- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1003-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11638-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Skolininkas
- P. R.
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1003-125/2012
2012 m. gegužės 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad bankas pagal 2007-03-13 tarp jo ir skolininkų P. R., K. D., B. L. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-014573-FA (su vėlesniais pakeitimais) suteikė 736079,59 EUR kreditą. Kadangi skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus. Kreditorius nurodė, jog skola sudaro: 2 541 535,61 Lt negrąžinto kredito, 119 677,02 Lt nesumokėtų palūkanų, 197 150,94 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 12 442,06 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas, 927,35 Lt nesumokėtos draudimo įmokos, 208,17 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką, iš viso – 2 871 941,15 Lt ir 139 Lt sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-02 nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą, areštavo įkeistus daiktus: 1) 4,8800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) 4,8300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3) 76,41 kv. m ploto butą Nr. 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį nuosavybės teise priklausančius P. R., K. D., B. L.. Įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas P. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl netinkamo hipotekos atliekamo veiksmo, yra sąžiningos, tačiau šiuo atveju teismas neatsižvelgė į kredito gavėjų, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesus, nenagrinėjo kreditoriaus reikalavimų adekvatumo. Pažymi, jog hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus. Nurodo, kad sutarties 11.2.1.1 p. numato kreditoriui teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelstų grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas, todėl tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų visą negrąžintą kreditą. Apeliantas teigia, kad tokios paskolos sutarties sąlygos pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, todėl neturėtų būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp kreditoriaus ir vartotojų, fizinių asmenų. 11.2.1 p. nustato tik 15 kalendorinių dienų įspėjimo terminą, kai kreditorius nusprendžia nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą, todėl teigia, kad teismas turėtų įvertinti, ar konkrečioje situacijoje šis terminas yra sąžiningas, nepažeidžiantis kredito gavėjų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys pačios pasirenka ar joms sudaryti sutartį, o nusprendusios sudaryti pačios renkasi, su kuo ir kokiomis sąlygomis. Tiek kreditorius, tiek skolininkai sudarydami ginčo kredito sutartį prisiėmė riziką dėl įpareigojimų vykdymo, kreditorius vykdė savo įsipareigojimus, todėl ir skolininkai juos turi įvykdyti pagal pasirašytas sutarties sąlygas. Skolininkai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, beveik pusę metų pradelsė grąžinti numatytus kredito mokėjimus, tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl buvo pagrindas nutraukti sutartį ir kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-03-13 tarp kreditorės ir skolininkų P. R., K. D., B. L. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 07-014573-FA (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią skolininkams buvo suteiktas 736079,59 EUR kreditas. Suteikto kredito užtikrinimui įkeisti skolininkams nuosavybės teise priklausantys daiktai: 4,8800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 4,8300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 76,41 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, kreditorius 2011-05-26 nutraukė kredito sutartį su kredito gavėjais (skolininkais).
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkams suteiktas kaip fiziniams asmenims žemės sklypų pirkimui, todėl galima daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 88 776,08 EUR skolai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). 2008-12-31 skolininkams buvo atidėtas palūkanų mokėjimas, 2009-12-08 buvo atidėtas palūkanų ir delspinigių mokėjimas iki 2010-11-15. Kreditorius 2011-05-10 kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti skolą ir įspėjo, kad neįvykdžius įpareigojimo, kredito sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2011-05-25. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkams buvo ne kartą atidėti mokėjimai, darytina išvada, jog skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, todėl apelianto teiginiai, kad kredito sutarties sąlygos pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra nepagrįsti ir darytina išvada, jog sutartis nutraukta tinkamai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
Kadangi skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal kredito sutartį, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.