Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-20 · Administracinė byla Nr. I-4328-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
I-4328-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02867-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4328-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalkėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalkėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, kuriame teismo prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2018 m. liepos 27 d. raštą Nr. 96-2884; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 25-2629; 3) priteisti iš Lukiškių TI-K 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. (b. l. 1-2). Nurodo, kad Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pagal gydytojo rekomendaciją pareiškėjas į pasivaikščiojimo kiemelį turi eiti du kartus, kadangi pastarasis serga cukriniu diabetu ir turi dažnai šlapintis. Paaiškina, kad 2018 m. liepos 8 d. į pasivaikščiojimo kiemelį buvo išvestas 13 val. 30 min. ir į kamerą parvestas 15 val. Buvimo pasivaikščiojimo kiemelyje metu pareiškėjas beldė į duris ir pareigūnų prašė, kad būtų nuvestas į kamerą, kadangi norėjo šlapintis, tačiau pareigūnai neatėjo ir pareiškėjo neišleido. Pareiškėjas jį išleidusio pareigūno paprašė, kad iškviestų vyresnįjį pamainos pareigūną, kurio pareiškėjas paklausė, kodėl pasivaikščiojimo kiemelyje turėjo būti iki 15 val., nors pagal minėtą gydytojo rekomendaciją pareiškėjas į tualetą turi būti vedamas kas 30 minučių. Tačiau vyresnysis pamainos pareigūnas paaiškino, kad jam gydytojo nurodymai negalioja. Paaiškina, kad pareiškėjas dėl šio įvykio Lukiškių TI-K administracijai parašė skundą, kuriame prašė, kad būtų išsaugotas vaizdo įrašas, iš kurio matytųsi laikas, kada buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį ir kada iš jo išvestas. Pareiškėjas mano, pataisos įstaigos administracija galėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, taip pat mano, jog nesaugant vaizdo įrašo yra slepiami ir naikinami įkalčiai bei ginami pareigūnai. Pareiškėjas dar kartą su prašymu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kuri pateikė atsakymą, kad vaizdo įrašų nesaugo. Taip pat paaiškina, kad 2018 m. liepos 8 d. pareiškėjas nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo patalpas, nes, jo manymu, tuo metu jis buvo pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai pateikė 2018 m. liepos 30 d. skundą, kuriame nurodė, kad registracijos žurnale jis pats turėjo pasirašyti, kad atsisako eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas, tačiau pataisos įstaigos administracija pateikė atsakymą, kad pareiškėjas pasirašyti žurnale atsisakė. Jam niekas nesiūlė eiti į minėtas patalpas, o jei jis būtų atsisakęs eiti į šias patalpas, pareigūnai apie tai turėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Prieš gaunant atsakymą į skundą dėl neišvedimo į minėtas patalpas pareigūnas pareiškėjui pasiūlė atsiimti skundą, už tai du kartus be eilės galėtų būti išvestas į šias patalpas. Tačiau pareiškėjui atsisakius atsiimti skundą, pareigūnas paaiškino, kad parašys atsakymą, kad pareiškėjas atsisakė eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ne visada nori naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu teise.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43-47). Paaiškina, kad dėl 2018 m. liepos 8 d. pasivaikščiojimo metu atsiradusių nusiskundimų, 2018 m. liepos 12 d. buvo apklausti pareigūnai, atliekantys tarnybą 12–ame priežiūros poste. Savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas į pasivaikščiojimą buvo išvestas 2 kartus, t. y. nuo 12 val. 30 min. iki 14 val. ir nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. Pažymi, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 2 d., Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-168, vaizdo įrašai išsaugomi tik užfiksavus ypatingus įvykius (riaušes, suimtųjų ar nuteistųjų grupinį pasipriešinimą pareigūnams, suimtojo ar nuteistojo pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo ar nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ar nuosekliau atlikti tyrimą. Tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas reikalingas tyrimui, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui. Dėl minimos 2018 m. liepos 8 d. situacijos su pareiškėju neįvyko joks susijęs ypatingas įvykis, nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas administracinis sprendimas, nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir pan. Kadangi Lukiškių TI-K neturėjo pagrindo išsaugoti 2018 m. liepos 8 d. priežiūros posto Nr. 12 vaizdo kamerų įrašus, tokie įrašai išsaugoti nebuvo. Pažymi, kad su suimtaisiais bei nuteistaisiais Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79.

