Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eA6.-241-1078/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-12-18
Bylos Nr.
eA6.-241-1078/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
A. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-241-1078/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01724-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 8.12; 22.9.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Agatai Bartoševič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. (nuotoliniu būdu),

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotai atstovei I. B. (nuotoliniu būdu),

vertėjaujant O. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 10 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta. Bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo gegužės 2 d. Pradėjęs vadovauti žinojo apie ankstesnio direktoriaus laikotarpiu susidariusią nepriemoką, kurią šis bandė spręsti. Tapęs direktoriumi, jis įsiskolinimus dengė iš asmeninių lėšų, nes yra vienintelis įmonės akcininkas. Šiuo metu įmonė turi įsiskolinimų VMI, kurie susidarė dėl nesąžiningų užsakovų, o visi PVM mokėtojai ir faktūros yra įtraukti į sistemą, tačiau lėšos iš klientų dar negautos. Įsiskolinimas VMI už šiuos metus yra apie 27 000 Eur, sudaro PVM ir 1400 Eur – GPM. Bendrovė tris kartus kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo, tačiau VMI, įvertinusi deklaracijas ir manydama, kad įmonės situacija yra gera, prašymus atmetė, nors buhalterija pateikė visus reikalautus dokumentus. Atsisakymuose buvo nurodyta laikytis geranoriškumo ir sąžiningumo principų bei sumokėti mokesčius. Ankstesnio direktoriaus vadovavimo metu VMI vienašališkai nutraukė sutartį, nes ji buvo sudaryta tam tikram laikotarpiui, per kurį įmonė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Paaiškino, kad 5000 Eur nebuvo mokėti (duomenys neskelbtini), o VMI, kadangi tiesiog naudojasi šios sistemos paslaugomis, o išrašuose matyti, jog visos sumos buvo mokėtos VMI. Kuro kortelių servisai buvo naudojami vežėjams pildyti kurą ir apmokėti kelių mokesčius, o (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skirta kelių ir kuro išlaidoms. Du išraše nurodyti mokėjimai jam pačiam buvo paskolos grąžinimas, nes įmonė nuolat skolinosi iš jo lėšas, taip pat galėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Turint įsiskolinimą VMI, įmonė kartu apmokėdavo skolas ir kitiems kreditoriams, o vėlesni mokėjimai buvo atliekami siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Jis pabrėžė, kad skolų grąžinimas sau nebuvo prioritetas, pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais ir valstybe. Atsakydamas į VMI atstovės klausimus, nurodė, kad teismui pateikti visi kvitai, patvirtinantys mokėjimus VMI. Paaiškino, kad mokėjimų kitiems kreditoriams metu iš VMI nebuvo gauta reikalavimo pirmiausia apmokėti skolą būtent jiems, o įmonė visada stengėsi atsiskaityti su valstybe pirmoje eilėje.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu VMI įgaliota atstovė I. B. nurodė, jog palaiko VMI teismui pateiktą pareiškimą pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog pagal teismui pateiktus banko išrašus buvo pervesta 278 Eur, aiškiai pažymint, jog jie skirti VMI. Dėl nurašymų per specialias banko sąskaitas – negali tiksliai pasakyti, tačiau nuo gegužės 1 d. buvo atliekami įvairių sumų pervedimai, o įplaukos į valstybės biudžeto sąskaitą fiksuotos gegužės 2, 9, 21, 22 ir 23 dienomis. Paaiškino, kad 7400 Eur buvo sumokėti įvairiais mokėjimais pagal skirtingus įmokų kodus, o pareiškime, vertinant tik banko sąskaitų duomenis, konkrečiai VMI buvo sumokėta 278 Eur, o kitos sumos susijusios su kitais įmokų kodais. Nuo gegužės 1 d. buvo mokamos GPM, PVM ir kitos įmokos, o patikslinus deklaracijas kai kurios sumos pasikeitė. Patvirtino, kad per du mėnesius naujasis Bendrovės vadovas sumokėjo beveik 7500 Eur į valstybės biudžetą, taip pat patvirtino, kad VMI naudojasi (duomenys neskelbtini) sistema. Tačiau mokėjimuose per (duomenys neskelbtini) nesutampa nurašymo ir pervedimo gavimo datos, o mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje nėra įrašų, atitinkančių, pavyzdžiui, gegužės 18 d. gautą įmoką, todėl negali konstatuoti tokių sumų buvimo, nes sistemoje matomos tik mažesnės sumos. Bendrovė nepateikė VMI prašymų atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką, nors buvo pateikti trys prašymai 2025 m. liepos 4, 10 ir 25 dienomis, tačiau, įvertinus dokumentus ir tai, kad bendrovė dirbo pelningai, nebuvo nustatyta finansinės grėsmės, o atsiskaitymai su kitais kreditoriais vyko, todėl visi trys prašymai buvo atmesti. Buvo įvertinti ir banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki liepos 10 d., kuriuose matyti, kad pajamos siekė 61 000 Eur, o išlaidos buvo panašios, todėl VMI sprendė, jog bendrovė neturi didelių finansinių sunkumų, o laikotarpis buvo pelningesnis nei 2024 m. Turint reikalavimą VMI, Bendrovė vis tiek atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o pareiškimo pateikimo dieną skola VMI sudarė 37 709,20 Eur, šiuo metu – 33 068,01 Eur, tačiau skola sumažėjo labai nežymiai ir atsiskaitymai nevyksta taip, kaip teigė A. K. Pareiškime nurodyti mokėjimai A. K. nebuvo pažymėti kaip darbo užmokestis, o ten, kur banko išrašuose buvo aiškiai nurodyta „darbo užmokestis“, šios sumos nebuvo nutrauktos. Taip pat buvo pateikti didesni nei tūkstančio eurų mokėjimai kitiems kreditoriams, nors esant mokestinei nepriemokai įstatymas įpareigoja pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu, o jei lėšų nepakanka – laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, pagal kurį atsiskaitymas su VMI yra trečioje eilėje. Suprantamas argumentas, kad buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, tačiau per gegužės, birželio ir liepos mėnesius mokestinė nepriemoka išaugo ir iki šiol nėra padengta. Dėl atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių sprendimą palieka teismui, sutinkant, kad nustačius lengvinančias aplinkybes būtų galima svarstyti baudos mažinimą.

Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. lapkričio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui – 37 709,20 Eur. VMI 2025 m. liepos 4 d. gavo Bendrovės prašymą atidėti arba išdėstyti 11 107 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d.; 2025 m. liepos 10 d. gavo Bendrovės prašymą atidėti arba išdėstyti 6 804 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d; 2025 m. liepos 25 d. gavo Bendrovės prašymą atidėti arba išdėstyti 5 076 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. spalio 25 d. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktus prašymus bei surinktą papildomą informaciją, 2025 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327- 89630, sprendimą Nr. (23.24-08) 327-89631 ir sprendimą Nr. (23.24-08) 327-89634 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“, kuriais nuspręsta netenkinti Bendrovės pateiktus prašymus ir neišdėstyti mokestinių nepriemokų mokėjimo. Vienas iš prašymų netenkinimo argumentų buvo tas, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Patikrinus Bendrovės (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. liepos 10 d. vykdė atsiskaitymus su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. K., (duomenys neskelbtini), kas pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių A. K. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai ir CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, jog A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą.

Atsiliepimas

2025 m. gruodžio 3 d. A. K. teismui pateikė atsiliepimą į VMI pareiškimą, kuriame nurodo, jog mokestinė nepriemoka valstybei pradėjo formuotis dar iki jam pradedant eiti Bendrovės direktoriaus pareigas. Bendrovė tuo metu vykdė įprastą veiklą – teikė transporto paslaugas, kurioms būtinas kuras, kelių mokesčiai, logistikos ir kitos paslaugos, todėl mokėjimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai susiję su pajamų gavimu. Jei šie mokėjimai nebūtų buvę atliekami, bendrovė apskritai nebūtų galėjusi generuoti pajamų, reikalingų mokestinėms prievolėms vykdyti. VMI duomenyse nurodyta tik 278,73 Eur sumokėtų mokesčių, tačiau pagal pateiktą asmeninės sąskaitos išrašą faktiškai sumokėta 5 126,16 Eur (past. mokėjimai pridėti prie atsiliepimo), todėl VMI informacija yra neišsami. Mokėjimai į valstybės biudžetą buvo atliekami nuosekliai, atsižvelgiant į realias finansines galimybes, ką patvirtina banko išrašai. Šiuo metu bendrovė sprendžia skolų klausimus, turi kapitalo ir kilnojamojo turto, kas patvirtina sąžiningą įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ir valstybei. Nepaisant to, VMI neatsižvelgė į faktinę bendrovės finansinę padėtį ir atsisakė suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimą, motyvuodama, kad situacija nėra kritinė, nors tai paneigia pats atsisakymo dokumentas. Be to, VMI įkeitė bendrovės automobilį, kurio vertė daugiau kaip 20 procentų viršija visą mokėtiną sumą, o bendrovės vadovas ir buhalteris aktyviai siekia padengti skolas, įskaitant skolų išieškojimą iš klientų. Dėl finansinių sunkumų buvo tris kartus kreiptasi dėl nepriemokos išdėstymo, ir tai VMI pareiškime pripažįstama kaip geranoriško bendradarbiavimo įrodymas. CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai taikomi tik pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras, kurios nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo taikomos; sąskaitos areštas, kiek žinoma, pritaikytas tik 2025 m. spalio 14 d. Todėl 2025 m. gegužės–liepos mėn. atlikti mokėjimai negalėjo pažeisti atsiskaitymų eiliškumo, nes tokia teisinė pareiga tuo metu dar nebuvo atsiradusi. Visi mokėjimai kitiems kreditoriams buvo tiesiogiai susiję su veiklos tęstinumu (kuras, kelių mokesčiai ir kt.), be kurių bendrovė nebūtų galėjusi generuoti pajamų ir vykdyti mokestinių prievolių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog A. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, A. K. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie A. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Teismas, atsižvelgęs į A. K. teismo posėdžio metu išsakytus parodymus, sprendžia, jog A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą A. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos buvo nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti nuoseklią Bendrovės veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo – kuro apmokėjimui bei kelių mokesčių sumokėjimui, t. y. išimtinai siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti Bendrovės interesus. Teismo posėdžio metu A. K. taip pat nurodė, jog du atlikti pavedimai A. K. buvo dėl skolos grąžinimo ir darbo užmokesčio. Be kita ko, akivaizdu, jog A. K. siekė geranoriškai bendradarbiauti su VMI ir padengti atsiradusią mokestinę nepriemoką – tris kartus (2025 m. liepos 4 d.; 2025 m. liepos 10 d.; 2025 m. liepos 25 d.) pateikė prašymus atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau VMI pateikė atisakymus į visus prašymus. Taip pat pažymėtina, jog iš A. K. teismui pateiktų bankinių pavedimų išrašų nustatyta, kad periodiškai buvo atliekami mokėjimai VMI, siekiant padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Vertinant šių aplinkybių visumą, spręstina, jog A. K. veiksmai atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, visgi vertinant tai, jog atsiskaitymai kreditoriams buvo vykdomi siekiant išlaikyti Bendrovės veiklą, o pats A. K. stengėsi visais įmanomais būdais padengti atsiradusią mokestinę nepriemoką, teismas neturi objektyvaus pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo atliekami piktavališkai, sąmoningai kenkiant kreditorių interesams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą. Kaip jau minėta, A. K. geranoriškai bendradarbiavo su VMI, tris kartus teikė prašymus išdėstyti nepriemokos išmokėjimą dalimis, taip pat pats atlikinėjimo mokėjimus VMI. Teismui duomenų apie A. K. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi, A. K. yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį nėra didelės, turi įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus A. K. mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant „bauda už Nr. eA6.-241-1078/2025“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė