Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-596-291/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Bylos Nr.
2-596-291/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „V.ir k.“
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-569-291/2012
Nr. 2-41-3-00293-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.; 73.2.5.5.; 73.2.6.1.; 116.1.; (S)
S.ŠIAULIŲ RAJONO APTLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU20012m. liepos 5d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant atsakovo atstovui V. Č.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „V.ir k.“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „V. ir k.“ 8176,68Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245Lt žyminio mokesčio bei 242Lt atstovavimo išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinyje nurodoma, jog 2011-02-01 autoavarijos metu, kurios kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas, t.y. asmuo vairavęs UAB „V. ir k.“ automobilį VOLVO FH12, v/n (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas trečiojo asmens, t.y. R. M. priklausantis automobilis BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) Atsakovui priklausantis automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl ši bendrovė atlygino autoįvykio metu padarytą 8176,68Lt dydžio žalą. Kadangi atsakovo darbuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę VOLVO FH12, eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, nes nusimovęs galinis automobilio ratas atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį automobilį BMW 525. Remiantis eismo įvykio deklaracija, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22str.1d.2p., LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.2p., Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Taip pat ieškinyje nurodyta, jog ieškovas 2011-03-10 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo gera valia, tačiau pastarasis į tai nereagavo ir žalos neatlygimo.

Atsakovo atstovas UAB „V. ir k.“ direktorius V. Č. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog autoįvykio metu jų bendrovės automobilis VOLVO FH 12, v/n (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, ir tai patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė, išduota UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“. Taip pat prieš kiekvieną reisą vairuotojas vizualiai apžiūri automobilį, ir įvykęs eismo įvykis tai tik atsitiktinė nelaimė, kurios numatyti niekas negalėjo, todėl prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr.AC-34-1 pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B.,bylos Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas (draudėjo nauda reiškia galimų nuostolių perkėlimą draudikui), šalių pareigos dydis (draudiko ar draudėjo pareigos dydis nukentėjusiajam priklauso nuo eismo įvykyje jam padarytos žalos dydžio) arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (TPVCAPD teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo.

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis –eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis byloje ADB „Pleventa“ v. UAB DK „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-903/2002). Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju tikėtinumas ir atsitiktinumas kaip draudžiamojo įvykio požymiai turi ypatumų. Šių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Dėl šios priežasties draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai.

TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo tuo, kad teisiniu reguliavimu užtikrinama patikima nukentėjusių asmenų teisių apsauga, TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nustatant tik kelis atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tai, kad visais kitais atvejais (kurie neįvardyti TPVCAPDĮ 21 straipsnyje), kai nustatoma transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė kaip draudžiamojo įvykio padarinys, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui perkelti dėl civilinės atsakomybės kilsiančių neigiamų padarinių kilimo riziką draudikui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Pavyzdžiui, tokio TPVCAPD teisinio reguliavimo ypatumas, kad draudikas, priešingai nei kitų draudimo rūšių santykiuose (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis), neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl tyčios (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Draudžiamasis įvykis turi pasižymėti tikėtinumo, atsitiktinumo požymiais, jis negali būti sukeltas tyčia ar veiksmais, kurie neišvengiamai lemia žalą kitiems asmenims arba sudaro tokios žalos kilimo tikimybę, tačiau TPVCAPDĮ šių kriterijų neišskiria kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodyti atvejai iš esmės atitinka situacijas, kai draudžiamieji įvykiai nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kilo dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia.

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginį, jog atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; paneigia UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ išduota pažyma, kuri patvirtina, jog automobiliui VOLVO FH 12 v/n (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2010-06-21. Išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė( ataskaita) Nr. 601-0017933, kuri galioja iki 2011-06-21.( b.l.42 ) Apklaustas liudytoju automobilio VOLVO FH 12 vairuotojas A. Ž. patvirtino, jog jis daug metų dirba vairuotoju ir visada prieš išvykdamas į reisą apžiūri automobilį. Prieš autoįvykį automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam atlikta ir tuo metu buvo galiojanti techninė apžiūra, todėl nėra atsakovo kaltės dėl įvykusio autoįvykio. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovui 2011-03-10 buvo išsiųsta pretenzija dėl 8176,68 Lt žalos atlyginimo gera valia, byloje apie tai nėra pateikta jokių įrodymų. Atsakovo atstovas patvirtino, jog apie reikalaujamą atlyginti žalą jis sužinojęs, tik gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus, o iš ieškovo jokios pretenzijos nebuvo gavęs. Teismas mano, jog neesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei kilusios žalos, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui UAB „V. ir k.“ dėl žalos atlyginimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,

nusprendė:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „V. ir k.“ dėl žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 19,40Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė