo aktų įrašuose. Šitaip įstatymu siekiama atkurti giminystės ryšius tiesiąja aukštutine giminystės linija, jeigu ši tęsiasi. Jeigu ši linija baigiasi (palikuonys jos nebepratęsia), tėvystės nebegalima nustatyti.

Teismas sprendė, kad mirus vaikui, kuris nepaliko palikuonių, jeigu jo biologinio tėvo tėvystė vaikui esant gyvam nebuvo įteisinta, nei biologinis tėvas nei kiti asmenys turto paveldėjimo ar kitais tikslais mirusio vaiko tėvo tėvystės negali nustatyti. Nurodtų argumentų pagrindu teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 167 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos I. K. atstovė, advokatė T. Ž. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 3 dalį, kadangi įstatymas numato, kad mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių. ,,Mirusio asmens tėvystė“ t.y., kad asmuo, kuris mirė buvo konkretaus vaiko tėvas. Mirė pareiškėjos vaikas ir ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ne, kad miręs vaikas buvo tėvas, o kad jis buvo kito asmens vaikas, todėl akivaizdu, kad teismas netinkamai aiškino teisės normą ir priimta nutartis turi būti panaikinta.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta (CPK263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino CK 3.146 straispnio 3 dalies nuostatas, nes pareiškėja prašė nustatyti, kad ne jos miręs vaikas buvo tėvas, o jis buvo kito asmens vaikas. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.146 straipsnio nuostatas. CK 3.146 straipsnio 3 dalimi suteikiama galimybė nustatyti tėvystę tuo atveju kai siekiama atkurti giminystės ryšius tiesiąja aukštutine giminystės linija, jei ji tesiasi. Tai reiškia, kad remiantis minėta įstatymo nuostata, nustatyti tėvystės faktą galima tik tuo atveju, kai vaikas yra jau susilaukęs palikuonių, tačiau jam būnant gyvam jo vaikų kilmė iš tėvo nebuvo nustatyta. Vaiko kilmė iš tėvo turi būti nurodyta jo vaikų gimimo aktų įrašuose. Nagrinėjamoje byloje minėtos salygos neįvykdytos, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normą reglamentuojančią mirusio asmens tėvystės nustatymą (CK 3.146 str 3 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad remiantis CPK 444 str. 2 dalies 1 punktu negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis A. T. 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 nutarime konstatavo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nutarime taip pat pažymėta, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių (pavyzdžiui, svainystės (CK 3.136 straipsnis), įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių.

Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5292-643/2009 palikti nepakeistą, o I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.