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo. Lukiškių TI-K apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 75).

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-22, 80-81). Nurodo, kad 2018 m. liepos 8 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K priežiūros posto Nr. 12 kameroje Nr. 202. Vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore grafiku Nr. 24-1593, patvirtintu 2018 m. vasario 20 d., priežiūros poste Nr. 12 laikomiems suimtiems ir nuteistiesiems sąlygos pasivaikščioti gryname ore buvo sudaromos nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Lukiškių TI-K pareigūnai, pareiškėjo pasivaikščiojimo laiką gryname ore padalijo į kelias dalis: 2018 m. liepos 8 d. pasivaikščiojimas buvo organizuotas nuo 13.30 val. iki 14.00 val. ir nuo 16.30 val. iki 17.00 val. Departamentas, atsižvelgdamas į pateiktą dokumentinę medžiagą, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K direktoriaus raštas „Dėl pasivaikščiojimo“ yra pagristas ir teisėtas. Pažymi, kad nors pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, nenurodė koks neigiamas poveikis buvo.

Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo. Departamentui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 27 d. rašto Nr. 96-2884 „Dėl pasivaikščiojimo“ ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. 2S-2629 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 62-134 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams (b. l. 48).

Gydytoja L. K. 2018 m. gegužės 28 d. išdavė medicininį pažymėjimą, kurioje pateikta išvada, kad R. K. serga cukriniu diabetu (2 tipas), pacientas (R. K.) nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. perkeltas į drausmės grupę, todėl esant galimybei leisti pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 30 min. (b. l. 57).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu (b. l. 25-26), kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d. į pasivaikščiojimų kiemelį buvo išvestas 13.30 val., o grąžintas 15 val. Dėl to, kad serga cukriniu diabetu, jam reikia dažnai šlapintis, tačiau pasivaikščiojimo kiemelyje buvo laikomas pusantros valandos nesudarant jam galimybės pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas prašė administracijos išsaugoti 2018 m. liepos 8 d. 12 posto fiksuotą vaizdo medžiagą.

Lukiškių TI-K, atsakydama į skundą, 2018 m. liepos 27 d. priėmė raštą Nr. 96-2884 (b. l. 4-5), kuriame pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo apklausti pareigūnai, atliekantys tarnybą 12-ame priežiūros poste. Savo tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d., vadovaujantis Medicininiu pažymėjimu Nr. 56-269, pareiškėjas buvo išvestas į pasivaikščiojimą 2 kartus, t. y. nuo 13.30 val. iki 14 val. ir nuo 16.30 val. iki 17 val. Pareiškėjo išvedimas yra užfiksuotas suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo registracijos žurnale. Rašte nurodyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašai gali būti išsaugoti vadovaujantis Lukiškių TI-K įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-168. Paaiškinta, kad prašymo išsaugoti vaizdo įrašą motyvai neatitinka Aprašo 25 bei 27 punktų reikalavimų, o būtent, pareiškėjo nurodomu laiku neįvyko su pareiškėju teisės akte numatytas ypatingas įvykis, todėl Lukiškių TI-K neturi vaizdo įrašo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K raštu, kreipėsi su skundu į Departamentą, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 2S-2629 (b. l. 37-38). Departamentas nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, vadovaudamiesi Medicininiu pažymėjimu Nr. 56-269, pareiškėjo pasivaikščiojimą gryname lauke padalino į kelias dalis po 30 min., tą patvirtinta pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Skundžiamas Lukiškių TI-K raštas Nr. 96-2884, Departamento teigimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl pasivaikščiojimo trukmės

Pasivaikščiojimai laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų (103 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XVI skyrius reglamentuoja suimtųjų pasivaikščiojimo tvarką. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (92 punktas). Suimtiesiems, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su suimtaisiais, vaikštančiais kituose pasivaikščiojimo kiemuose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, įžeidinėja, nevykdo tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų, užpuola ar priešinasi tardymo izoliatoriaus personalui, pataisos pareigūno, atsakingo už suimtųjų pasivaikščiojimo vykdymą, sprendimu pasivaikščiojimas nutraukiamas ir jie išvedami iš pasivaikščiojimo kiemo (93 punktas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji. Vedami pasivaikščioti nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (233 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas 2018 m. liepos 8 d. buvo vedamas pasivaikščioti. Pareiškėjo teigimu, jis pasivaikščiojimo kiemelyje buvo laikomas nuo 13.30 val. iki 15 val., nesudarant jam galimybės pasinaudoti tualetu, nors Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas serga cukriniu diabetu.

Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent, tarnybiniai pranešimai. 2018 m. liepos 12 d. pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 32) paaiškinta, kad pareigūnas atliko tarnybą 12-ame poste 2018 m. liepos 8 d. nuo 7.50 val. iki 2018 m. liepos 9 d. 8.20 val. 2018 m. liepos 8 d. apie 13.30 val. asmenį, esantį kameroje Nr. 202 išvedė pasivaikščioti, nuteistasis grąžintas į kamerą apie 14 val. Pareiškėjas pareigūno tarnybos metu su skundais ar prašymais nesikreipė. 2018 m. liepos 12 d. pareigūno V. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 27) nurodyta, kad pareigūnas atliko tarnybą nuo 2018 m. liepos 8 d. 7.50 val. iki 2018 m. liepos 9 d. 8.20 val. 12-ame poste. 2018 m. liepos 8 d. apie 16.30 val. pareigūnas pareiškėją išvedė pasivaikščioti, į gyvenamąją kamerą pareiškėjas sugrąžintas apie 17 val. Pareigūno tarnybos metu pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją patvirtina ir byloje esantis Nuteistųjų ir suimtųjų išvedimo pasivaikščioti apskaitos žurnalo išrašai (b. l. 54–56; 59–60), pagal kurį pareiškėjas, esantis kameroje Nr. 202, į pasivaikščiojimo kiemą tą dieną buvo išvestas du kartus: 13.30 val. ir 16.30 val., tą patvirtina žurnale esantys prižiūrėtojo, išdavusio suimtuosius ir nuteistuosius ir prižiūrėtojo, priėmusio saugojimui suimtuosius ir nuteistuosius, parašai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla pagrindo abejoti objektyviais, keliais skirtingais šaltiniais patvirtintais įrodymais, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 8 d. buvo pasivaikščioti išvestas 2 kartus: 13.30 val. iki 14 val. bei nuo 16.30 val. iki 17 val. Be to, BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. skundo administracijai, jame pareiškėjas nurodė, kad tą pačią dieną pasivaikščioti buvo vedamas antrą kartą, nurodo, kad viskas gerai, pasivaikščiojime prabuvo 30 min. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė paneigia pareiškėjo skundo teismui teiginį, jog iš viso tą dieną buvo laikomas lauke nuo 13.30 val. iki 15 val., kadangi, kaip pat nurodė pareiškėjas, pasivaikščiojime tą dieną buvo du kartus, iš kurių vienas atskiras pasivaikščiojimas truko 30 min.

Pažymėtina, kad skundžiamame rašte Lukiškių TI-K nurodė, kad nesaugojo 2018 m. liepos 18 d. vaizdo įrašo vadovaudamasi 2017 m. birželio 2 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-168 patvirtintu Lukiškių TI-K įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašu, kuriame numatyta, kad dėl riboto kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginiai automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą. Esant nurodytiems nustatymams, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad užfiksavus ypatingus įvykius (riaušes, suimtųjų ar nuteistųjų grupinį pasipriešinimą pareigūnams, suimtojo ar nuteistojo pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.) taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo ar nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ar nuosekliau atlikti tyrimą. Vaizdo medžiaga išsaugoma ją užregistruojant Išsaugotų vaizdo įrašų apskaitos žurnale. Tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas reikalingas tyrimui, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui. Šio Aprašo 27 punkte nustatyta, kad jei vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo ar nuteistojo skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija gali būti perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui.

Lukiškių TI-K administracija, susipažinusi su pareiškėjo skundu ir nenustačiusi Apraše įtvirtintų pagrindų, kokiais atvejais vaizdo įrašai turėtų būti saugomi, neišsaugojo minėto įrašo, tačiau pažymėtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl 2018 m. liepos 8 d. pasivaikščiojimo laiko, todėl net ir esant minėtam vaizdo įrašui, toks įrodymas nekeistų padarytos pagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti 2 kartus po 30 minučių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 27 d. skundžiamas raštas Nr. 96-2884 „Dėl pasivaikščiojimo“ ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. 2S-2629 „Dėl informacijos pateikimo“ laikytini teisėtais ir pagrįstais, priimti ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad 2018 m. liepos 8 d. jam, būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, taip pat iš to, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 8 d. nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo patalpas. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismas, pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo trukme, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatė, darytina išvada, kad dėl šių argumentų nėra pagrindo vertinti kitų sąlygų buvimą (CK 6.271 straipsnis), todėl toliau teismas pasisakys tik dėl tos argumentų dalies, kurioje pareiškėjas žalą kildina iš nenuvedimo į laisvalaikio ir užimtumo kambarį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl to, kad nebuvo išvestas į laisvalaikio užimtumo patalpas, kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuri 2018 m. liepos 23 d. rašte Nr. 96-2817 (b. l. 6) nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d. pasivaikščiojimo metu pareiškėjui buvo pasiūlyta išeiti į laisvalaikio užimtumo patalpas kartu su vedama grupe Nr. 16 pagal sąrašą, tačiau pareiškėjas atsisakė, su skundais ar prašymais šiuo klausimu į pareigūnus nesikreipė. Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 96-2073 (b. l. 8) taip pat paaiškinta, kad patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalą nustatyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti ir pasirašyti nurodytoje grafoje. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas R. R. J., kuris 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 87-635 nurodė, kad gavo pareiškėjo skundą Nr. 29-2001 ir, siekdamas patikslinti aplinkybes, apsilankė pas pareiškėją, tačiau pokalbio metu nesiūlė atsiimti skundo tam, kad pareiškėjas būtų 2 kartus nuvestas į laisvalaikio užimtumo patalpas.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pasivaikščioti yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, taigi tik nuo pareiškėjo pasirinkimo priklauso, ar pareiškėjas pageidauja tuo metu pasinaudoti pasivaikščiojimo teise, ar dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, jeigu jos sutampa su pareiškėjo pasivaikščiojimo laiku. Pažymėtina, jog teismui nekyla pagrindo abejoti, kad pareiškėjui 2018 m. liepos 8 d. buvo sudaryta galimybė išeiti į laisvalaikio užimtumo kambarį, šis klausimas, ištyrus visas aplinkybes, buvo įvertintas Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. 96-2817 bei pareiškėjui motyvuotai atsakyta, nurodant, kad pareiškėjas atsisakė būti vedamas į laisvalaikio užimtumo patalpas. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos pareigūnams tokiu atveju surašyti tarnybinį pranešimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui teisės aktuose yra numatyta teisė išeiti pasivaikščioti, taigi jis turėjo galimybę šios teisės atsisakyti bei eiti į laisvalaikio užimtumo patalpą. Šiuo atveju pareiškėjas tokios galimybės atsisakė, dėl to nėra pagrindo konstatuoti kokių nors Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėRasa Ragulskytė-Markovienė